Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Kada nutraukti bendravimą? 1 dalis

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 7 d.,

Sveikinu visus,
Jei krikščionys yra žinomi kaip sukeliantys surinkimo skilimą ir priešiškumą, apkalbinėtojai ir veidmainiai. Ši serija yra apie tai ką Raštas sako kada mes galime ir turime nutraukti bendravimą su jais... bet tie pavyzdžiai NĖRA iš jų tarpo.

Sutrikęs pastorius papasakojo man šią istoriją: prieš jo sakyklą ant platformos buvo mažas stalas su gražia nėrinių servetėle, ir ant tos servetėlės buvo taurė ir duonos lėkštė. Po poros savaičių, kai jis tapo pastoriumi, jis nukėlė tą mažą staliuką nuo platformos ant grindų, bet vis dar tiesiai prieš sakyklą.

Nesubrendimo rezultatas
Akivaizdžiai tas staliukas su taure ir lėkšte duonai buvo ten metų metais, jis buvo padovanotas vienos šeimos, jų senelio prisiminimui, vieno iš šio surinkimo įkūrėjų. Kilo sąmyšis ir tai sukėlė surinkimo skilimą. Tai tiesa, du vyresnieji pasiėmė beveik pusę surinkimo kartu su savo sakykla, tuo staliuku, taure ir lėkšte duonai ir pastatė prieš sakyklą taip, kaip „turi būti“.

Pamato tiesimas
Yra priežastys, kurias pateikia Raštas bendravimo nutraukimui su tikinčiuoju arba asmeniu, kuris sakosi esąs tikintysis, bet deja negyvena taip, bet tai nėra nuo platformos nukėlimas staliuko, kurį padovanojo didžiai gerbiamas senelis. Nors anksčiau aš pateikiau Rašto eilutes, apie tai kada ir kaip nutraukti bendravimą, taigi padėkime pamatą, kad galėtume suprasti instrukcijų kontekstą.

#1 – Asmeninė atsiskaitomybė Kristui – viskas vyksta iš to, arba susiję su tuo
Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne (žemėje), darė – gera ar bloga“ (2 Korintiečiams 5:10)

Mes kiekvienas asmeniškai atsakingi Dievui ir individualiai duosime ataskaitą dėl mūsų gyvenimo Kristuje. Tai nėra teismas lemiantis mūsų likimą – dangus/pragaras, tai yra ataskaita už tai, ką mes darėme nuo tada, kai priėmėme Kristaus didžią auką ir mūsų naują gyvenimą Jame.

Tą dieną mes negalėsime kaltinti kitų. Ne. Negalėsime sakyti: „velnias privertė mane tai padaryti“ arba „aš buvau surištas giminės prakeikimu“, nei: „jei tai ir tai būtų atsitikę, aš būčiau pasielgęs teisingai“. Negalėsime paslėpti mūsų tikrų motyvų dėl kažko, ką mes padarėme gyvenime – mes būsime tokie permatomi prieš Jį kaip stiklas.

Kristus mumyse yra didesnis nei demonas, didesnis nei bet koks giminės prakeikimas, ir įgalina mus padaryti visus dalykus per Jį, Kuris mus stiprina. Nėra didesnio už Tą, Kuris gyvena mumyse, todėl nėra jokių atsiprašymų NEBŪTI nugalėtoju.

#2 – Kiekvienas turi įrodyti savo tikėjimą
Laisva valia yra dovana ir mes turime išmokti ją naudoti, kaip kovoti už ją, ir kaip gyventi su atsakomybe.

Tegul kiekvienas ištiria savo asmeninį gyvenimą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam, nes kiekvienas neš savo naštą...“ (Galatams 6:4-5)

Romoje buvo didelis ginčas dėl dienos, kurią tinka pasirinkti garbinimui, ar būti vegetaru, ar valgyti mėsą, ar gerti vyną ar ne. Paulius vadino tuos, kurie išskirdavo vieną dieną iš kitų tinkamą garbinimui, kurie nevalgo mėsos, ir tuos, kurie negeria vyno „silpnais tikėjime“. BET jis sakė, ką žmogus daro, jis daro dėl Viešpaties, taigi neteiskime vienas kito dėl asmeninių pasirinkimų.

Vaikščioti meilėje - Kuris valgo viską, teneniekina to, kuris valgo tik daržoves, o tas kuris valgo tik daržoves, teneteisia to, kuris valgo viską, nes Dievas kiekvieną iš jų priima. Kas tu toks, kad drįsti teisti kito žmogaus (Jėzaus) tarną?! Ar jis stovi, ar krenta – tai savajam Viešpačiui... Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą... tad liaukimės teisti vieni kitus, bet verčiau nuspręskime neduoti broliui akstino nupulti ar pasipiktinti (tiems, kurie yra silpni tikėjime).


Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet tam, kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri... bet Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje, taigi kas taip Kristui tarnauja, tas priimtinas Dievui ir vertas žmonių pritarimo. Tad siekime to, kas atneša ramybę...“ (Romiečiams 14:1-19)

Jie turėjo panašių problemų Korinte dėl mėsos paaukotos stabams ir po to parduodamos restoranuose ir mėsos turguose prie šventyklos. Kai kurie tikintieji buvo įsitikinę, kad nuodėmė valgyti mėsą paaukotą stabams, nors kiti sakė, kad kepsnys yra tik kepsnys – ir man visai nesvarbu iš kur jį gavau.

Paulius jiems pasakė: „...mes žinome, kad stabas nieko nereiškia, nėra kito Dievo tik vienas... tačiau ne kiekvienas (krikščionis) turi tokį pažinimą, kai kurių silpnos sąžinės bus suteptos ir jie valgys tai kaip pašvęstą stabams. Bet mėsa nedaro mūsų geresniais ar blogesniais prieš Dievą, tik žiūrėkite, kad jūsų laisvė Kristuje nebūtų suklupimo akmuo tiems, kurie yra silpni“ (1 Korintiečiams 9:4-9)

Vėl ir vėl pabrėžiama, kad kiekvienas iš mūsų turi asmeninį pasirinkimą kaip garbinti ir ką gerti bei valgyti ir tai yra tarp mūsų ir Viešpaties. Kiekvienas iš mūsų privalo įrodyti mūsų asmeninį tikėjimą Kristumi. Asmeniniai pasirinkimai kaip paminėta anksčiau nėra priežastis nutraukti bendravimą su kažkuo.

#3 - Mes turime siekti ramybės
Silpno tikėjimo žmogų priimkite tik venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių“.

Tad siekime to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja tarpusavio ugdymui.

Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis“

Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, kantrumą, romumą“.

O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie sukelia kovas ir nesutarimus“.
(Romiečiams 14:1,19; 12:18, 1 Timotiejui 6:11, 2 Timotiejui 2:23)

#4 – Jei asmens gyvenime yra netvarka, JIE yra patys atsakingi, kad tai susitvarkytų, o ne tu
Mano vardas nėra Šventoji Dvasia. Ir tavo vardas nėra Šventoji Dvasia. Mums nereikia įtikinėti žmogaus dėl nuodėmės nei teisti kito asmens motyvus. Mes turime teisti to žmogaus gyvenimo vaisius.

Tiek daug kas nori, kad kiti atgailautų ir pasikeistų nenukreipdami mikroskopo į savo paties širdį. Jie nori išimti krislą iš kitų akių nepaisydami rasto savo paties akyje... hmmm... keista kas tai pasakė? (Mato 7:3) Jie turi visų pirma ištirti savo paties širdį ir motyvus prieš ateidami pas kažką kitą.

Jeigu jie yra priešiški, jie turi susitvarkyti su savo širdimi, o ne eiti pas kažką, kad pritartų jų priešiškumui, ar užjaustų juos: „romiai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą ir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris yra pavergęs juos savo valiai“ (2 Timotiejui 2:25-26)

Tu negali kažkam padėti, kuris yra piktas, priešiškas, sužeistas, ginčijasi, nelaimingas kol jis nepripažįsta tiesos. Ta tiesa yra Dievo tiesa, o ne jų nuomonė, kodėl jie jaučia, kad taip padarė, ar daro; ne jų svarstymai, kad jūs galėtumėte geriau suprasti – tiesa yra „aš suklydau“, „neturiu pasiteisinimo“. Nes kitu atveju jie „... visada mokosi, bet niekada negali suprasti tiesos.“ 2 Timotiejui 3:7

Atsukti skruostą? Jei tu stengiesi būti ramus, o jie atkakliai pyksta ant tavęs, tai jau jų problema, su kuria jie turi tvarkytis. Tiek kiek tai priklauso nuo tavęs, būk taikoje su visais. Mes turime atgręžti kitą skruostą, bet netapti bokso kriauše. Mums reikia nueiti vieną papildomą mylią, o ne maratoną su tuo asmeniu.

Mums reikia atiduoti vieną papildomą apsiaustą, o ne visą rūbų spintą. Vaikščioti meilėje nėra davimas žmogui rankos, bet jo pakėlimas. Bet jeigu jie nenori stoti ant savo kojų, po to pasiūlymo dar kartą suduoti per skruostą, ir atidavimo jiems atliekamo apsiausto, nuėjimo tos papildomos mylios, jie turi eiti savarankiškai. Atsiskirkite nuo jų ir leiskite jiems atsistoti ant savo nuosavų kojų, nes jūs padarėte, ką galėjote, ir virš to. Dabar jų eilė.

Kalbant apie priešiškumą, JIE vieninteliai, kurie gali ištraukti save iš velnio pinklių, ir taip pat supraskite, kad asmuo, kuris nusiteikęs priešiškai yra paimtas į velnio nelaisvę SAVO NORU. Kokia tai baisi vieta – būti velnio gailestingume. Oi.

Kitą savaitę gyvenimo stilius ir praktiški pavyzdžiai to, ką Raštas apibūdina kaip priežastis nutraukti bendravimui. Likite su mumis!

Laiminu jus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą