Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. vasario 8 d., trečiadienis

Kristus prieš pradėjimą Marijos įsčiose. 3 dalis

John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 17 d.,

Sveiki visi,
Staiga atsidūręs Dvasioje, stovėjau danguje, stebėdamas kažką, apie ką neturėjau nė menkiausio supratimo. Aš stovėjau tarp daugybės angelų, bet nė vienas manęs nepastebėjo, kadangi savo dėmesį buvo nukreipę į tolį, mūsų dešinėje, kur matėsi Tėvo sostas. Pastebėjau, jog tarp angelų nuo sosto ėjo tokio pločio takelis, kad juo galėtų eiti vienas žmogus. Abiejuose takelio pusėse sausakimšai buvo angelų, žvelgiančių su nekantrumu, o esantys arčiausiai takelio buvo atsiklaupę ant abiejų arba bent ant vieno kelio.

Savo svetainėje stovėjau drauge su Viešpačiu. Ten taip pat buvo ir mano angelas. Mes buvome Dvasioje. Tačiau Jėzus baigė mane mokyti ir prieš palikdamas pasakė, kad galiu ko nors paklausti savo angelo. Taigi staiga likome tik angelas iš aš, o mano širdyje kirbėjo: „Ką tu manai apie mane, kadangi ateinančiais amžiais būsiu atsakingas už tave?"

Jis atsakė su beveik pasibaisėjusia veido išraiška: „O! Tai yra teisinga! Taip pridera!“ Kai aš paklausiau, kodėl, jis atsakė: „Prisimink – mes pažįstame kaip Kūrėją, o jūs pažįstate Jį kaip Išganytoją!“ Tuo metu, kai be jokio perspėjimo buvau danguje... kažkokiu būdu žinojau, kad veiksmas vyko prieš daugybę metų, tačiau visur buvo tylu, tvyrojo iškilminga ir šventa atmosfera, todėl aš nedrįsau kalbėti.

Staiga iš tyros Tėvo šviesos išniro Sūnus, Jis žingsniavo nesidairydamas takeliu tarp angelų, kurie nulenkdavo galvas, o kartais palenkdavo ir pečius pagarbos ženklan, Jam tyliai einant kairėje nuo manęs ir dingstant iš regėjimo lauko. Tai buvo ta akimirka, kai Jis ištuštino Save, kad būtų pradėtas Marijoje.

Iki šios dienos mano atmintyje išliko iškilminga Jo išvykimo akimirkos atmosfera danguje, ir kaip supratau, angelai iki galo nesuprato, kas tada vyko prieš jų akis – juk jie neturėjo su kuo to palyginti. Staiga aš sugrįžau į svetainę su savo angelo žodžiais vis dar skambančiais galvoje: „Atsimink, mes pažįstame Jį kaip Kūrėją, o jūs pažįstate Jį kaip Išganytoją!“

Pirmą kartą nuo pradžios...
Jokūbo laiške 1:13 sakoma, kad Dievas Tėvas nieko negundo, netiria ir nebando blogiu. Priežastis yra labai paprasta – Dievas Tėvas neturi fizinio kūno, kuris galėtų būti gundomas. Jis niekada nežinojo, ką reiškia būti pavargusiu, alkanu, kai maudžia raumenis, būti spaudžiamam dienotvarkės – to Tėvas negali suprasti!

Tačiau Jėzus Kristus tapo žmogumi Jėzumi ir pirmą kartą Kūrėjas galėjo iš patirties suprasti Savo kūrinį. Kaip sakoma laiške Filipiečiams 2:8-11, Jis buvo „pavidalu rastas kaip žmogus“.

Pirmą kartą Kristus – per amžius vyrams ir moterims apsireikšdavęs kaip Viešpaties Žodis, iki valios rodydamasis ir vėl išeidamas iš mūsų pasaulio, tačiau niekada neįgydamas pastovaus kūno – dabar buvo įkalintas vienoje vietoje ir laike, su visais iš to išeinančiais apribojimais.

Įsčiose Jis vis dar buvo Dievo Sūnus, nes Luko 1:41 pasakojama mums, kad kai Elžbieta buvo šeštame nėštumo mėnesyje, o ką tik pastojusi Marija ją aplankė, būsimasis Jonas Krikštytojas šoktelėjo Elžbietos įsčiose dėl Viešpaties artumo Marijoje ir jos balso. Tapęs kūdikiu Jis vis dar buvo Dievo Sūnus, nes Luko Evangelijos 2 skyriuje mums leidžiama paraugauti angelų, piemenų, Dievą šlovinančio seno vyro bei moters istorijomis.

Būdamas 12 metų amžiaus, Jis klausė savo tėvų: „Ar jūs nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?" Luko 2:49

Mes turime suprasti: jūs ir aš turime atnaujinti savo protus Dievo dalykais. Jaunuolis Jėzus turėjo pripildyti tik Savo (žmogaus) protą. Pirmą kartą Jis asmeniškai patyrė apribojimus būti vienoje vietoje tuo pat metu, sužinojo, ką reiškia nuvargti, išalkti, kontroliuoti savo šlapimo pūslę, gyventi tarp žmonių, o ne kaip seniau: antgamtiškai atsirasti ir išnykti iš jų gyvenimo.

