Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. kovo 21 d., penktadienis

Kaip vaikai per Kristaus Gimtadienį. 2 dalis

John Fenn, 2014 m. kovo mėn. 15 d.,

Sveiki,
Mano draugas kartą buvo pakviestas pas vienos Afrikos valstybės prezidentą. Jis norėjo paskleisti krikščionišką mokymo medžiagą ir įsteigti Biblijos mokyklą tos tautos žmonėms, ir tas prašymas buvo praleistas per valdininkų grandinę, kol Prezidentas nusprendė apie šiuos planus išklausyti asmeniškai.

Pokalbis buvo mandagus, bet baigėsi be jokių požymių, kad jis gaus leidimą. Prezidentas pakilo, tuo parodydamas, kad susirinkimas baigtas, bet stabtelėjo prie durų ir paklausė: „Ar jūs norėtumėte dabar su manimi nusifotografuoti? Aš žinau, kad amerikiečiai tarnautojai naudoja tokias nuotraukas, kad padėtų surinkti pinigus savo tarnavimui.“

Mano draugas atsakė: „Ne, ačiū, pone Prezidente. Aš niekada nepanaudosiu mūsų ryšių gauti pinigų, ir neskelbsiu apie mūsų susitikimą. Aš gerbiu jus ir dėkoju už man skirtą laiką. Prašau praneškite man, kada nuspręsite dėl mano prašymo.“ Ar panašiais žodžiais.

Prezidentas buvo priblokštas. Jis stabtelėjo nustebintas mano draugo principingumu, tada pasisuko į savo padėjėją ir liepė jam suteikti mano draugui visą reikiamą pagalbą jo darbe. Durys į tautą atsivėrė metų metams, ir dėl to Dievo pažinimas bei Jo keliai pasklido dešimtims tūkstančių žmonių.

Mano draugas gerbė ir vertino abu – prezidento tarnavimą ir žmogų, ir dėl to jam užteko principingumo nepasigirti savo susitikimu arba pasinaudoti prezidentu dėl asmeninės naudos.

180 laipsnių skirtumas
Ši istorija iliustruoja aštrius skirtumus Kristaus kūne mano šiandien paminėtu klausimu – matome kaip kai kurie naudoja Dievą dėl savo asmeninės naudos, arba žaidžia su Dvasios dovanomis, kaip vaikai žaidžia su dovanomis per Kristaus Gimtadienį (Kalėdas), jie negerbia ir nevertina Tėvo ir Viešpaties Jėzaus kaip Dievo.

Jie neturi apreiškimo, kad Dievas yra Dievas ir karalystės dalykai nėra žaislai. Dievo dovanos yra duotos, kad žmonijai atneštų apsčiai gyvenimo, transformuotų mus į visa tai, ką Dievas numatė, o to rezultatas Kristaus charakteris ir šventas gyvenimas. Jis nori vaikščioti su mumis šventumo greitkeliu. Ar tu nori eiti su Juo?

Mes matome kaip pastoriai, Dievo jiems duotą įtaką Kristaus kūno statymui, naudoja manipuliuoti kongregacijai, kad susijungtų su juo į tinklinio marketingo įmones arba verslo projektus, kurie krautų turtus jiems patiems, netgi manipuliuodami savo įtaka, įsivelia į nelegalius sandėrius.

Kiti taip gerbia ir vertina Tėvą ir Viešpatį Jėzų bei Dvasios dalykus, kad jie nenori nieko kito, tik būti daugiau tokie kaip Jis ir tarnauti kitiems, siekia būti žinomi tik Dievo, bet ne žmonių. Jie nori būti susirinkimuose, kur plaukia Šventoji Dvasia tol, kol Ji pati sustoja. Jie tikrai myli Jį ir trokšta Jo Artumo! Jie net negali pagalvoti, kad galima panaudoti Dievą savo naudai, nes jų tyra meilė pagrįsta apreiškimu iš ko jie buvo išgelbėti, ir kas Jis yra. Koks ryškus kontrastas tarp šitų dviejų grupių Kristaus kūne!

Paulius rašė: „Mes turime šitą lobį (Kristų mumyse) žemiškuose induose“. Lobiai yra labai vertinami, saugomi, jiems suteikiama saugi vieta, ir jie mūsų gyvenimą pastato ant tikro pamato. Kiek iš tiesų yra šiandien tokių, kurie vertina Kristų mumyse kaip lobį?

Puoselėti tai, ką mes turime
Aš prisimenu, kaip Viešpats pasirodė man 2001 metų vasario mėnesį garbinimo tarnavimo metu prieš pat man išeinant kalbėti. Mano akys buvo atmerktos, bet staiga aš atsidūriau Dvasioje, ir galėjau matyti Jį taip aiškiai, kaip ir visa kita aplink mane , nors kai žiūrėjau į Jo akis, išnyko visa kita. Jis priėjo prie manęs ir pasakė:

Matyk taip, kaip Aš matau: Žmonės bėgioja iš vieno susirinkimo į kitą, ieškodami reginių, galvodami, kad būtent TAI yra antgamtiška: bet tuo pat metu jie nepastebi antgamtinio darbo savo tarpe, netgi savo širdyse, nes pats mokinystės procesas YRA antgamtinis... Kaip buvo pradžioje, taip turi būti dabar: Aš veikiu santykiuose.“

Štai kodėl mes pavadinome mūsų tinklalapį: www.supernaturalhousechurch.org (antgamtiška namų bažnyčia) – „antgamtiška” dalis, tai nereiškia daugybę stebuklų, kuriuos matėme, kai vyksta išgydymai ir pakeičiami gyvenimai – tai mokinystės procesas, kuris yra antgamtiškas, išgydymai ir sveikatos atstatymas išplaukia kaip mokinystės rezultatas.

Štai kas pasiliko su manimi
Jo įvadiniai žodžiai pasiliko su manimi: „Matyk, ką Aš matau”. Aš supratau „Matyk, ką aš matau” kaip besitęsiantį įsakymą ir gyvenimo būdą, o ne pasiūlymą vienkartiniam aplankymui. Nuo tada mano tikslas matyti, Jis mato ir, kaip Jis mato. Jis sakė: „Aš darau tik tai, ką matau darant Tėvą“ (Jono 5:19) – aš taip pat noriu taip elgtis!

Apaštalų darbų knygoje jie matė gyvenimą taip, kaip jį matė Jėšua, tai reiškia jie pasirinko karalystės kultūrą, o ne imperijos kultūrą. „Matyk, ką aš matau“ visų pirma reiškia padaryti širdyje pasirinkimą matyti, ką Jėšua mato, kas yra pagrįsta apreiškimu iš Tėvo.

Kai žmogus vykdo : „Matyk, tai, ką aš matau“ - tai reiškia pasitraukia nuo institucinės bažnyčios (IB), kuri teikia asmeniui garsinį ir vaizdinį patvirtinimą. Tai reiškia apsispręsti nebūti sužavėtam „garsaus vardo“ pamokslininku, „garbinimo komanda“, „marmuro grindimis“, kavos baru hole. Tai sprendimas širdyje atmesti „Holivudinio Jėzaus“ kultūrą, kuri pakeitė santykius susirinkimais ir patepimą emocijomis.

Tai reiškia sąžiningą įvertinimą
Mes turime sąžiningai įvertinti gyvenimą ir mus supančią kultūrą, palyginti tai su Tėvo gyvenimu ir kultūra mūsų viduje. Tada mes turime elgtis pagal tai, ką mes atradome. (Mano serijos „Aš buvau sužlugdytas“ apibūdina 10 skirtumų tarp kultūros „Kristus mumyse“ ir šių dienų bažnytinės kultūros.)

Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius, taigi tai reiškia, kad reikia Jo ieškoti ten pat, kur Jis buvo randamas evangelijose. Taigi, „Matyk, ką aš matau“ gali būti atskleista per Jėzaus gyvenimą evangelijose.

Jis vestuvėse pavertė vandenį vynu, tada nukreipė garbę nuo savęs ir leido tai patirti šeimininkui. Jis gydė žmones ir liepė jiems niekam to nepasakoti. Jis ėjo darydamas gera. Jis sakė, kad yra romus ir nuolankios širdies, ir turime nešti vieną jungą su Juo, kad pasimokytume iš Jo.

Ar daug žmonių šiandien, ir kiek iš tikrųjų Institucinės Bažnyčios kultūra šiandien ieško romumo ir nuolankumo, siekia paduoti stiklinę vandens vaikui, aplankyti ligonį ar kalinį, rūpintis našlėmis ir našlaičiais, kurie neturi kito pajamų šaltinio? „Matyk taip kaip aš matau“. Ar galime mes padėti į šalį natūralius pojūčius ir susitelki, arba ne, geriau būti sužavėtiems ir nusižeminusiems matydami tai, ką Jis mato, ir kaip Jis mato gyvenimą?

Visa karalystė veikia...
Žmonės sakė, kad Jėšua buvo įsikūnijęs Jonas Krikštytojas arba Jeremijas. Petras matė natūraliuose įvykiuose kaip žmogus su rentgeno rega, nes jis gavo apreiškimą iš Tėvo. Dėl apreiškimo iš Tėvo mes galime matyti, kas iš tiesų vyksta, kas iš tiesų svarbu, matyti, ką Jėšua mato.

Petras sušuko: „Tu esi Kristus! Gyvojo Dievo Sūnus!” (Mato 16:17), nes Tėvas jam tai apreiškė. Jėšua tada pasakė, kad ant tos apreiškimo uolos Jis pastatys savo tikinčiųjų surinkimą, kad jie galėtų tvarkyti karalystės reikalus.

Mano draugas turėjo apreiškimą apie susitikimo su tos tautos prezidentu svarbą. Jis neleido būti apakintam prabangos prezidento kabinete, ginkluotos sargybos prie durų, aukštų pareigūnų, kurie laukė šalimais, bet šalia viso to jis matė tai, kas leido išlikti garbingam ir pagarbiam to susitikimo metu. Dėl to jis nepasinaudojo prezidentu ir nepasidalino pokalbio detalėmis dėl asmeninės naudos. Jis brangino privilegiją praleisti laiką su prezidentu.

Kai gyveni apreiškime iš Tėvo, eini kartu su Juo per gyvenimą, lieki nusižeminęs, žinai su kuo turime bendravimą, ir todėl matome taip, kaip Jis mato... ir tie kurie vaikščioja su Juo laiko tai, ką turi, kaip brangenybę moliniuose induose.

Priežastis dėl kurios dauguma surinkime naudoja Dievą pasipelnymui, žaidžia su Juo, kaip vaikai per Kristaus gimtadienį, yra ta, kad jie neturi apreiškimo iš Jo, nei apie Jį. Jie turi prirašę sąsiuvinius apie Jį, jie skaito apie Jį, bet jie Jo nepažįsta, nes pažinti Jį, tai turėti apreiškimą apie Jį, ir būti romioje baimėje, kad Dievas dabar gyvena žemiškuose induose.

Daugiau kitą savaitę....Iki tada. Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą