Atsitiktinės mintys. 4 dalis – Ką Dievas pasakė Izaokui?

John Fenn, 2016 m. balandžio mėn. 23 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Mano senelis iš tėčio pusės, buvo apie 6' 3" (1,90 m) ūgio – štai iš kur aš paveldėjau savąjį. Jis buvo ir valstybės pareigūnas, ir verslininkas, taigi žmonės jį pažinojo kaip vieną ar kitą, arba dėl abiejų pareigų. Aš jį pažinojau tik kaip savo senelį, kuris turėjo nuostabų talentą dirbti medžio darbus.

Kai buvau paauglys, kartą parduotuvėje, registratūros darbuotoja, vyresnio amžiaus moteris, atpažino mano giminės pavardę. Ji sakėsi pažįstanti mano senelį ir apie jį kalbėjo kaip apie valstybės tarnautoją: „Sutikus tavo senelį gatvėje, jautėsi, kad gali juo pasitikėti ir pasitikėti tuo, ką jis darė įstatymų leidyboje, kad tai ką jis daro, bus mūsų ir bendruomenės gerovei.“

Ji jautė, kad aš to nežinojau, man jos pasakojimas buvo langas į kitą jo asmenybės pusę, kurios aš dar nepažinojau. Aš prisimenu žaislinę dėžę, kurią jis man padarė iš medžio ir dažyto metalo. Ji atrodė kaip piratų lobių skrynia, ant kurios nutapytas pirato Ilgojo Džono Silverio atvaizdas, o ant dangčio, mano vardas – Džonas. Tai buvo nuostabu. Norėčiau, kad tada būčiau pakankamai įvertinęs tą dėžę ir išsaugojęs ją iki dabar. Kai man buvo 7½, netikėtai mirė mano senelė. Nors ji gyveno iki 60 metų, ją savo gyvenime aš prisimenu tik iš kokių poros metų.

Ką Dievas pasakė Izaokui

Abraomą mes pažįstame iš keleto Pradžios knygos skyrių ir iš nuorodų Naujajame Testamente. Abraomas gyveno 175 metus, tačiau daugiausia ką iš to žinome, yra įvykiai, kurie atsitiko jam būnant 75 ir 100 metų amžiaus. Mūsų pažinimas paremtas tik keliomis informacijos nuotrupomis. Tačiau yra dar viena užuomina apie Abraomą, leidžianti mums pažvelgti į tai, kaip jį matė Viešpats. Tai užuomina, rodanti į daug artimesnius santykius su Dievu.

Abraomas – vienintelis asmuo Senajame Testamente pavadintas „Dievo draugu“. (Izajo 41:8, Dievas tiesiogiai pavadina jį –„mano draugas“ ir Jokūbo 2:23, kur jis cituoja Izaiją). Pasigilinkime į tai. Nei Adomas, nei Henochas, nei Nojus, nei Mozė, nei Jozuė, nei Dovydas, nei Saliamonas, nei Elijas, nei kas nors kitas, tik Abraomas pavadintas Dievo draugu. Tarp jų buvo kažkas ypatingo, tačiau trumpas pasakojimas Pradžios knygoje neatskleidžia visos jų istorijos.

Vis tik mes galime pažvelgti giliau į jų draugystę, nes Viešpats padarė tai, ko nedarė nei su vienu herojumi Senajame Testamente – Jis pasakė Abraomo sūnui, apie Jam patinkančius, jo tėvo charakterio bruožus.

Netgi tada, kai du kartus Viešpats pasirodė Saliamonui (1 Kar 3:3-15; 9:1-9), Jis tik paminėjo Saliamono tėvą Dovydą, 4 eilutėje pasakė, kad jis vaikščiojęs su teisia ir dora širdimi. Jokiam kitam vyrui, nei moteriai, Viešpats nepasakė, koks didis buvęs jų tėtis – tik Izaokui apie Abraomą.

Pradžios 26:5 (Izaokui)

„Nes Abraomas pakluso mano balsui ir laikėsi mano nurodymų, mano įsakymų, nuostatų ir įstatymų“ (pagal English standard version (ESV) vertimą)

Draugo apibrėžimas būtų toks: abipusė simpatija tarp 2 žmonių, kiekvienas asmuo pažįsta antrąjį, pastarasis jam patinka, juo pasitikima. Draugystė yra iš širdies į širdį, nepagrysta nauda. Abraomas buvo Dievo draugas. Oho.

Didelės dalies krikščionių Dievo pažinimas remiasi tik 2 iš aukščiau pabrauktų 5 žodžių: pirmuoju iš paminėtųjų – balsas, šis žodis čia reiškia ‚garsiai šaukti‘; ir paskutiniu iš paminėtųjų – įstatymai, reiškiantį ‚tora‘ arba ‚žodis‘.

