Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. vasario 11 d., šeštadienis

Jėzus ir keli kvantinės fizikos dalykai. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 31 d.,

Sveiki visi,
Tai antra iš trijų serijos dalių, kurioje dalinuosi dar keliais kvantinės fizikos klausimais, kuriuos uždaviau Viešpačiui, o Jis man į juos atsakė.

Kaip Tu ėjai vandeniu?
Tai įvyko aplankymo metu, kuomet baigęs mane mokyti, kaip įprasta, Jis tarė: „Gal norėtum Manęs ko nors paklausti?“

Galbūt manote, kad turėdamas sūnų su negalia turėčiau paklausti „kodėl“ bei prašyti jį išgydyti, tačiau tarp Jo ir manęs jau buvo toks pokalbis, kuris turi likti asmeniniu, - arba apie kitus mano gyvenimą liečiančius įvykius, tačiau taip neatsitiko. Kai esate Dvasioje, atrodo, kad apie kylančius jūsų dvasioje dalykus būtų smalsu sužinoti Jame, tačiau jie nėra pirmaeiliai, taigi aš paklausiau: „Kaip Tu ėjai vandeniu? Ar Tu plūduriavai, ar vanduo po Tavo kojomis sukietėjo, o gal paviršiuje buvo tvirtas kelias? Kokiu būdu ir kodėl Tu perkėlei visus kartu su valtimi per ežerą?“

Nusakant kontekstą – visi šie dalykai sukosi mano galvoje
Trijose Evangelijose yra aprašoma vandeniu einančio Jėzaus istorija, kuri įvyko iš kart po to, kai Jis pamaitino 5 tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų: Mato 14:22-33, Morkaus 6:45-52, Jono 6: 15-21.

Jono Evangelija pasakoja, kad pamačiusi duonos padauginimo stebuklą minia pavirto į gaują ir ruošėsi pasigriebti Jėzų jėga bei padaryti Karaliumi, taigi Jis išsiuntė mokinius valtyje, davęs nurodymus plaukti į kitą krantą, o pats pasitraukė į kalnus, kad atsikratytų minios ir skirtų laiko maldai.

Jonas taip pat pasakoja, kad jie nusiyrė vos 25 ar 30 stadijų - stadija yra 660 pėdų arba 201 metras Taigi 25 ar 30 stadijų sudaro nuo 3,1 iki 3,7 mylių arba 5-6 km, o tai tik pusė kelio per ežerą. 21 eilutėje sakoma: „Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.“ Jis antgamtiškai perkėlė visą valtį kartu su mokiniais iki pat tikslo.

Morkaus Evangelija nagrinėja netikėjimą žmonių širdyse ir pasakoja apie Jėzų, kuris „buvo bepraeinąs pro šalį“, bei susitelkia į mokinių netikėjimą Jėzui einant vandeniu; jų širdys buvo užkietintos netikėjimo, „nes jie nebuvo supratę duonos stebuklo“.

Mato Evangelija pasakoja, kad mokiniai pamatė Jėzų 4-tos nakties sargybos metu, tai būtų tarp 3-6 val. ryto, ir tai vienintelė Evangelija, kuri pasakoja apie tai, kaip Petras ėjo vandeniu. Matas dalinasi, jog jiems pamačius Jėzų, einantį vandeniu, Jėzus pasakė: „Džiaukitės! Aš Esu. Dabar nustokite bijoti!“ (27 eil., tiesioginis vertimas iš anglų k.) Petras 28 eilutėje tarė: "Viešpatie, jei čia Tu (Aš Esu), liepk man ateiti pas Tave vandeniu!“ Petras neklausė, ar tai Viešpats ar vaiduoklis, jis metė iššūkį Jėzui, reikalaudamas būti Aš Esu – tuo pačiu, kuris kalbėjo su Moze iš degančio krūmo (Išėjimo 3:14).

Deja, daugumoje vertimų „Aš Esu“ praskiedžiamas iki frazės „tai Aš“, o tai keičia viską – Išplėstinis Biblijos vertimas ir keli kiti verčia šią vietą būtent taip, kaip užrašyta Mato Evangelijoje.


Taigi, kai paklausiau Viešpaties: „Kaip tu ėjai vandeniu?“...
Aš mąsčiau apie tai, kaip tai atsitiko fiziškai, kodėl Jis norėjo pro juos praeiti, kodėl Jis perkėlė pilną žmonių valtį per pusę ežero (Galilėjos Jūrą). Visa tai glūdėjo šiame klausime. Be to, norėjau žinoti, jeigu Morkus 6:48 sako: „Matydamas juos“ - nors mokiniai buvo ežere tamsią naktį, o Jėzus vienas ant kranto – Jis matė juos Dvasioje ar švietė mėnulis, o gal apie 6 valandą ryto jau brėško ir Jis natūraliai galėjo juos matyti.

Kai tik paklausiau, iššoko regėjimas, lyg plačiaekraniame televizoriuje: Viešpats, stovintis stačiakampio lango, atverto į tą naktį, dešinėje. Jis pasakojo ir aiškino tai, ką aš mačiau. Iš pradžių į viską žvelgiau nuo kranto per atstumą, lyg per trikampio dalį, kurioje sau iš dešinės mačiau valtį ir žmones ežere, sunkiai irkluojančius prieš vėją, o kairėje pusėje ant kalvos buvo Jėzus. Iš tokio taško aš lengvai galėjau stebėti Jį ant kalvos, besižvalgantį į ežerą, tuo pat metu mačiau valtį bei vyrus, sunkiai besigrumiančius prieš vėją ir bangas. Jam pasakojant, mano pozicija pasikeitė taip, kad galėjau Jį sekti per ežerą kaip stebėtojas.

Staiga Jo pusėje pasirodė besisukantis cilindras, panašus į tornadą, su Jėzumi savo žiotyse. Jis nusidriekė per visą ežerą, pro valtį iki kito kranto. Tik tada aš paklausiau: „Viešpatie, ką aš matau?“ Jis atsakė: „Galvok apie tai, kaip apie kirmgraužą (pavyzdžiui, vaisiuje kirmino išgriaužta skylė) – tai priemonė, kurios dėka ėjau vandeniu ir perkėliau valtį į kitą krantą.“ Su tais žodžiais Jis ėmė eiti į ją, o eidamas pasakojo.

„Aš atsisveikinau su vyrais sakydamas, kad susitiksime kitame krante, tad tikėjausi, kad jie tai ir padarys, štai kodėl Aš būčiau praėjęs pro šalį.“ Tada pamačiau sceną: Jėzus žiūrėjo ne į vyrus, bet į kitą ežero krantą, labai įdėmiai – tokio intensyvumo kitais kartais, kai Jį matydavau, nebuvau pastebėjęs. Jis buvo susikaupęs patekti į kitą krantą. Man matėsi tunelis, tas sūkuriuojantis tunelis, gulintis ant vandens, per kurį Viešpats ėjo neliesdamas valties. Jėzus tiesiog ėjo per jį į kitą ežero krantą, o aš galėjau aiškiai matyti krante esantį atvirą tunelio galą.

Tada pamačiau šaukiančius iš baimės vyrus, Viešpaties įdėmus žvilgsnis nutrūko ir Jis pažvelgė į juos. Kai Jis tai padarė, tunelis pasikeitė taip, kad net Jis dabar nukrypo nuo Savo pradinio kelio, tunelis pasikeitė su Juo, dabar jau apimdamas ir valtį, ir Viešpatį. Tada Jis pasakė jiems būti drąsiems, nes Jis yra „Aš Esu“, taigi, dabar liaukitės bijoti! Ir tada Petras perlipo per valties kraštą ir ėmė eiti, tik pradėjo skęsti – buvo žavu stebėti, nes tai Petrui buvo tarytum pelkė. Viešpats pasilenkė virš jo, paėmė jį už rankos ir sugrąžino į vietą, abu sugrįžo prie valties. Staiga valtis ir vyrai atsidūrė visai prie pat kito kranto, tereikėjo tik šiek tiek pristumti valtį.

Taip daug išmokau vien tik žiūrėdamas – stebėdamas Petrą tarytum pelkėje: kuo jis labiau žiūrėjo į vėją ir bangas, tuo labiau skendo. Yra prikalbėta labai daug apie tai, kaip tikėjimas nyksta. Jis retai kada dingsta tiesiog akimirksniu, dažniau tai procesas, vykstantis jausmuose ir mintyse, kai vėją ir bangas lyginame su faktu to, kad einame ten, kur niekada nemanėme, jog galėtume nueiti... tiek daug šioje mano matytoje mažoje dalelėje.

