Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Į save susitelkimas / Teisingumas? 2 dalis (Kodėl išgydymas)

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 22 d.,

Sveiki,
Greitai po to kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, kaip pagalbininkas pradedant naują surinkimą, aš lydėjau komandą į Jekaterinburgą. Šis miestas išsidėstęs abipus Uralo kalnų, 1000 mylių (1600 km) į rytus nuo Maskvos, ir jame gyvena daugiau kaip milijonas gyventojų. Visą savaitę mes vaikščiojome pagrindinėse traukinių ir autobusų stotyse dalindami pakvietimus į susirinkimus, kuriuose aš turėjau skelbti Evangeliją. Tai buvo trumpai besitęsusios, pačios tyriausios dienos.

Jų staigus atsivėrimas vakarietiškoms madoms ir beviltiškos pastangos jas pavyti, kėlė sumaištį. Nebuvo jokio suvokimo kaip pasirinkti teisingą derinį, jungiantį skirtingų dešimtmečių vakarietiškos mados stilius – žmonės dažnai dėvėjo skirtingų dešimtmečių rūbus visus kartu: vienas vyras buvo apsimovęs vėlyvųjų 1960-ųjų į apačią platėjančius džinsus ir apsivilkęs ankstyvųjų 1980-ųjų metų pastelinį lininį „Miami Vice“ (amerikietiškas serialas) eros švarką bei užsidėjęs beisbolo kepurėlę su amerikietiškos komandos emblema. Viena jauna moteris dėvėjo 1960-ųjų mini sijonuką su senais pusbačiais ir moterišku kelnėto kostiumo polisteriniu švarku, o jos plaukai buvo smarkiai sukelti pagal 1980-ųjų stiliaus šukuoseną.

Tai buvo labai miela ir nekalta. Šiaip aš labai giliai buvau paliestas rusų širdžių ir jų turtingos kultūros. Tą savaitę aš pakrikštijau apie keturis šimtus Viešpatį įtikėjusių žmonių. Labai branginu tą laiką.

Tzedakah
Aš kalbėjau apie žydų teisumo, hebrajiškai tzedakah – sampratą. Tzedakah teigia, kad jei asmuo teisingoje pozicijoje prieš Dievą, jo teisumas realizuosis tekėdamas į išorę – į jo artimą žmogų. Bažnyčios kultūra moko, apie teisingą poziciją Dievo atžvilgiu, tačiau apleidžia (horizontalią) tėkmę į mūsų kaimyną.

Bet jei visas mūsų supratimas yra tik vertikalus, mes galime tapti panašūs į tą minią autobusų stotyje, kur nei vienas neturi supratimo, kaip suderinti skirtingų dešimtmečių stilių rūbus. Jie nėra įsitikinę į ką nori būti panašūs, ir aš mačiau daug tokių krikščionių. Yra krikščionių, kurie vienu metu yra apsirengę įvairių dešimtmečių „tikėjimo srovių“ stiliaus rūbais. Kadangi nėra supratimo, tai ir nežino kam jie priklauso, mėgindami įrodyti savo bendrystę su Dievu, jie siekia save sutapatinti su kuriuo nors judėjimu.

Kai kurie gali rengtis 1990-ųjų užtarėjų judėjimo švarku, avėti mokymų – kaip žygiuoti per suspaudimų laikotarpį batais, dėvėti dvasinėmis – bandymo atgaivinti Toronto palaiminimą kelnėmis. Arba jie gali nešioti – „prieš suspaudiminę paėmimo skrybėlę“ su vidinio išgydymo apsiaustu bei kaubojiškus – paprastos bažnyčios (simple church) batus. Bet nesvarbu, kokiais dvasiniais rūbais jie apsirengę, nes viskas yra nukreipta į juos ir jų gyvenimą, kad tik kiti juos matytų, o tai yra egocentriškas tikėjimas.

Kodėl Jėzus gydė?
Pagal Evangelijas, Jėzaus gyvenimas buvo gyvas tzedakah, tekantis iš teisumo su Tėvu, todėl Savojo teisumo įrodymui Jis gydė ir darė stebuklus. Tačiau tai ne tik to kas Jis buvo įrodymas, bet akivaizdus teisiojo gyvenimas, kad žmonės galėtų tikėti teisingumu to, ką Jis sakė apie Tėvą

Apaštalų darbuose 10:38 parašyta: „...kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto (vertikalu) ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas (horizontalu) visus velnio pavergtuosius...”.

Šiandien faktas, kad Jėzus buvo pateptas Šventąja Dvasia ir jėga bei ėjo darydamas gera, yra užmirštas. Daugelis tenori turėti didesnį patepimą, kurį jie tapatina su asmeniniu prasiveržimu ar atsakytomis maldomis, ar didesniu tarnavimu, tačiau nei vienas niekada nesako, jog nori būti pateptas kaip Jėzus, kad eitų ir darytų gera.

Jėzus nemėgino „daryti gera“ bandydamas išreklamuoti Save kaip naujausio dangaus kilmės produkto. Jis ėjo darydamas gera, nes Jis YRA geras. Ir toks yra Tėvas. Kai Jėzus pasakė, kad Jis yra romus ir nuolankios širdies, Jis sakė tiesą. Jis yra romus ir nuolankus, nes visų pirma Tėvas yra romus ir nuolankus.

Pavertęs vandenį vynu Jis neplatino šio fakto, bet garbę leido priskirti jaunikiui ir nuotakai. Ar jūs suprantate? Jėzus – įsikūnijęs Dievo Sūnus, garbę už vyną, leido priskirti neįvardintiems asmenims – nuotakai ir jaunikiui. Kartais, išgydęs žmones, Jis liepdavo jiems niekam to nepasakoti. Tokios yra Jo vertybės. Tai nusižeminimas. Štai kaip Jis išreiškė tzedakah – teisumą.

Jono 9 skyriuje skaitome apie aklu gimusio vyro išgydymą, tai iliustracija žydų supratimo apie teisumą, kuris yra vertikalus IR horizontalus. Žmogus buvo atvestas vadovams, kurie 24 eilutėje tvirtino tikintys, kad Jėzus yra nusidėjėlis. 30-33 eilutėse žmogus atsakė tzedakah teiginiu:

„Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas IR vykdo Jo valią – tą Jis išklauso. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.

Kodėl mums buvo duotas Jėzaus vardas?
Išgydymas ir Dvasios dalykai nėra akį traukiantys atrakcionai krikščioniškame karnavale, kai žmonės susirenka pažiūrėti kaip atauga koja, arba ateina į susirinkimą pasižiūrėti naujausių „pasireiškimų”, kur Dievas tariamai paverčia žmones vapaliojančiais idiotais, verčia loti kaip šunis, ar purtytis kaip lapams vėjyje.

NE! Išgydymas yra dalis paties Dievo Tėvo tzedakah (teisumo), kurį Jis išlieja mums, nes Jis yra teisus. Ir su gyvojo vandens srove tekančia nuo Jo sosto, iš Jo per mus*, tas teisumas turi būti pademonstruotas bei įrodytas išgydymo meilės veiksmais mūsų artimui! * Apreiškimo 22:1; Jono 7:38-39.

Praeitą savaitę, po apsilankymo Sietle/ Vankuverio saloje/ Vankuverio regione, aš ruošiausi skrydžiui. Kai buvau pasodintas, pastebėjau prie dešinės ausies prispaustą pirštą laikančią stiuardesę. Aš paklausiau Tėvo, ar Jis nori ją išgydyti, nes buvo aišku, kad kažkas yra jai atsitikę. Kai tik turėjau progą aš paklausiau, ar jai viskas gerai? Ji pasakė, kad po jos ankstesnio skrydžio, tik atsidarius kabinos durims, tuo pat metu įsijungė šalia stovėjusio lėktuvo variklis ir garsus triukšmas staiga apkurtino jos vieną ausį.

Aš jau norėjau pasisiūlyti pasimelsti už ją – uždėti rankas. Tačiau ji, nesulaukus mano pasiūlymo, greitai apsisuko ir nuėjo ruoštis skrydžiui. Taigi aš meldžiausi: „Tėve, aš žinau, kad kiekviena gera ir tobula dovana ateina mums iš Tavęs. Ji dirbo savo darbą ir susižalojo. Ar paliestum ją ir išgydytum, dėl Tavo gailestingumo ir dėl to, kad aš to prašau?“

Po dešimties minučių ji ėjo tarp kėdžių pro mane ir aš paklausiau kaip ji jaučiasi, ji atsakė: „Tai tiesiog praėjo! Ačiū, kad paklausėte“. Širdyje aš nusišypsojau, dėl Tėvo gerumo ir tzedakah išraiškos, kurios dalimi aš buvau.

Šiandien „išgydymo evangelistai“ savo tarnavime sukuria didžiulį spektaklį. Šiandien, ieškodami reginių, žmonės bėgioja po susirinkimus ir galvoja, kad tai antgamtiška. Šiandien, žmonės plūsta į „prabudimo centrus“ manydami, kad čia Dievas yra sutelkęs Savo artumą, taigi tam, ką jie vadina „garbinimu“, prie durų jiems reikia į ausis įsidėti ausų kamštukus, o kaip ženklo, kad Dievas yra jų tarpe, jie laukia kada pamatys ką nors nukrentant, purtantis, vapaliojant ir raičiojantis. Ir Jis maloningai daro ką gali, susitinka su žmonėmis ten, kur jie yra. Tačiau yra geresnis ir prakilnesnis kelias...

Jėzaus vardas mums duotas ne tam, kad kurtume reginius, bet tam, kad keistume žmonių gyvenimus ten, kur jie gynena. Turime veikti taip pat nepastebimai kaip Jėzus pavertęs vandenį vynu ir išlikęs ramus,* taip pat šaltakraujiškai kaip po stebuklingo Malkaus ausies prigydymo*, kuomet Petras ją nukirto, taip pat maloningai ir su valdžia, kaip išgydant Petro uošvienę, kuri po to galėjo patarnauti savo svečiams.* Tai ką mes randame namų surinkime yra daugybė Dvasios dovanų, veikiančių kasdieniniame gyvenime už susirinkimo ribų taip, kaip matome Naujajame Testamente nuo Mato Evangelijos iki Apaštalų darbų. Štai biblinė samprata – Dievas gyvena žmonėse, o ne rankomis pastatytose šventyklose* ir visa tai yra tzedakah, kuris geriausiai matomas santykiuose. (Jono 2; Luko 22:50-51; Morkaus 1:30-31; Apaštalų darbų 17:24).

Taigi nusimeskime įvairių tikėjimo srovių „dvasinį“ rūbą, su kuriuo mes tampame egocentriški ir pradėkime gyventi teisingoje pozicijoje prieš Tėvą, kaip Jis ir numatė, kad tzedakah (teisumas) tekėtų į išorę, pagrįsdamas ir įrodydamas, kad Dievas yra geras, o Jėzus yra Jo Sūnus, su gėrį patvirtinančiais įrodymais, kurie reiškiasi mūsų gyvenimeuose ir per mus pačius.

Kitą savaitę: Santuokos samprata / skyrybos/ paleistuvystė/ kita santuoka tzedakah kontekste

Būkite palaiminti, John Fenn. www.cwowi.org ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą