Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Išbandymas sveikatos srityje. 3 dalis. Ko dar nebuvo filmavusi nei viena video kamera

John Fenn, 2016 m. kovo mėn. 26 d.,

Sveiki, 
Man sakė, kad sunkiausia kolonoskopijos dalis tai – pasiruošimas, bet jie melavo.

Procedūra man buvo paskirta prieš kelis penktadienius, o kietą maistą turėjau liautis valgęs trečiadienį. Trečiadienį, 14 val., iš sandėliuko išsitraukiau dėžę su makaronais ir sūriu, kurią laikėm Krisui, nes jis tai mėgsta. Tuomet pavalgiau paskutinį kartą, o vakare, prarijau nekaltai atrodančią, mažą apelsinų skonio tabletę, buvusią pasiruošimo dalimi – tai buvo per naktį suveikiantys, laisvinamieji. Visai nepavojingai atrodo, pagalvojau. Be to, jie taip romiai aiškino, kad nebus jokių problemų.

Tą naktį mano skrandis ir žarnos jautėsi taip, lyg artėtų nacių Panzer divizija. Kad ir koks maistas buvo likęs mano sistemoje, jis kovojo ir sutartinai priešinosi. Visi mūšiai mano pilve vyko taip garsiai, kad susirūpinau, jog jei eičiau į lovą, pažadinčiau Barbarą. 2:45 po vidurnakčio viskas nutilo ir pavojus ją prižadinti dingo.

Iki ketvirtadienio vidurdienio Panzer divizija pasiekė pergalę, mano sistemoje neliko nieko. Apie 16 val., į didelį puoduką, iš butelio turėjau įsipilti kažkokio skysčio, sumaišyti jį su vandeniu ir išgerti, plius dar du tokius pat kiekius vandens. Viso 48 uncijas (1,4 l) ir viską iš karto.

Po 4 valandų turėjau tai pakartoti. Jau nebuvo kovos su Penzer divizija, nes manyje nebebuvo kovotojų, jokia armija nekovojo su tuo skysčiu, kuris iš esmės buvo medicininis drenažo valiklis. Aš miegojau ant sofos. Lankydamasis tualete, keldavausi ir guldavausi taip dažnai, kad skaičiuoti tuos kartus norėjau brėždamas brūkšnelius ant sienos. Juokinga, kai apie tai galvoji vidury nakties.

Tačiau palyginus su tuo kas vyko ligoninėje, tai dar buvo visai neblogai. Turėjau susivokti, kad tai nėra blogas sapnas, o realybė, mat užtraukusi užuolaidą esančią aplink mano lovą pasiruošimo palatoje, seselė man pasakė: „Nusiimkite visus savo rūbus ir papuošalus ir apsivilkite drobinę su nuleidžiamu atvartu galinėje dalyje. Geriausia, kad ant lovos atsisėstumėte tiesiog nuogu užpakaliu.“

Prisimenu pagalvojau „Juk moterys turi ištverti tokias procedūras visą laiką, ar ne?“ Kaip tik pro pasiruošimo kabinos duris įėjo Barbara ir pradėjo juoktis iš mano naujosios aprangos. Kiek galėdama draugiškiau ji pasakė: „Žinok, kad neprivalai to daryti, bet tai darai dėl savęs.“ Vertinu jos humoro jausmą, bet ne sarkazmą.

Jie apklojo mane šiltomis antklodėmis. Dešinės rankos viršuje įvedė kateterį. Kraujospūdžio matuoklis ant mano kairės rankos padėjo man pasijusti jaukiau, bet manau, kad iš tiesų įtampą pašalino raminantis preparatas suleistas per kateterį. Tada visos seselės pradėjo kalbėti kur jos ketina pietauti. Aš gi paskutinį kartą valgiau prieš 48 val. Gulėjau ten klausydamas kaip smulkiai jos aptarinėjo restoranų patiekalus ir kažkokią naują vietą, kuri anot jų buvo nuostabi. Mano seselė suprato situaciją ir netgi atsiprašė, bet po to prisijungė prie jų... Jos buvo tarytum kankintojos, apsirengusios seselių rūbais.

Jos nuvežė mane į tyrimo palatą ir pristatė gydytojui, su kuriuo buvau susitikęs prieš porą savaičių, trumpame pokalbyje apie procedūrą. Jam talkino du vyrai slaugytojai ir dar dvi medicinos seserys. Kai jie paprašė manęs apsiversti ant kairiojo šono, supratau, kad laikas baigėsi. Dešinysis mano šonas buvo apnuogintas prieš tuos absoliučiai nepažįstamus, svetimus žmones. Guodė tik tai, kad tą rytą buvau paskutinis ir jie visi norėjo priešpiečių. Taigi visi sutarėme, kad norime išeiti iš ten kiek įmanoma greičiau.

Dar prisimenu žodžius: „Ponai ir ponios, jūs tuoj įleisite video kamerą ten, kur jokia kita kamera niekada nėra buvusi.“ Visi nusijuokė. Jie juokėsi toliau, o šone stovintis slaugytojas kažką sušvirkštė į kateterį mano rankoje. Sekantis dalykas buvo tai, kad pabudau pasiruošimo kabinoje ir jaučiau pykinimą, nors nebuvo ko išvemti. Atrodė, kad seselė kažką sako, panašu į: „Nagi pone Fenai, atsibuskite, mes alkanos ir norime eiti priešpiečių.“ Galbūt garsiai ji to ir nepasakė, bet žinojau, kad ji taip galvojo.

Tuo metu gydytojas nuėjo į laukiamąjį pas Barbarą ir parodė jai 4 spalvotas mano žarnyno nuotraukas. Pasakė, kad iš tiesų aš esu švarus kaip švilpukas ir jis lauks manęs po 5 metų. Pastaroji detalė labiausiai nepatiko Barbarai, ji ir taip be pirštinės net nenorėjo liesti savo vyro žarnyno nuotraukų. Taigi, kaip sakiau – iš abiejų pusių švarus kaip švilpukas. Numetęs daugiau kaip 20 svarų (9 kg), bet dar turintis numesti 20 ir daugiau, reikia, kad susireguliuotų kraujo spaudimas. Dabar grįžtu prie lapkričio 22-jąją parašytos Lou žinutės iš Danieliaus 12:13: „O tu, tvarkyk savo reikalus be baimės ir susirūpinimo. Atsipalaiduok. Kai visa tai baigsis, tu būsi ant savo kojų ir gausi savo atlygį.“ (Message Biblija)

Procesas gali būti kažkam naudingas
Po to, kai Tėvas man liepė neplanuoti kelionių pirmuosius 3 šių metų mėnesius, aš spėliojau, kodėl Jis užuot mane iš karto išgydęs, tik informavo apie tai. Žinodamas Jo kelius supratau, kad tai gali būti išgydyta, man tereikia atlikti savo dalį – tai kas priklauso nuo manęs. Tai gali būti išgydyta mediciniškai, arba tiesiog su tuo galima gyventi.

Praeitą savaitę pasidalinau, kad po sausio diagnozės apie PV (prieširdžių virpėjimą) ir aukštą kraujo spaudimą, grįžęs namo uždėjau ranką ant savo širdies ir pasakiau: „Širdie ir elektronine sistema, Jėzaus vardu įsakau jums būti sveikiems. Įsakau savo kūnui – paklusk Dievo Žodžiui ir man, būk išgydytas, atsistatyk, sistemos darykit tai ką reikia, kad PV praeitų ir kraujo spaudimas grįžtų į normalų lygį, Jėzaus vardu.“ Kai po savaitės nuvykau į susitikimą su gydytoju ir, kai jis paklausė mano širdį, PV ir aukštas kraujospūdis vis dar tebebuvo.

Kai tariau Jėzaus vardą, Šventoji Dvasia nebuvo pasiųsta Tėvo ir neatliko darbo apie kurį įsakiau Jėzaus vardu. Taigi jokio pasikeitimo. Supratau, kad su problema turiu susitvarkyti natūraliu būdu. Prisiminkite ką rašiau apie 2007 metais nustatytą bazaliomą (odos naviką), tas pats kelias.

Aš nenorėjau, kad būtų atliekama elektrinė mano širdies „perkrovimo“ procedūra, nebent tai būtų procesas iš Tėvo ir reikštų, kad tuo būdu bus išgydyta PV. Atlikau tai, ką žinojau, kad reikia atlikti, bet Dvasioje nieko neįvyko. Matydamas rezultatą, kad kraujo spaudimas nukrito numetus svorio, galėjau daryti išvadą, kad su PV turiu tvarkytis kiek tik įmanoma natūraliai.

Procesas tęsiasi - aplankymas vasario mėnesį
Keistas dalykas, bet Viešpats mane aplankė po pradinės mano diagnozės, bet dar prieš širdies echoskopiją ir prieš kolonoskopiją. Kai kuo dalinausi apie tą aplankymą ir jį lydėjusį regėjimą vasario mėnesį. Aplankymo metu apie mano sveikatą jis pasakė: „Aš patenkintas, kad tu rimtai save disciplinuoji (valgymas/svoris). Mažai kas dėl savo kūno taip elgiasi tokioje situacijoje kaip ši. Aš labai patenkintas. Tęsk tai, ką darai.“ Kitais žodžiais – numetei 20 svarų, tu teisingame kelyje, tęsk toliau.

Ir tada Jis toliau kalbėjo apie tai, kas kitais metais vyks JAV. Apie kai kuriuos dalykus susijusius su ES, kas jos laukia (apie tai kalbėsiu per konferenciją Olandijoje), kalbėjo ir apie Kristaus kūną. Štai taip. Jis nedėjo ant manęs rankų, kad mane išgydytų, tik paminėjo mano sveikatą, o tada kalbėjo apie tai, kodėl Jis mane aplankė.

Kai esi Dvasioje, anksčiau buvę svarbūs klausimai, kuriuos turėjai būdamas kūne, neateina galvon. Būnant Dvasioje tai normalu, tai taip natūralu, kad beveik nesuvoki to (prisimink Petrą, norėjusį statyti palapines ant Atsimainymo kalno). Taigi net nenustebau, kad Jis nededa rankų ant manęs, tas klausimas iškilo tik tada, kai Jis išėjo, aš spėliojau: „Kodėl gi nepaprašiau uždėti ant manęs rankų?“

Tai tik sustiprina anksčiau pateiktą išvadą.

Baigiamosios mintys
Aš toliau garbinau ir dėkojau už Tėvo malonę. Jaučiau, kad man aišku, kodėl Jis pasirinko netiesioginį mano išgydymą, bet nutarė leisti patirti medicininį procesą. Aš prisiėmiau atsakomybę už tai, ką galiu kontroliuoti. Tai nutukimo ir aukšto kraujo spaudimo priežastys, plius genetinis paveldas – polinkis į PV, kurį, dalinai to nesuvokdamas, aš ir sukėliau.

Per daug valgydamas, aš pats tai iššaukiau, taigi vienintelė išeitis – mažiau valgyti ir numesti svorį. Kai tai rašau, jau esu numetęs 20 svarų ir esu pakeliui numesti kitus 15-20, mano kraujo spaudimas žemesnis, bet dar ne 120/80.

Galbūt tai nepadės tiems kurie susirgo, bet nežino savo kaltės, tačiau jeigu man dėl kažko Jis suteikė malonę, aš turiu atlikti savąją dalį. Tikiu, kad tokia pat malonė yra ir tiems, kurie nesuvokdami priežasties susirgo ir pakliuvo į kažkokią būklę ar ligą. Visų pirma ieškokime Jo, o ne išgydymo, nes išgydymas ir yra Jame. Nors mes visi turime klausimų, dalis tikėjimo yra pasitikėjimas ir turi būti taip, kaip 2 Timotiejui 1:12 sakė Paulius: „...nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.

Kitą savaitę nauja tema, iki tada, būkite palaiminti!


1 komentaras:

  1. Sveiki mane labai paliete jusu situacija.Panasiai ir man su sirdimi...rengiuos pas kardiologus..

    AtsakytiPanaikinti