Sveiki,
Tai
buvo 2004-ieji, kai JAV prezidento rinkimuose varžėsi Bušas ir Keris. Suvokiau,
kad JAV dvasinėje srityje vyksta pasikeitimai, būtent Baltųjų rūmų politikoje. Paklausiau
Tėvo kas tai ir Jis atsakė: „Tai socializmo dvasia. Ji gali būti pristabdyta
bet nebus sustabdyta.“ Paklausiau iš kur tai atėjo ir Jis atsakė: „Iš Europos.“
Kai paklausiau – kodėl? Jis atsakė: „Kai kurie šioje tautoje mano, kad JAV
turėtų būti tokia kaip Europa, bet ne į tai Aš pašaukiau šitą tautą“.
Jo
atsakymas privertė mane nusistebėti: „Negi Dievas ir dangaus karalystės dėsniai
savo esmėje tokie pat kaip kapitalizmas, socializmas, komunizmas ar kažkas
panašaus į juos?“
Štai
kapitalizmo, socializmo ir komunizmo apibrėžimai:
Kapitalizmas: Ekonominė ir
politinė sistema, kurioje šalies prekybos ir pramonės pelną valdo ne valstybė,
o privatūs asmenys. Antonimas (priešingybė): Komunizmas
Socializmas: ekonominė ir
politinė sistema, kur gamyba, platinimas, keitimasis prekėmis ir paslaugomis priklauso
ir yra reglamentuojamas vyriausybės.
Komunizmas: sistema, kurioje
visa nuosavybė yra vieša, visi žmonės dirba, o valstybė juos aprūpina visais
daiktais, pagal jų poreikius.
Ar Dievas
kapitalistas? 10 Įsakymų
Plačiąja
prasme, nuo antikinių laikų suprantama, kad tie 613 Mozės įstatymų susisumuoja iš
10 Įsakymų ir tie 10 yra dalintini į 2 kategorijas – Dievo ir žmogaus.
Pirmi
4 yra apie Dievą: neturėsi kito Dievo tik mane, nedarysi jokių stabų, netarsi
Viešpaties vardo be reikalo, nedirbsi per šabatą.
Paskutinių
6 centre – šeima: gerbsi tėvą ir motiną, nežudysi, nevogsi, nepaleistuvausi,
nemeluosi, negeisi kaimyno turto. (Išėjimo 20:3-17)
Įžvelk
– šitie 10 įsakymų sukurti šeimos, kuri myli Dievą, pagrindu.
Eik
giliau ir pamatysi, kad mažiausiai 2 yra apie asmeninę nuosavybę ir turtą:
nevogsi, negeisi/nesikėsinsi į artimo turtą. Bet 17 eilutė dar gilesnė, ji apibūdina
ką reiškia geismas/kėsinimasis.
„Tu
negeisi savo kaimyno namų, negeisi savo kaimyno žmonos, nei tarno, nei
tarnaitės, nei jaučio, nei jo asilo, nei ko nors, kas yra tavo kaimyno.“
Čia
kalbama apie asmeninę – individualią nuosavybę bei jos valdymą. Kaimynas turi ir/arba
valdo savo namą, šeimą, darbininkus, galvijus ir žemę taip pat. Mažiausiai pusė
iš 6 įsakymų nurodančių kaip žmogui elgtis su žmogumi yra kapitalistinio
pobūdžio. Jie kalba apie individualią nuosavybę ir kiekvieno atsakomybę už tai
ką jis turi, ir įsakymą nesibrauti į tai, ką valdo kaimynas. Ir įsakas nesikišti
į tai kaip kaimynas valdo tai ką turi ir kuo naudojasi.
Patarlė apie
Talentus: Mt 25:14-30
Kai
Jėzus sako: „Dangaus karalystė yra kaip...“, Jis kalba apie Dangaus „tautos“
įstatymus. Pastarieji yra unikalūs – adaptuoti Dangaus Karalystei, nustatyti paties
Karaliaus.
Kiekviena
karalystė turi savo įstatymų rinkinį. Pavyzdžiui Mato 12:26 Jėzus pasakė, kad šėtonas
turi karalystę, kurią mes vadiname pragaru. Ši vieta valdoma tokiais įstatymais,
kurie yra visko, kas yra Dievas, iškreipimas. Todėl ji yra kentėjimo vieta, be
meilės, ramybės ir saugumo. Bet šėtono karalystės įstatymai yra unikalūs –
adaptuoti jo karalystei. Jis juos nustatė, jis yra karalius, taigi tai yra jo
atsakomybė.
Tad
kai Jėzus pradeda palyginimą, sakydamas: „Dangaus Karalystė yra kaip...“, mes žinome,
kad Jis kalba apie Dangaus Karalystę valdančius įstatymus.
Matome,
kad 10 Įsakymų nukreipti į namus, šeimą, asmeninę nuosavybę bei atsakomybę,
taip pat į nuosavybės valdymą su įsaku nesibrauti į kaimyno nuosavybę,
nesikišti į jo valdymą. Pasigilinkime į Dievo Karalystės ekonominių įstatymų
apreiškimą.
Palyginimas apie
pinigų maišus (talentas tada buvo piniginis vienetas)
„Dangaus
Karalystė yra kaip žmogus, kuris išvyko į kelionę. Jis sukvietė savo
darbininkus ir patikėjo jiems savo pinigus. Vienam davė 5 maišus aukso, kitam 2
maišus ir dar kitam 1 maišą, kiekvienam pagal jo sugebėjimus. Tada išvyko į
kelionę. Žmogus gavęs 5 maišus aukso nedelsdamas už tuos pinigus pirko ir
pardavinėjo, padaugino juos iki kitų 5 maišų. Žmogus su 2 maišais, padarė tą
patį – pelnė dar 2 maišus. Žmogus, gavęs 1 maišą, nuėjo, iškasė duobę ir
paslėpė tenai savo boso pinigus.
Po
ilgo laiko bosas sugrįžo ir patikrino jų sąskaitas. Žmogus gavęs 5 maišus
atnešė tuos ir dar 5 maišus, ir tarė: „Bose, tu patikėjai man 5 maišus, žiūrėk,
aš pelniau dar 5.“ Bosas atsakė: „Gerai padaryta, tu buvai geras ir ištikimas! Ateik
ir pasiimk savo apdovanojimą!”.
Žmogus
su 2 maišais aukso taip pat atėjo ir pasakė: „Aš gavau 2 maišus ir uždirbau dar
2”. Į tai bosas atsakė: „Gerai padaryta, tu buvai geras ir ištikimas! Ateik ir
pasiimk savo apdovanojimą.“
Tada,
žmogus gavęs 1 maišą aukso atėjo ir pasakė: „Bose, žinau, kad esi kietas
žmogus, pjauni ten, kur nesodinai ir renki ten, kur tu nesėjai. Taigi išsigandęs
nuėjau ir užkasiau tavo auksą žemėje. Žiūrėk, čia tai, kas tau priklauso.“
Bosas
atsakė: „Blogas ir tingus žmogau! Tu žinai, kad aš pjaunu derlių ten, kur
nesodinau ir renku ten, kur nesėjau? Todėl mano pinigus turėjai bent padėti į
banką, kad gautum pelną! Paimkite iš jo tą maišą aukso ir atiduokite tam, kuris
turi 10 maišų. Nes kas turi, tam bus ir dar duota, apsčiai, kas neturi, iš to
bus atimta ir tai, ką turįs. Įmeskite tą netinkamą darbininką į tamsybes, kur
verksmas ir kentėjimai...“
Šitas
palyginimas yra apie kapitalizmą, ir Jėzus pradėjo nuo to, kad: „Dangaus Karalystė
yra tokia...“ Atkreipkite dėmesį į ekonominę karalystės struktūrą.
Yra
bosas, tai reiškia, kad jis turi įmonę ir darbuotojus atliekančius įvairius
darbus. Kiekvienam darbininkui jis atlygina pagal to sugebėjimus, patikėdamas
valdyti kai kurias verslo dalis. 2 iš 3 vyrų sunkiai dirbo, prekiavo turguje ir
padvigubino pinigus. Už jų sunkų darbą jiems buvo atlyginta, jie buvo
apdovanoti.
Nedoras
ir tingus tarnas neteisingai kalbėjo apie savo bosą (sakė, kad jis nesąžiningas
ir vagia kitų žmonių derlių), kai baigėsi atsakomybės laikas, jis buvo
atleistas, jam nepavyko įvykdyti įmonės reikalavimų, skirtų šiai pozicijai. Jei
jis padėdamas pinigus į banką būtų uždirbęs bent minimumą, bosas būtų jį
pasilikęs. Kadangi jis nedirbo, o darė kitus dalykus, jis buvo atleistas. Dėl
to kentėjo bei verkdamas griežė dantimis, o tai susiję su skurdu ir tingumu, ir
visa tai įvyko dėl jo pačio kaltės.
Dangaus
Karalystės įstatymai, kurių moko Jėzus, apima asmeninę nuosavybę, valdymą,
atsakomybę paremtą gebėjimais, atlygį ir apdovanojimą už sąžiningumą, gerą bei sunkų
darbą. Kentėjimai tai pasekmės už blogą pinigų ir laiko tvarkymą, už atsakomybės
nebuvimą. Šis palyginimas atitinka 10-ies Dievo įsakymų esmę (daugiau apie šį
palyginimą ir kitus Biblijos ekonominius mokymus galite rasti serijoje „Subalansuotas
biblinis klestėjimas“).
Ši
tema tapo svarbi dėl mūšio, kuris vyksta JAV ir didelėje pasaulio dalyje – iki
kokio lygio vyriausybė turi įsitraukti į pinigų tvarkymą ir nuosavybės valdymą.
Per porą artimiausių metų pasaulis ženkliai pasikeis. Dėl to dabar aš tuo ir
dalinausi, kad žmonės, stebėdami tą kilusį mūšį, suprastų dvasinius principus
ir būtų išmintingi.
Bet
kaip elgėsi pirmasis surinkimas (bažnyčia) turėdamas viską bendrą? Ir ką kalbėti
apie senovės Izraelio nacionalinį bankroto įstatymą, kuris įsiteisindavo kas 7
ir 50 metų? Ar galima teigti, kad Karalystė yra 100% kapitalistinė, ar tuose
dalykuose yra daugiau Dievo variantų? Likite su manimi ir kitą savaitę.
Būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.