Jis tęsė:
„Aš jiems sakiau plaukti į kitą krantą, kadangi anksčiau jau buvau liepęs nurimti audrai, kai mes drauge buvome ant ežero (Mato 8:23-27), ir jie jau naudojo mano vardą gydyti ligoniams, apvalyti raupsuotiesiems, išvarinėti demonams (Mato 10:1), taigi tikėjausi, kad jie padarys tai, ką jau mokėjo daryti, tačiau jie to nepadarė.“ Iš karto pagalvojau apie Jono 6:1-6, kai prieš pamaitinant 5 tūkstančius, Jis paklausė mokinių, kaip jie žada pamaitinti žmones, o 6 eilutė sako: „Jis klausė, mėgindamas jį (Pilypą), nes pats žinojo, ką darysiąs."

Jis mūsų nemėgina blogiu, tačiau leidžia mums patekti į situacijas, kuriose turime pasirinkti tarp tikėjimo ir baimės, išsilaikyti tame, ką pažįstame savo dvasioje, arba pasitraukti. „Tegul būna tau pagal tavo tikėjimą“ atsitinka daug kartų keliaujant su Juo. Jis mums leidžia būti situacijose, kur reikia pasirinkti, tarytum viskas būtų nuo pradžių.

Jis tęsė:
„Aš turėjau, kaip tu pavadintum, dievišką paskyrimą būti kitame krante tuo metu.“ Tai man kažką parodė, apie tai būtų galima puikiai pamokslauti bet kokioje žinioje: nesvarbu, kokie gyvenimo vėjai ir bangos kelionėje su Dievu nusviedžia tave atgal, kai Jėzus įlipa į tavo valtį, tu staiga atsiduri ten, kur iš pat pradžių turėjai būti, - tai reiškia, kad laikas ir pastangos nebuvo iššvaistytos veltui ir tu nesi atsilikęs, nors taip manei. Esi būtent ten, kur šiuo metu ir šioje vietoje ir turi būti. Nustatyk savo mąstymą atitinkamai, atsikratydamas šio seno mąstymo būdo, kad esi labai atsilikęs ir nuvylęs Dievą. Gal tai ir atsitiko, tačiau tai neperžengia Jo gebėjimo išsaugoti dieviškus apsilankymus tavo gyvenime. Jis matė, kaip tu grūmeisi su vėju ir bangomis, tad dabar, kai esi vėl su Juo, esi ten, kur ir turi būti!

Aš taip pat puikiai suvokiau Jo lūkesčius. Kadangi mokiniai naudojo Jo vardą, kad gydytų ir išvarinėtų demonus, kadangi jie jau buvo matę, kaip Jis nutildo audrą, Jis tikėjosi, kad jie ir toliau vaikščios tame. Mes labai dažnai, atrodo, reikalaujame vis naujų priminimų, padrąsinimų, švelnių Dvasios niuktelėjimų, kad žengtume žingsnį ir darytume, ką jau mokame daryti. Jis tikrai tikisi, kad mes tai matytsime ir darysime ir kad tai taps mūsų gyvenimo būdu. Aš apsisprendžiau ateityje naudoti tai, ką išmokau daryti.

Morkaus 51-52 sako taip: „Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi, nes nebuvo supratę duonos padauginimo stebuklo, kadangi jų širdis tebebuvo užkietėjusi.“ Aš pasakiau Jam, kad jie buvo per daug užsiėmę maisto likučių rinkimu, po to kovojo su vėju ir bangomis, tad nespėjo apmąstyti duonos padauginimo stebuklo, tačiau dėl mano pastabos Jis nei teisinosi, nei pasiaiškino, palikdamas viską taip, kaip pasakė.

Po šios įsidėmėtinos tylos Jis užbaigė: „Atsakant į tavo klausimą: man žengiant vandeniu jis sutvirtėdavo.“

Kitą savaitę: „Kaip Tu praėjai pro minias Luko 4:29-30 ir Jono 8:58-59"?

Iki tada! Būkite palaiminti!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą