John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 15 d.,
Sveiki,
Aš
rengiau Krisą išvykimui, turėjau ilgą atliktinų darbų sąrašą ir jaučiausi
nusiminęs, priblokštas bei gailėjausi savęs, kuomet aš darbavausi ruošdamas jį.
Tiems, kurie niekada
neskaitę mano „Savaitės Minčių“ – Krisas yra mano vyriausias sūnus, jis
gimė su apsivyniojusia apie kaklą virkštele kaip kokiu slankiojančiu mazgu. Kiekvieno
sąrėmio metu jis negalėdavo gauti oro ir tai pažeidė jo smegenis. Man rašant šį
straipsnį – Krisui jau trisdešimt penkeri, nors jis puikiai priima informaciją,
tačiau protiškai jis yra tarytum ketverių amžiaus.
Padėdamas
Krisui aš tyrinėjau savąsias naštas, taigi buvo tikras savigailos rytas. Aš
aprengiau jį marškiniais, o jis su mano pagalba išsivalė dantis ir t.t. Tuo
metu aš tyliai skundžiausi Tėvui, dėl visų ir visko, tačiau nieko konkretaus:
„Tėve,
aš jaučiuosi kaip nešulinis gyvulys. Visi tie reikalavimai iš žmonių, fizinis
krūvis rūpinantis Krisu, tiek daug maldų ir poreikių, žmonėms reikia pinigų, kai
tuo tarpu mes patys turim didžiulį poreikį. Atrodo iš manęs jiems reikia visko,
nuo visą apimančių argumentų iki man savo numylėtąją doktriną pamokslaujančių žmonių.
Kitą savaitę, prieš kelionę, turiu įrašyti dviejų mėnesių mokymus ir mėnesiui parašyti
savaitės Mintis, kelioms dienoms pasiimti Krisą namo, nupjauti žolę ir išravėti
piktžoles, ar aš nešulinis gyvulys, Tėve, ar kas?“
Pusiau
melsdamasis, pusiau skųsdamasis tyliai klajojau mintimis. Reikėjo užmauti Krisui
puskojines, taigi klūpėdamas prieš jį ant grindų moviau vieną iš jų. Tik spėjau
pabaigti mintį: „Tai aš nešulinis gyvulys, Tėve, ar kas?„ Kai Krisas pasilenkė
ir švelniai tapšnodamas man per galvą meiliai pasakė:
„Tu geras arkliukas“.
Aš
garsiai nusijuokiau ir pasakiau: „Gerai Tėve, aš supratau, aš suvokiu kas ką
tik įvyko, atsiprašau – Tu ką tik prašnekai per Krisą ir Tu esi teisus, aš
atsiprašau“. Krisas dar niekada nėra manęs pavadinęs arkliu, nei anksčiau, nei
po to, tačiau aš supratau kas juokaudamas mane pavadino arkliu. Kokį nuostabų
humoro jausmą turi Tėvas ir kaip laiku tai panaudota.
Aš
pakeičiau mąstyseną, tačiau aiškiausiai Jo nuostatą įtvirtino netikėtai į
mintis atėjusi Hebrajams 12:4 eilutė: „Jūs dar nekovojote su nuodėme iki
kraujo“, taigi aišku, Jis nenori girdėti mano skundų, juokinga.
Ši straipsnių serija
potencialiai gali visiškai pakeisti tavo gyvenimą. Viskas ko buvai mokytas apie
teisumą, išgydymą, santuoką/skyrybas, viskas apie davimą ir priėmimą, ir
mokinystę bus pertvarkyta – visa tai bus atnaujinta.
Kalbėdamas
apie teisumą aš pradėjau rašyti apie egocentriškumą arba į save dėmesį sutelkusius
krikščionis. Kodėl? O gi dėl to, kad apie teisumą buvome mokomi, esą tai: „teisingas
stovėjimas prieš Dievą“. Jei toks tavo supratimas, tu gali dėtis esąs teisus
prieš Jį, tačiau nekęsti savęs, savo kaimyno ir gyventi absoliučiai
egocentrišką bei į save sutelktą gyvenimą - Tačiau tu teisus prieš Dievą, nes
tiki Jėzumi!!!
Vis
tik tai nėra pilnas, Biblijoje apibūdinamo teisumo paveikslas.
Tzedakah
Pažvelkime
kaip žydai supranta žodį verčiamą kaip teisumas: Tzedakah: Išsiaiškinus kaip tai traktavo Jėzus ir Evangelijų
kultūra, kaip tai darė rabinai (šitai aš paaiškinsiu keliose šio straipsnio pastraipose)
padės išlaikyti Jėzaus žodžius kontekste ir tai visiškai pakeis mūsų nemokšišką
pagonišką sampratą.
Judaizme
kol asmuo nebuvo teisinguose santykiuose su savo artimu jis nebuvo teisus ir
prieš Dievą. Kitaip tariant, teisumas nėra vien tik vertikalus, bet vertikalus
IR horizontalus. (Mano manymu) dėl paprasčiausio nežinojimo modernaus surinkimo
(bažnyčios) kultūra palieka mums tik horizontaliąją dalį. Tačiau jei tu
nesupranti teisumo taip, kaip suprato ir iki mūsų dienų supranta Jėzus, tu
niekada nesuprasi nei paties Jėzaus, nei to ką Jis bando daryti tavyje ir tavo
gyvenime.
Viskas,
ko Jėzus mokė Evangelijose yra pagrįsta tokiu supratimu– tai yra JO teisumo
suprantamas. Jis mokė, jei esi bendrystėje su Tėvu, vadinasi tu taip pat būsi bendrystėje
su artimu. Jėzaus stebuklų, išgydymų ir kitų gerų darbų pagrindas glūdi Jo
teisumo sampratoje - negali turėti vertikalaus, kol neturi horizontalaus.
Tzedakah yra suprantama taip –
turėti Dievo charakterį:
„Viešpats,
jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus
Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais. Jis teisingai
elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir
drabužių“. Pakartoto
Įstatymo 10:17-18
Atkreipkite dėmesį į dvi Jo Savęs apibūdinimo ypatybes: Jis
sąžiningas, Visagalis Dievas (vertikalu) ir Jis parodo Savo vientisumą bei teisumą
padėdamas tiems, kuriems reikia pagalbos (horizontalu).
Viskas ką Jėzus pasakė ir darė buvo išreikšta
kaip tzedakah –
teisumas. Jis mokė, kad Tėvas yra teisus (vertikalu) ir tai įrodė atsiųsdamas Jėzų
(horizontalu – Jis taip mylėjo pasaulį, kad Jis atidavė).
Kultūroje, kuri supranta teisumą vertikaliai ir
horizontaliai vien tik Jėzaus teiginių, kad Jis kilęs iš Tėvo ir, kad Tėvas yra
geras būtų nepakakę. Taigi Jėzus teigė, kad buvo iš teisingų ir teisinguose
santykiuose su Tėvu (vertikalu) ir darydamas gera bei gydydamas žmones tai įrodė
horizontaliai.
Mes visi žinome Viešpaties maldą, bet mes neturime supratimo,
kad šis teiginys tai tzedakah, kad iš visų mūsų, kurie vadiname Dievą „Tėvu“
tikimasi Jo tėvystės mūsų gyvenimuose liudijimo – gyvenimo stiliumi ir
veiksmais vienas kito atžvilgiu, pagal Jo pavyzdį.
Mes labai gerai supratome vertikaliąją teisumo dalį, tačiau nepilna
šio dalyko samprata daro mus pavojingais; egocentriškais, susikoncentravusiais
į save, su dangišku mąstymu iki tokio lygio, jog mes pradedame mąstyti, esą bendri
santykiai nebesvarbu, taigi mes metame juos šalin kaip kokią panaudotą servetėlę.
Iki šiol visas Jėzus darbas bei visas Naujojo Testamento
mokymas pagrįstas žydų tzedakah samprata ir būtent TAI yra Dievo išgydymų
priežastis, dėl to mes duodame, dėl to Jis daro mus mokiniais ir štai dėl to
mes vaikščiojame meilėje, ir siekiame išlaikyti taikos ryšius tarp brolių:
Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi (vertikalu), tačiau tai
paslėpta širdyje ir neįrodoma. Todėl Dievas per (horizontalius) santykius sukūrė
įrodomą teisumą ir tai yra jūsų santykio su Tėvu įrodymas.
Taigi, aš esu „geras arklys“, nešulinis gyvulys kitiems,
tačiau ir tu toks esi. Tu negali pasirinkęs į save koncentruotą gyvenimo būdą ar
ilgą laiką puoselėdamas tokią nuostatą pasilikti tzedakah prieš Dievą. Geras
arklys!
Kitą savaitę antra dalis, apie gydymo
ir stebuklų sampratą. Ir trečioji dalis apie svetimavimą/skyrybas/kitą santuoką
ir dar daugiau... Iki tada, būkite palaiminti,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.