Laiške Hebrajams 5:7 rašoma apie Jo kentėjimus prieš kryžių: „...Jis buvo išklausytas dėl savo baimės/dievobaimingumo“, o 8 eilutė mums sako : „Jis išmoko klusnumo per tai, ką iškentėjo.“ Jis turėjo išmokti klusnumo, kadangi prieš tai Jis buvo visų Karaliumi! Jam viskas buvo nauja.

Kokia nužeminanti patirtis
Mes galime tik įsivaizduoti gyvenimą prieš 2000 metų – artimiausias turbūt daugumai iš mūsų būtų stovyklavimas. Praustis ir savo reikalus atlikinėti lauke arba naudotis lauko tualetu, valgį gaminti ant laužo, malti grūdus akmeninėmis girnomis, užmušus gyvūną, nudirti jam odą, atskirti jo organus ir atmatas nuo mėsos. Tačiau toks buvo Jėzaus gyvenimas – nuo Dievo Sūnaus, kurį Tėvas naudojo visatos kūrime, prie ŠTAI ŠITO!

Kaip sakiau, Jis turėjo pirmiausia būti nuolankiu danguje, būti nuolankios širdies ir romus, kad norėtų ateiti į žemę ir su tuo prasidėti. Tada, kaip laiške Filipiečiams 2:8 sakoma: „...Jis nusižemino ir tapo paklusnus iki mirties – iki kryžiaus mirties..." Netgi iki labiausiai kankinančios mirties, kokią Romos Imperija galėjo sugalvoti – ne tik mirties, bet kankinančios mirties, ir ne dėl Savęs, bet dėl žmonijos. Tai bent.

Atgal į Betliejų – angelų žinia
„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir gera valia žmonėms" - tokia angelų žinia. Tai praskiedė ir neteisingai suprato reklamos agentai ir pastoriai, Kalėdinės programos vaikams, mamos ir tėčiai visame pasaulyje.

Mes pradėsime suprasti ketinimus, jei pažvelgsime į tuos, kas tai pasakė. „Ir staiga su angelu buvo dangiškosios kariuomenės minia, girianti Dievą ir sakanti: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir gera valia žmonėms“.


Dangiška kariuomenė reiškia „dangaus armiją“
Mums iškyla šis nekenksmingas, angeliškas, kaip iš „sveikinimo atvirutės“ vaizdas, kur angeliški padėjėjai susirinkę aplink Betliejų, palaiko angelą, kuriam pavesta pranešti piemenims, kad gimė Piemenų Karalius. „Kariuomenė“ reiškia armiją – tai reiškia, kad šis pareiškimas ateina nuo Tėvo armijos danguje su žinia žmonijai. Taika žemėje ir gera valia žmonėms.

Pasijuskite jų kailyje. Perkelkime tai į mūsų laikus, mes stovyklaujame laukuose. Jūs sėdite prie laužo ir kalbatės apie praėjusią dieną, kai staiga armijos pasiuntinys prieina prie jūsų, jis yra apšviestas tokios stiprios ir ryškios prožektorių šviesos, kad visas laukas ir apylinkės nušvinta. Jis sako jums, kad nebijotumėte, nes jis atneša gerą naujieną, tačiau jūs žinoma labai stipriai išsigąstate.

Prieš jums suvokiant jo žodžių prasmę, jūsų akys prisitaiko prieš šviesos ir jūs išvystate nesuskaičiuojamą armiją, stovinčią prieš jus. Šie kariai yra puikiai ginkluoti ir jūs suprantate, jog vieno užtektų, kad jus visus ištrintų nuo žemės paviršiaus. Jūs esate jų malonėje.

Tada jie taria: „Dievas sako – ir mes esame Jo armija – ramybė Žemėje ir gera valia žmonėms“. Koks palengvėjimas! Jie neturi nieko prieš, tik gerą valią tau, gerą valią mums! Jie galėtų mus sunaikinti, tačiau vietoj to, Dievas Tėvas siunčia savo armiją su taikos sutartimi! Įrodymas – įmoka prie sutarties, gyvulių ėdžiose gulinčio kūdikio pavidalu, kuris yra suvyniotas į švelnią medžiagą, naudojamą apatiniams siūti...

Vėliau Paulius rašys: „Dievas Tėvas buvo Kristuje, taikydamas su savimi pasaulį, nepriskaitydamas jiems jų nusižengimų; ...ir davė mums sutaikymo tarnystę." 2 Korintiečiams 5:18-19

Viešpats Jėzus yra toks nuolankus, toks draugiškas, Jis yra toks, nes kaip Jis ir sakė: „Kas matė mane, matė Tėvą“. Jis toks, koks ir Jo Tėtis. Tai viso mūsų gyvenimo kelionė, vadinama mokinyste, kad prisiderintumėm prie Jo brangaus Sūnaus paveikslo. Tai procesas, išmok mėgautis procesu ir vaikščiok su Tėvu, įjunk Jį į savo gyvenimą, žavėkis ir dėkok už mažus dalykus – gražų debesį, laiku įvykusį 'sutapimą', dienos bėgyje gautą malonę – įtrauk Tėvą ir Viešpatį į savo gyvenimą neoficialiai, apstulbintas Visagalio Dievo nuolankumo.

Nuostabi Malonė! Kitą savaitę nauja tema, palaiminimai,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą