Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugsėjo 1 d., antradienis

CWOWI Naujienlaiškis. Rugpjūtis 2015

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio mėn. 18 d.,

Sveiki,
Savo Savaitės Mintyse „sapno“ serijoje aš pasidalinau kaip Viešpats apibūdino du metus ekonomikoje truksiantį sąmyšio procesą, kuris paveiks visą pasaulį. Nuo tada, kai Kinija nuvertino savo valiutą, mūsų akcijų biržos patyrė didžiulį svyravimą. Tačiau pasaulis negali daryti įtakos Tėvo ekonomikai, Jis aprūpina – ir pats praeityje tai įrodė. Taigi, kiekvienam iš mūsų tą patį Jis darys ir ateityje.

Vakar Krisas ir aš tvarkėme reikalus, įskaitant ir keleto daiktų nuvežimą į vietinę šiukšlių perdirbimo stotį. Kai įvažiavome į jos teritoriją, ten stovėjo trys ugniagesių sunkvežimiai, skirti gesinti ugnį, dideliame (didelio sunkvežimio) puspriekabės dydžio šiukšlių konteineryje.

Ir taip „sutapo“, kad tą rytą, kaip niekada anksčiau, Krisas buvo primygtinai išprašęs, kad pasiimtume žaislinę gaisrinės mašinėlę, kurią dabar laikė savo rankose. Ji turėjo vieną tų mygtukų, kurį paspaudus pasigirsdavo sirenos signalas ir radijo garsai kai ugniagesiai skambina vienas kitam. Taigi jis turėjo ir sireną, ir šviesas, kurios švietė kaip skiriamieji mašinos ženklai... Aš sėdėjau sužavėtas to, kaip Viešpats juo rūpinasi.


Mes abu buvome dėkingi, kad „ir Viešpačiui patinka gaisriniai automobiliai“ ir aš buvau palaimintas tuo, kaip Jis nukreipia mūsų žingsnius. Kaip tik tada, kai Krisas ir aš ten įvažiavome, netikėtai šiukšlių konteineryje užsidegė nepavojinga ugnis ir tądien Krisui buvo parūpinta puiki pramoga.

Nesąmoningai vedamas. Vienas didžiausių tos dienos akcentų buvo tas, kad Krisas nesąmoningai buvo paskatintas pasiimti iš namų TĄ gaisrinę mašinėlę. Iš tikrųjų, Krisas turi šimtus modeliukų – sunkvežimių, lėktuvėlių ir autobusiukų, pradedant nuo mažų metalinių „Matchbox“ automobiliukų iki didelių metalinių automobilių, o jie visi yra laikomi mėlyname plastikiniame kibire.

Šiaip jis visada pasiima Matchbox (mažą metalinį) automobilį „Žaibas Makvinas“ iš filmo „Cars“ ir visada – didesnį savo metalinį automobiliuką – 12 NASCAR numerį, tačiau tą rytą, dėl kažkokios priežasties jis pasičiupo būtent tą plastmasinę gaisrinę mašinėlę.

Paieškok būdų, ar esi nesąmoningai vedamas Viešpaties ką nors padaryti, eiti tam tikra kryptimi, susitikti tą ar kitą asmenį – prisimenant, kad didžioji dauguma Jėzaus stebuklų trikdančiai įsiterpdavo į Jo darbą. Šiandien mes taip pasineriame į tai, ką darome, kad užmirštame atkreipti dėmesį į dieviškus sutapimus ar dieviškus įsiterpimus mūsų tvarkaraštyje. Galbūt mes nebūsime pašaukti paversti vandens vynu per vestuves, nei stebuklingai pamaitinti penkių tūkstančių žmonių po itin ilgos dienos, bet mes galime sutikti tą, kam tuo metu paprasčiausiai reikia gero žodžio, maldos, fizinio ar emocinio išgydymo.

Aš mačiau tuos nedidelius sutapimus, rodančius, kad Dievas mums „mirkteli“, jog mes žinotume, kad Jis čia galiausiai atsakingas, rūpestingas ir nukreipiantis mūsų žingsnius.

Dėkingumas
Vienas „būtiniausių“ elementų žmogaus širdyje yra dėkingumas. Romiečiams 1:21 apibūdina žmones, kurie įžvelgia Dievą gamtoje, bet atsisako garbinti Jį kaip Kūrėją ir „Jam nedėkoja“. Psalmių 100:4 parašyta: „Įeikite pro (Jo) vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi“. Dėkojimas yra būtinas „prie vartų“, prieš tai kai mes įeiname į Jo buvimą.

1 Tesalonikiečiams 5:18 sakoma dėkoti UŽ viską (visame kame), o ne DĖL visko (tik gautus dalykus); aš niekada nedėkoju už tai, ką daro velnias, bet Dievui aš dėkingas viską. Daugelyje Pauliaus laiškų jis reiškia padėką už tuos, kuriems jis rašo ir ragina juos pačius būti dėkingais.

Širdis, ieškanti dalykų už kuriuos gali būti dėkinga, atidaro duris bendrystei ir draugystei su Tėvu ir Viešpačiu. Metų metais, vienas pirmų dalykų, kuriuos aš darau kiekvieną rytą – randu už ką išreikšti padėką Tėvui: dažnai tai – saulėtekis, kartais dėkoju, kad Krisas miega šiek tiek ilgiau nei paprastai, dažnai už kažką iš praeitos dienos ar už tai, kas manęs laukia tą dieną – visada randu už ką padėkoti. Kai tu tai darysi, pastebėsi, kaip dienos bėgyje Jis nukreipia tavuosius žingsnius ir taip tave aprūpina, kad tik Jo vaizduotė gali tai sukurti, arba laikas.

Prisimink, Jis gyvena mūsų viduje, taigi Jo buvimo ieškok giliai viduje, savo dvasioje. Tu jausi ramybę ir šilumą ir, atpažinęs, kad tai yra bendravimas su Juo – laikykis to. Kai kalbėsiesi su Juo dienos bėgyje, tegul dėkojimas ir garbinimas plaukia iš tavęs.

Mintys namų surinkimui ir lyderiams
Pirmajame amžiuje tokių žodžių, kurie šiandien suprantami kaip daiktavardžiai ir rašomi ant vizitinių kortelių, ant bažnytčios ar tarnavimo skelbimų, pirmapradė samprata buvo veiksmažodinė – veiksmo žodžiai apibūdinantys funkcijas Kristaus kūne.

Apaštalas yra tas, „kuris pasiųstas“, techniškai kalbant – tas, kuris matė Viešpatį ir pasižymi stebuklų darymu, kuriuos darė Viešpats. Pranašas buvo „tas, kuris skelbia dieviškas nuostatas“ – tautoje ir tarptautiniu mastu bei apie gamtos stichines nelaimes, ne tik paprastas pranašystes iš 1 Korintiečiams 14:3, apibūdintas kaip įkvėptus žodžius skirtus kažkieno „ugdymui, raginimui ir paguodai“. Mokytojas „moko dieviškų tiesų“, o pastorius „gano kaimenę“, kai tuo tarpu evangelistas – „skelbia Gerąją naujieną“.

Šiandien šie veiksmo žodžiai tapo daiktavardžiais, titulais ir rašomi ant vizitinių kortelių, vardų priekyje Facebook-e, tarsi „Apaštalas“ ar „Pranašas“ būtų jų pirmas vardas. Bjauru, bėk prie artimiausio išėjimo! Todėl CWOWI mes nenaudojame „titulų“, nes tai veiksmo žodžiai apibūdinantys funkcijas Kristaus kūne, o ne daiktavardžiai skelbiantys kas yra asmuo.

Mes visi esame lygūs Kristuje, išgelbėti tuo pačiu krauju, tik turime skirtingas funkcijas. Todėl nusižeminimas, pasiekiamumas ir buvimas „tikru“ yra požymiai tų žmonių, kurie veikia kaip tikri apaštalai, pranašai, pastoriai, mokytojai, evangelistai, pagalbos tarnautojai, tarnaujantys skirtingomis kalbomis, išgydymu, stebuklais, ir t.t.

Reikia pakalbėti apie žodį „vyresnysis”
Graikiškai žodis „presbuteros“ reiškia „senas žmogus“. Šioje kultūroje taip apibūdinamas žmogus, pasižymintis gyvenimo patirtimi, stipriu moraliu charakteriu ir širdimi linkstančia rūpintis Dievo žmonėmis. Šie trys elementai yra veiksmo žodžiai, nusakantys funkciją, o ne daiktavardžiai apibūdinantys asmenį. Šie dalykai taip pat aiškiai atskiriami Pauliaus laiškų tekstuose – kai daugelis moterų yra pripažįstamos kaip vyresniosios.

Aš mačiau aštuonmečius, kurie buvo kaip vyresnieji tarp kitų vaikų; tie vaikai savo amžiuje pasižymėjo brandesniu moraliniu charakteriu ir turėjo širdį, linkusią rūpintis savo bendraamžiais Dievo žmonėmis. Aš mačiau septyniolikmečių, kurie buvo kaip vyresnieji tarp kitų paauglių. Kai Paulius Timotiejui apibūdino vyresniuosius ir diakonus (tuos kurie tarnauja), tai buvo apibūdinami charakterio bruožai ir namų gyvenimo kokybė. Jis nieko nepasakė apie jų judėjimą Šventosios Dvasios dovanose arba kitas jų funkcijas Kristaus kūne. Jis rašė apie jų charakterį ir santykius.

Apaštalų darbuose 20:17; 20:28-30 Paulius kalbėjo Efezo vyresniesiems – apibūdino jų širdis ir funkcijas, o tada juos perspėjo, kad jam išvykus, susiformuos dvi, žalą žmonėms darančiųjų kategorijos: iš išorės įeisiantys vilkai, vedini savanaudiškų motyvų, kurie įeis „suėsti“ avių bei tie, kurie pakils iš vidaus, su savanaudiškais motyvais nusivesti žmones paskui save.

Taigi, šie du perspėjimai atskleidžia visišką priešingybę – kuo nėra vyresnieji: jie nėra vilkai ir jie nepatrauks žmonių prie savęs, bet visada ves žmones prie Jėzaus.

Vilkas yra tas, kuris medžioja avis, turi savo tikslų ir pradėdamas bendravimą su kažkuo, turi savanaudiškų motyvų. Tai nuoširdumo ir vyresniajam būdingo charakterio vientisumo priešingybė. Vyresnysis lengvai atpažįstamas iš stipraus moralinio charakterio, siekio vesti žmones prie Jėzaus ir gebėjimo pasipriešinti kai kurių pastangoms užkelti jį ant „pjedestalo“. Vyresnieji VISADA suinteresuoti pagalba žmonėms jų mokinytės proceso metu ir pagalba jiems gyvenant praktiškai. Jie žino, kad yra po Jėzaus valdžia ir turi sveiką Dievo baimę, pastaroji santykius daro tokiais, kokie jie turi būti Kristuje. Ieškok funkcionalumo, o ne titulų.

Aš nespėju atsakinėti į telefono skambučius
Tie, kurie ant paaukojimų vokų su maldos poreikiais užrašėte man savo telefono numerį žinokite, aš nusifotografuoju jūsų maldos poreikius į telefoną ir dienos metu, laisvais momentais peržiūriu tuos poreikius – net kai sustoju prie šviesoforo, kad pasimelsčiau už jus. Laikau juos apie metus arba, kol iš jūsų sužinau kažką naujo. Pavyzdžiui, nuo praeito gruodžio aš vis dar tebesimeldžiu už B dėl melanomos. Nenoriu tuo pasakyti esą – „pažiūrėkite į mane“, bet tik tai, kad mes ne tokie kaip tie didieji tarnavimai, kuriuose atsiuntusieji paaukojimą ar maldos poreikį tampa tik numeriu kompiuteryje. Jūs mums svarbūs, jūsų indėlis ir maldos parama mums labai svarbi. Mes visada dėkojame už jus!

Būkite palaiminti,
John ir Barbara

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą