John Fenn, 2013 m. rugpjūčio mėn. 17 d.,
Sveikinu visus,
Aš kalbėjau apie krikščionis ir neatgailautą nuodėmę...
Rimta tema
Praeitą savaitę aš baigiau Korinte, pasakodamas apie išankstinius nusistatymus Kristaus kūne, kuriuos Paulius aptaria savo pirmojo laiško 11 skyriuje. Kai kurie Korinte valgydavo ir gerdavo prieš eidami į susirinkimą kieno nors namuose, užuot valgę ir gėrę kartu su tais broliais ir seserimis, kurių jie nenorėjo sutikti namų surinkime. Kadangi jie neišskiria Viešpaties kūno – abiejų – ir Jo aukos, ir Kristaus kūno, kuriame jie yra, Paulius sako, kad tarp jų yra silpnų, ligotų ir daugelis netgi miršta prieš laiką.
Kaip atrodo teismas?
Turtingi žmonės turėjo kovoti su savo išankstiniais nusistatymais ir atnaujinti protus, kad visi yra lygūs Kristuje – savo vaikščiojimą meilėje – ir valgyti su tais, kurių jie nemėgo. Šį veiksmą, kuomet jie turėjo susitvarkyti su savo širdimis, Paulius vadina „savęs teisimu“.
Kai tu buvai išgelbėtas, tai iš tiesų buvo savęs teisimo aktas. Gali būti, kad tu galvojai, jog tu tik pasimeldei nusidėjėlio malda ir šaukesi Dievo pagalbos, ir nieko daugiau. Bet dvasine prasme, tu teisei save. Tu teisei save kaip nusidėjėlį ir priėmei Dievo vaistus nuo nuodėmės: tu teisei gyvenimo aplinkybes, kurių negalėjai pakeisti ir šaukeisi Jo. Kitais žodžiais, tu paskelbei teismo nuosprendį, kad priėjai liepto galą ir tau reikia Jo pagalbos, kad įžengtum į naują gyvenimą.
Kadangi tu teisei save, tu nebūsi Jo teisiamas. Tu stosi prieš Kristų duoti ataskaitą už savo gyvenimą nuo to laiko, kai buvai išgelbėtas, bet nebūsi teisiamas teismu – dangus/pragaras. Tu jau perėjai iš mirties į gyvenimą, nes teisei save. Šiandien kai mes nusidedame ir jaučiame sielvartą savo širdyje, ir pripažįstame tai prieš Viešpatį – mes vėl save teisiame. Kai mes teisiame save, ta nuodėmė yra ištrinama iš mūsų sąskaitos.
Pasipriešinimo ir teismo procesas
Paulius apibūdino Žodžio procesą – abu užrašytą ir Gyvąjį Žodį Jėzų – pataisyti Jo kūnui. 2 Timotiejaus 3:16 jis sako:
„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas (gyvas) ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“.
„Mokymas“ - reiškia, kad pirmiausiai Viešpats bandys mokyti mus apie mūsų kelio klaidingumą ir taip pat, apie teisingą kelią, kuriuo turime eiti. „Barimas“ - reiškia jaučiamą apkaltinimą dėl nuodėmės. Abu – užrašytas ir Gyvas Žodis apkaltina mus mūsų dvasioje, kai nusidedame arba pradedame iškrypti iš Jo mums skirto kelio.
„Taisymas“ - reiškia „ištiesinti“ ir yra naudojamas apibūdinti sugrįžimui į teisingą kelią, kai jis buvo laikinai pamestas, bet dabar Jis vėl bando mus nukreipti į kelią. „Auklėjimas“ reiškia lavinti vaikus, mokyti kontroliuoti impulsyvų elgesį, išeiti iš vaikystės į brandą.
Hebrajjams 12:9 klausia: „Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?“ Tai parodo mums Tėvo pastangas pakoreguoti mūsų gyvenimą, paraginti mus teisti save, kas sugrąžins mums gyvybę. Mūsų kūno tėvas taisydavo mus kūne. Mūsų dvasios Tėvas taiso mus dvasiškai, bent pradžioje.
Kurčios ausys
Bet kas tada, jei asmuo atsisako būti mokomas, atsisako priimti apkaltinimą savo dvasioje ir susitvarkyti su juo, atsisako paklusti Jo pastangoms sugrąžinti mus į teisingą kelią, atsisako valdyti savo impulsus ir nesubrendimą ir augti Jame?
Būti teisiamam Viešpaties reiškia, kad asmuo žino, ką daryti, bet atsisako. Viešpats pradeda tvarkytis su mumis gana švelniai ir po to intensyviau, pagal tai, kiek mes priešinamės. Grįžkime atgal, prisiminkime žmogų iš Mato 18:15-20, kuris pirmas turėjo eiti pas kitą asmenį, tada 2 draugai, tada surinkimo vadovai, taip augo intensyvumas pastangų priversti jį atgailauti. Lygiai taip yra tarp mūsų ir Viešpaties.
Asmeniškai
Pradžioje viskas vyksta asmeniškai mūsų širdyje, tarp Jo ir mūsų. Tai gali tęstis kažkiek dienų ar savaičių, ar mėnesių, ar net metų. Jei mes nenustojame pasiduoti Jam. Neužmirškime, kad Jis yra mūsų pusėje ir nori, kad mes ateitume prieš Jį paskutinę dieną neturėdami nieko, ką reikėtų sudeginti – Jis didina savo pastangas, galbūt leisdamas mums išgirsti pamokslą, kuriame vieną temą mes atpažįstame pagal poveikį savo širdžiai, ir tai yra mums Jo skirta.
Galbūt - tai sapnas, kuris, kaip mes suprantame, yra įspėjimas teisti save ir sutvarkyti savo širdį. Elihuvas pasakė Jobui, kaip Dievas bandė jį pasiekti: „Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos, tada Jis atidaro ausis savo įspėjimams, norėdamas atitraukti žmogų nuo jo (nuodėmingo) kėtinimo“ (Jobo 33:14-17).
Tiesa?
Jeigu tu neteisi savęs, tu dažnai matysi tos nuodėmės poveikį savo sveikatai, kaip Paulius pasakė korintiečiams. Dabartinės medicinos studijos parodo ryšį tarp emocinės ir fizinės sveikatos – Paulius turėjo jiems tai pasakyti! Pagal Paulių 1 laiško Korintiečiams 11 skyriuje, jei laikysime ir ginsime nuodėmę savo širdyje, tai gali padaryti mus „silpnais ir ligotais“ ir netgi, jis sako, kad daugelis anksti miršta. Ir visgi tai privatu, tarp to asmens ir Viešpaties.
Žmonės gali matyti išorines problemas – tavo sveikatos būklę, bet gali neturėti jokio supratimo apie tai, kaip Viešpats metų metais nori įveikti tavo išankstinius nusistatymus, prietarus, ar galbūt tavo valgymo įpročius. Tada kažkas galbūt įvyksta ir jie klausia: „kodėl tai įvyko, Viešpatie? “, bet tik tu ir Viešpats žinote, kodėl tai įvyko.
Jie galbūt girdėjo, kad tu turėjai problemų, bet neturi supratimo apie tai, kad Jis bandė tave paveikti, ir Jis leido kažkam įvykti, kad tu suprastum, jog peržengei ribas. O tu galbūt kaltinai kitą asmenį, slėpdamas tiesą, kad Viešpats tvarkėsi su tavimi.
Jis galbūt nustos kažkurioje srityje tau teikti malonę, ten kur tu peržengei ribas sustabdys malonę, nes Jis jau metų metais bando išmokyti tave disciplinos, bet tu tik skundiesi, kad „bankas neduoda“. Štai ką kiti iš tavęs girdi, ir nežino tikros tiesos.
Atsisakymas
Tai nereiškia, kad žmonės, kurie miršta ar suserga, arba pakliūva į auto avariją, ar perviršija savo banko sąskaitą, visi buvo teisiami Viešpaties – ne! Kartais dalykai nutinka ir mes nesuprantame kodėl ir negalime jų kontroliuoti. Mano tikslas yra parodyti Dvasios kelius ir žmogaus širdį tokiose situacijose.
Medis, šiaudai, šienas
Ankstesni pavyzdžiai buvo apie tai, kaip neišspręstos problemos tampa medžiu, šienu, šiaudais, kuriuos mes nešamės į dangų, ir kurie bus sudeginti – tiesa yra tokia, kad Jis tvarkėsi su mūsų valgymo įpročiais ir prietarais, kuriuos mes slėpėme nuo savęs ir nuo kitų. Pusiau tiesa yra taip pat ir pusiau melas, kai mes sakėme, kad kliūtys kelyje buvo kaltos dėl susidariusių situacijų, nekontroliuodami mes skleidėme šį melą apie kitus, kaltindami banką – visa tai yra pavyzdžiai dalykų, kuriuos nešimės į dangų, kaip medį, šieną ir šiaudus.
Būti subrendusiu Kristuje, reiškia pripažinti sau ir Viešpačiui, kad Jis kovoja su mūsų problema. Tai reiškia, kai jauti pagundą papasakoti kam nors apie šitą seną klaidą, tu pripažįsti, kad tai buvo tavo kaltė ir, kad Dievas taip mokė tave disciplinos.
Tai dalykai, kurie arba brandina mus ir daro mus panašesnius į Kristų, arba jie pasilieka mūsų širdyje neišspręsti, kol mes sutiksime Jį veidas į veidą, turėsime tai pripažinti ir jie bus sudeginti.
Jis iš tiesų nepasikeitė
Viešpats seka tokiu pat pavyzdžiu, kokį Jis pateikė Žodyje. Jis tvarkysis su mumis 1 su 1, tik Jis ir mes. Jei mes neatgailausime, kaip Mato 8:15-16, Jis leis kažkam, kas yra arti mūsų pažvelgti į mūsų paslaptį, galbūt sutuoktiniui, galbūt pastoriui ar patikimam draugui. Jo tikslas išplečiant „poreikio ratą“ išvesti mus iš tos nuodėmės į gyvenimo pilnatvę.
Aš buvau „Sandoros akys“ partneriu keliems vyrams, kurie kovojo su priklausomybe nuo pornografijos. Tose situacijose aš buvau vienintelis liudininkas, kuris žinojo apie jų kovas, ir kai kuriais atvejais to asmens ir jo sutuoktinės buvau įtrauktas į tą situaciją.
Kartais būna tik tas asmuo ir dar vienas žmogus, kuris žino apie tą situaciją, ir tai viskas, kiek Viešpats išplečia tą ratą. Galbūt tai pyktis, galbūt santuokos problemos, galbūt priklausomybė, bet žmonės dažnai ieško kitų pagalbos, kai tik jų ir Dievo neužtenka. Visa tai yra Dievo teismo procesas, ir yra sveika, kai Jis daro visa ką Jis gali, jog paskatintų mus teisti pačius save, kad Jam nereikėtų tiesiogiai įsiterpti.
Sekantis žingsnis Mato 18:15-20, yra „pasakyti surinkimui”. Tai nereiškia išviešinti kieno nors svetimavimą surinkimo biuletenyje. Ir vėl Biblija aiškina Bibliją, ir mes matome tokią situaciją Pauliaus gyvenime Apaštalų darbų 15 skyriuje, kai jis susitinka su apaštalais ir vyresniaisiais, kad paaiškintų situaciją apie save, kai jis buvo kaltinamas, jog pamokslauja pagonims ir tuo nepaklūsta Mozės įstatymui.
Taigi, Mato 18 skyriaus pavyzdį „pasakyti surinkimui”, apaštalai (Apd 15) suprato: pasakyti asmeniškai vadovams, kaip jie tai darė Pauliaus atveju (6 eilutė).
Jėšua pasakė Mato 18:17, jei jis nenorės klausyti vyresniųjų, tebus jis tau kaip pasaulietis arba mokesčių surinkėjas. Deja, kai kurie pastoriai moko, kad jų turime šalintis. Jėšua anksčiau yra sakęs Mato 5:43-48, kad mes turime mylėti tuos, kuriuos sunku mylėti, ir daryti gera jiems, vaikščioti meilėje, kaip daro mūsų Tėvas.
Kitais žodžiais tariant, mylėk tą brolį, kuris neteisia savęs/neatgailauja, nei, kai 1 ateina pas jį, nei, kai 2 kiti ateina, nei kai vyresnieji sužino, tada visa ką gali padaryti, tai mylėti jį. Štai kodėl Jėšua tuoj pat pasakė Mato 18:18-20, kad kur 2-3, kurie buvo nuėję pas tą žmogų, susirinkę maldai už jį, jų tarpe ir Didysis avių ganytojas. Ir jie sutartinai meldžiasi, kad Ganytojas eitų į šalikeles ir kelius, ir sugrąžintų jų draugą.
Šiam straipsniui limitas išnaudotas, todėl temą pabaigsiu kitą savaitę. Rašte yra daug pavyzdžių apie tai, kaip Viešpats teisia asmenį, jų tarpe ir apie žmogų, kuris buvo atiduotas šėtonui, kad anksti mirtų, bet būtų išgelbėtas, apie žmogų, kuris negalėjo priimti Šventos Dvasios krikšto, nes jo širdis nebuvo teisinga, malonės laikas, kuris pasibaigė Jezabelei, ir daugiau tokių. Iki tada.
Laiminu visus,
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.