John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 22 d.,
Sveiki,
Greitai
po to kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, kaip pagalbininkas pradedant naują
surinkimą, aš lydėjau komandą į Jekaterinburgą. Šis miestas išsidėstęs abipus
Uralo kalnų, 1000 mylių (1600 km) į rytus nuo Maskvos, ir jame gyvena daugiau
kaip milijonas gyventojų. Visą savaitę mes vaikščiojome pagrindinėse traukinių
ir autobusų stotyse dalindami pakvietimus į susirinkimus, kuriuose aš turėjau skelbti
Evangeliją. Tai buvo trumpai besitęsusios, pačios tyriausios dienos.
Jų
staigus atsivėrimas vakarietiškoms madoms ir beviltiškos pastangos jas pavyti, kėlė
sumaištį. Nebuvo jokio suvokimo kaip pasirinkti teisingą derinį,
jungiantį skirtingų dešimtmečių vakarietiškos mados stilius – žmonės dažnai dėvėjo
skirtingų dešimtmečių rūbus visus kartu: vienas vyras buvo apsimovęs vėlyvųjų
1960-ųjų į apačią platėjančius džinsus ir apsivilkęs ankstyvųjų 1980-ųjų metų pastelinį
lininį „Miami Vice“ (amerikietiškas serialas) eros švarką bei užsidėjęs
beisbolo kepurėlę su amerikietiškos komandos emblema. Viena jauna moteris
dėvėjo 1960-ųjų mini sijonuką su senais pusbačiais ir moterišku kelnėto
kostiumo polisteriniu švarku, o jos plaukai buvo smarkiai sukelti pagal 1980-ųjų
stiliaus šukuoseną.
Tai
buvo labai miela ir nekalta. Šiaip aš labai giliai buvau paliestas rusų širdžių
ir jų turtingos kultūros. Tą savaitę aš pakrikštijau apie keturis šimtus Viešpatį
įtikėjusių žmonių. Labai branginu tą laiką.
Tzedakah
Aš
kalbėjau apie žydų teisumo, hebrajiškai tzedakah – sampratą. Tzedakah teigia, kad
jei asmuo teisingoje pozicijoje prieš Dievą, jo teisumas realizuosis tekėdamas į
išorę – į jo artimą žmogų. Bažnyčios kultūra moko, apie teisingą poziciją Dievo
atžvilgiu, tačiau apleidžia (horizontalią) tėkmę į mūsų kaimyną.
Bet jei visas mūsų supratimas yra tik
vertikalus, mes
galime tapti panašūs į tą minią autobusų stotyje, kur nei vienas neturi supratimo,
kaip suderinti skirtingų dešimtmečių stilių rūbus. Jie nėra įsitikinę į ką nori
būti panašūs, ir aš mačiau daug tokių krikščionių. Yra krikščionių, kurie vienu
metu yra apsirengę įvairių dešimtmečių „tikėjimo srovių“ stiliaus rūbais. Kadangi
nėra supratimo, tai ir nežino kam jie priklauso, mėgindami įrodyti
savo bendrystę su Dievu, jie siekia save sutapatinti su kuriuo nors judėjimu.
Kai
kurie gali rengtis 1990-ųjų užtarėjų judėjimo švarku, avėti mokymų – kaip
žygiuoti per suspaudimų laikotarpį batais, dėvėti dvasinėmis – bandymo
atgaivinti Toronto palaiminimą kelnėmis. Arba jie gali nešioti – „prieš
suspaudiminę paėmimo skrybėlę“ su vidinio išgydymo apsiaustu bei kaubojiškus –
paprastos bažnyčios (simple church) batus. Bet nesvarbu, kokiais dvasiniais rūbais
jie apsirengę, nes viskas yra nukreipta į juos ir jų gyvenimą, kad tik kiti
juos matytų, o tai yra egocentriškas tikėjimas.
Kodėl Jėzus gydė?
Pagal
Evangelijas, Jėzaus gyvenimas buvo gyvas tzedakah, tekantis iš teisumo su Tėvu,
todėl Savojo teisumo įrodymui Jis gydė ir darė stebuklus. Tačiau tai ne tik
to kas Jis buvo įrodymas, bet akivaizdus teisiojo gyvenimas, kad žmonės
galėtų tikėti teisingumu to, ką Jis sakė apie Tėvą
Apaštalų darbuose 10:38 parašyta: „...kaip
Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto (vertikalu) ir Jis
vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas (horizontalu) visus velnio
pavergtuosius...”.
Šiandien faktas, kad Jėzus buvo
pateptas Šventąja Dvasia ir jėga bei ėjo darydamas gera, yra užmirštas.
Daugelis tenori turėti didesnį patepimą, kurį jie tapatina su asmeniniu prasiveržimu
ar atsakytomis maldomis, ar didesniu tarnavimu, tačiau nei vienas niekada
nesako, jog nori būti pateptas kaip Jėzus, kad eitų ir darytų gera.
Jėzus nemėgino „daryti gera“ bandydamas
išreklamuoti Save kaip naujausio dangaus kilmės produkto. Jis ėjo darydamas
gera, nes Jis YRA geras. Ir toks yra Tėvas. Kai Jėzus pasakė, kad Jis yra romus
ir nuolankios širdies, Jis sakė tiesą. Jis yra romus ir nuolankus, nes visų
pirma Tėvas yra romus ir nuolankus.
Pavertęs
vandenį vynu Jis neplatino šio fakto, bet garbę leido
priskirti jaunikiui ir nuotakai. Ar jūs suprantate? Jėzus – įsikūnijęs Dievo
Sūnus, garbę už vyną, leido priskirti neįvardintiems asmenims – nuotakai ir
jaunikiui. Kartais, išgydęs žmones, Jis liepdavo jiems niekam to nepasakoti.
Tokios yra Jo vertybės. Tai nusižeminimas. Štai kaip Jis išreiškė tzedakah – teisumą.
Jono 9 skyriuje skaitome apie aklu gimusio
vyro išgydymą, tai iliustracija žydų supratimo apie teisumą, kuris yra vertikalus
IR horizontalus. Žmogus buvo atvestas vadovams, kurie 24 eilutėje tvirtino tikintys,
kad Jėzus yra nusidėjėlis. 30-33 eilutėse žmogus atsakė tzedakah teiginiu:
„Žinome, kad Dievas neišklauso
nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas IR vykdo Jo valią
– tą Jis išklauso. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.
Kodėl mums buvo duotas Jėzaus vardas?
Išgydymas
ir Dvasios dalykai nėra akį traukiantys atrakcionai krikščioniškame karnavale, kai
žmonės susirenka pažiūrėti kaip atauga koja, arba ateina į susirinkimą
pasižiūrėti naujausių „pasireiškimų”, kur Dievas tariamai paverčia žmones
vapaliojančiais idiotais, verčia loti kaip šunis, ar purtytis kaip lapams
vėjyje.
NE!
Išgydymas yra dalis paties Dievo Tėvo tzedakah (teisumo), kurį Jis išlieja mums,
nes Jis yra teisus. Ir su gyvojo vandens srove tekančia nuo Jo sosto, iš Jo per
mus*, tas teisumas turi būti pademonstruotas bei įrodytas išgydymo meilės
veiksmais mūsų artimui! * Apreiškimo 22:1; Jono 7:38-39.
Praeitą savaitę, po apsilankymo Sietle/ Vankuverio
saloje/ Vankuverio regione, aš ruošiausi skrydžiui. Kai buvau pasodintas,
pastebėjau prie dešinės ausies prispaustą pirštą laikančią stiuardesę. Aš
paklausiau Tėvo, ar Jis nori ją išgydyti, nes buvo aišku, kad kažkas yra jai
atsitikę. Kai tik turėjau progą aš paklausiau, ar jai viskas gerai? Ji pasakė,
kad po jos ankstesnio skrydžio, tik atsidarius kabinos durims, tuo pat metu
įsijungė šalia stovėjusio lėktuvo variklis ir garsus triukšmas staiga apkurtino
jos vieną ausį.
Aš
jau norėjau pasisiūlyti pasimelsti už ją – uždėti rankas. Tačiau ji, nesulaukus
mano pasiūlymo, greitai apsisuko ir nuėjo ruoštis skrydžiui. Taigi aš
meldžiausi: „Tėve, aš žinau, kad kiekviena gera ir tobula dovana ateina mums iš
Tavęs. Ji dirbo savo darbą ir susižalojo. Ar paliestum ją ir išgydytum, dėl Tavo
gailestingumo ir dėl to, kad aš to prašau?“
Po
dešimties minučių ji ėjo tarp kėdžių pro mane ir aš paklausiau kaip ji
jaučiasi, ji atsakė: „Tai tiesiog praėjo! Ačiū, kad paklausėte“. Širdyje aš
nusišypsojau, dėl Tėvo gerumo ir tzedakah išraiškos, kurios dalimi aš buvau.
Šiandien
„išgydymo evangelistai“ savo tarnavime sukuria didžiulį spektaklį. Šiandien, ieškodami
reginių, žmonės bėgioja po susirinkimus ir galvoja, kad tai antgamtiška. Šiandien,
žmonės plūsta į „prabudimo centrus“ manydami, kad čia Dievas yra sutelkęs Savo artumą,
taigi tam, ką jie vadina „garbinimu“, prie durų jiems reikia į ausis įsidėti ausų
kamštukus, o kaip ženklo, kad Dievas yra jų tarpe, jie laukia kada pamatys ką
nors nukrentant, purtantis, vapaliojant ir raičiojantis. Ir Jis maloningai daro
ką gali, susitinka su žmonėmis ten, kur jie yra. Tačiau yra geresnis ir prakilnesnis
kelias...
Jėzaus
vardas mums duotas ne tam, kad kurtume reginius, bet tam, kad keistume žmonių
gyvenimus ten, kur jie gynena. Turime veikti taip pat nepastebimai kaip Jėzus
pavertęs vandenį vynu ir išlikęs ramus,* taip pat šaltakraujiškai kaip po
stebuklingo Malkaus ausies prigydymo*, kuomet Petras ją nukirto, taip pat
maloningai ir su valdžia, kaip išgydant Petro uošvienę, kuri po to galėjo patarnauti
savo svečiams.* Tai ką mes randame namų surinkime yra daugybė Dvasios dovanų,
veikiančių kasdieniniame gyvenime už susirinkimo ribų taip, kaip matome Naujajame
Testamente nuo Mato Evangelijos iki Apaštalų darbų. Štai biblinė samprata –
Dievas gyvena žmonėse, o ne rankomis pastatytose šventyklose* ir visa tai yra tzedakah,
kuris geriausiai matomas santykiuose. (Jono 2; Luko 22:50-51; Morkaus 1:30-31;
Apaštalų darbų 17:24).
Taigi
nusimeskime įvairių tikėjimo srovių „dvasinį“ rūbą, su kuriuo mes tampame
egocentriški ir pradėkime gyventi teisingoje pozicijoje prieš Tėvą, kaip Jis ir
numatė, kad tzedakah (teisumas) tekėtų į išorę, pagrįsdamas ir įrodydamas, kad Dievas
yra geras, o Jėzus yra Jo Sūnus, su gėrį patvirtinančiais įrodymais, kurie
reiškiasi mūsų gyvenimeuose ir per mus pačius.
Kitą savaitę: Santuokos samprata / skyrybos/
paleistuvystė/ kita santuoka tzedakah kontekste
Būkite palaiminti, John Fenn. www.cwowi.org ir rašykite man
e-laiškus: cwowi@aol.com
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.