Daugumos krikščionių gyvenimai priklauso nuo šitų 2 dalykų – jie nori girdėti Dievo balsą ir žinoti Jo žodį. Tačiau yra dar 3 dalykai, kuriuos mini Viešpats ir jie yra draugystės charakteristikos. Jei visa, ką tu žinai apie Dievą, tai tik Jo balsas ir žodis, vadinasi esi panašus į mane, kai aš ne daug težinojau apie savo senelį ir jo gyvenimą. Bet Abraomas Dievą pažinojo daugiau nei tik Jo balsą ir žodį – jie buvo draugais.

Šiame sumuštinyje tarp balso ir žodžio „bandelių“ yra draugystės su Viešpačiu „mėsa“: Nurodymai, įsakymai ir nuostatos.

Nurodymai – mishmereth – žiūrėti, stovėti kaip sargybinis, stebėti. Saugoti vienas kitą.

Įsakymai – mitsvah – įsakymas. Šakninis žodis yra asmeninis; paskirtas, įjungti. Sujungtas su tikslu.

Nuostatos – chuggah – laikytis paskyrimo, pažinti vienas kito elgseną.

Pažiūrėk į šituos 5 draugystės elementus ta tvarka, kurią Viešpats išvardino Izaokui: Abraomas pakluso, kai aš pašaukiau jį, manuosius nurodymus vykdė kaip budrus karys, paisė mano įsakymų, neatsitraukė nuo manęs, vykdė mano paskyrimus ir suprato manąsias nuostatas, pasitikėjo mano žodžiu kurį daviau jam.

Skamba kaip draugystė – draugai pažįsta vienas kito balsą, jie skiria vienas kitam susitikimus, saugo ir budi vienas dėl kito, pažįsta vienas kito elgseną ir laikosi vienas kitam duoto žodžio.

Jėzus ieško draugų

Pirmojo amžiaus žydai kuo puikiausiai žinojo, kad Dievas, Izaijo 41:8, pavadino Abraomą Savo draugu. Jėzaus mokiniai, kurie su Juo gyveno virš 3 metų, tikrai žinojo, kad Jis yra Dievo Sūnus ir ką reiškia, kai Jėzus Jono 15:15, paskutinės vakarienės metu pasakė: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.“

Kai skaitau šią eilutę, matau tas pačias žmonių savybes, jie ištisais metais laikėsi kartu su Dievu, viename kūne, tapo draugais su Viešpačiu. Šiuos dalykus aš pastebiu Abraomo ir Viešpaties draugystėje.

Jei paklausčiau eilinį krikščionį, kas daro asmenį Dievo draugu, jis greičiausiai atsakytų, kad dažnas surinkimo (bažnyčios) lankymas, arba gausios maldos – paremtos atlikimu, darymu kažko, ko jų manymu reikia Dievui ir Jis dėl to lieka patenkintas.

Tačiau su savo mokiniais Jėzus gyveno virš 3 metų, jie paklusdavo Jo balsui, mokėsi ir laikėsi kiekvieno Jo žodžio. Jų santykiuose terpėjo tie patys 3 bendravimo dalykai, kurie buvo tarp Dievo ir Abraomo. Mokiniai sujungė save su Jėzaus gyvenimu, stovėjo sargyboje ir stebėjo Jį visuose dalykuose, pažino jo elgseną, balsą ir žodį.

Vaikai ir draugai

Kaip prieš nukryžiavimą, Jono 15:15, Jėzus mokinius vadino savo draugais, taip po nukryžiavimo, Naujasis Testamentas mus vadina Dievo vaikais. Būdami nebe tarnais, mes esame Dievo vaikai ir galime įeiti į suaugusiųjų santykius su Dievu kaip draugai.

Mes galime būti Dievo draugais, bet yra kur kas daugiau nei tik Jo balso girdėjimas ir Jo žodžio laikymasis. Tame tarpe visos trys sumuštinio dalys; Mąstykite apie Tėvą kaip draugą, laikykite Jį tokiu ir Jis atsakys.

Kalbėkite Jam, pakvieskite Jį dalyvauti savo kasdienybės rutinoje – ieškokite už ką galite būti Jam dėkingi keletą kartų per dieną – už kažką gamtoje, už galimybę augti, kai ateina sunkumai... Visada, viską naudokit kaip galimybę nukreipti savo mintis į Jį, klausti Jo nuomonės, klausti ką Jis galvoja apie tą ar kitą dalyką, dėkokite kai matote malonę savo gyvenime. Būti Dievo draugu – niekas šiame pasaulyje neprilygsta tam!

Tai tik atsitiktinės mintys... būti Dievo draugu. Iki kitos savaitės. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu