Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Aukštesni keliai. 3 dalis


John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 4 d.,

Sveiki,
Aš dalinausi iš savo gyvenimo apie tai, kaip pasirinkti Dievo mintis ir kelius. Šiandien dar 3 incidentai iš praeitos savaitės. Atskleisdamas savo širdies ir gyvenimo patyrimus, aš parodau tai kaip gyvenimo stilių - vaikščioti su Tėvu ir nuolatos ieškoti skirtumo tarp savo minčių ir kelių bei Jo minčių ir kelių.

Kelionė į Kaliforniją
Praeitą savaitę aš rašiau apie tai, kaip mūsų viešnagės Kanadoje metu buvo išgelbėta gyvybė Chrisui, kaip grupės namuose buvo ieškoma būdų apsaugoti jį ir kitus gyventojus nuo išvažiavimo į kiemą. Kai tik grįžau iš tos kelionės, aš turėjau šiek tiek laiko nuvažiuoti su mūsų senu sunkvežimiu (Old Raliable) į Victorville, Kalifornijos srityje, paimti mums duotos naudoti priekabos. Ji sveria 3 tonas (6.000 svarų/ 2.720kg), o tai yra daugiausia, kiek gali patraukti Old Reliable.

Aš dalinausi praeitą savaitę, kaip švelniai meldžiausi kalbomis mąstydamas apie kelionę - pravažiavau mintyse visą kelią, jautriai ieškodamas paliudijimo savo dvasioje, kas gali nutikti blogo ir kas pažymėta „sunkumu“, o gal mano dėmesys bus nukreiptas ir sustos būtent prie kažko... jei taip, tada aš sustosiu ir pasiliksiu prie to ieškodamas daugiau informacijos. Dvasios ir Tėvo keliai yra tokie, kad paprastai jei tu pasilieki ilgiau apreiškime, Jis suteikia daugiau detalių apie tai, ką Jis nori, kad tu žinotum, bet ne daugiau.

Aš mintimis patikrinau savo kelionės eigą – 1.400 mylių (2.250km) išilgai I-40 nuo Tulsos iki Flagstaff, Arizonoje, tada išilgai per Mojave Dykumą iki Victorville srities aukštesnėje dykumoje virš Los Andželo. Savo dvasioje aš jaučiau - nėra jokių problemų kelyje pirmyn, bet buvo šiek tiek „sunkumo“ dėl kelionės atgal. Kai aš meldžiausi ir prote patikrinau visą maršrutą, žinojau, kad turėsiu pagrindinę problemą dėl priekabos išvykus iš Kalifornijos, ir tada vėl 2 val. iki Tulsos jaučiau kažką panašaus tik silpniau. Barbara taip pat jautė, kad kažkas nutiks negero su priekaba, taigi aš buvau dėl to budrus. Mes turėjome Tėvo mintis.

Aš paklausiau Tėvą „kokio dydžio“, ar aš įstengsiu grįžti namo penktadienį, jei išvyksiu iš Kalifornijos trečiadienį? Nedelsiant pamąsčiau apie penktadienį - buvo tuščia, bet kai mąsčiau apie šeštadienį, aš jaučiau ramybę – taigi aš supratau, kad Jo mintys buvo atvykti šeštadienį. 4 dienos kelionėje, todėl šiek tiek jaudinausi. Nedelsiant aš įsivaizdavau priekabos perdavimą, sustojusį variklį arba priverstinį priekabos pardavimą Kalifornijoje ar Arizonoje ir skridimą namo, arba skambinimą draugams Arizonoje dėl pagalbos - visokios rūšies įsivaizdavimai, nes tai ką gavau iš Jo buvo tik neaiški informacija.

(Mano DVD „Kaip Viešpats mokė mane girdėti Tėvo Balsą arba CD/mp3 „Kaip būti vedamam Dvasios“ rasite daugiau informacijos apie būdus, kuriais Tėvas kalba arba atskleidžia mums dalykus)

Svarbu! Aš sujungiau visas tas savo nerišlias mintis ir sudrausminau savo protą, kad likčiau susitelkęs į tai, kas man buvo parodyta - pagrindinę problemą kelionės pirmoje pusėje ir mažesnę problemą – 2 valandos nuo namų, ir keturios, o ne trys dienos kelio atgal namo.

Kelionė atgal
Aš palikau Victorville sritį trečiadienio popietę, patogiai keliaudamas 55-58 mph (88 km/h) per 3 valandas į Needles miestą Kalifornijoje, kuris yra Mojave Dykumoje, riboje tarp Arizonos ir Kalifornijos. Kitą rytą aš vairavau valandą į ir per Kingman, Arizonoje ir 52 mylias aukščiau, beveik 52 mylias per dieną, kai staiga kairėje pusėje suiro priekabos priekinė padanga.

Aš nebuvau viduryje kelio „į niekur”, bet buvau pakraštyje. Tai buvo 132 mylios į Flagstaff, 52 –atgal į Kingman, 9:30. Priekaba turi 4 padangas ant dviejų ašių, jos yra viena prieš kitą abiejose pusėse. Kairė priekinė padanga susprogo beveik akimirksniu su tokia jėga, kad ratlankis riedėjo keliu ir kibirkščiavo.

Aš nuvaliau ir išlaisvinau ašį, pašalinau likusį ratlankį, nupjoviau ir išvyniojau likusią gumą ir vielą iš stabdžių ir ašies, ir išėmiau atsarginę padangą - ji buvo netinkamo dydžio, 6 skylės rate vietoje 5. Staiga netekau dviejų padangų. Štai kokia buvo ta pagrindinė problema, kuri turėjo nutikti su priekaba.

Tėvo keliai ir mintys šiuo klausimu…
Kai lankas buvo išimtas, aš galėjau lėtai judėti greitkelio pakraščiu į 103 išvažiavimą, kuris buvo 1 mylia tolyn keliu, ir gale to išvažiavimo buvo ženklas skelbiantis, kad „kelio danga baigiasi”. Aš apsistojau tiesiog prie pat kelio (daugiau ant kelkraščio). Aš jums sakiau, kad buvau beveik pakeliui „į niekur”.

Taisyklė, kuria seku yra tokia, kad aš visada darau natūraliai viską ką žinau, jog reikia daryti - tai reiškė, kad man reikia atkabinti priekabą ir pasitikėti Tėvu, jog viskas bus gerai ir vairuoti 52 mylias atgal į Kingman, kur aš tikėjausi, jog Tėvas turi padangų parduotuvę su 2 ratlankiais ir ratais, kad būtų galima pakeisti susprogusią ir tą, kuri netinkamo dydžio.

Aš padariau tą patį dalyką, ką visada dariau tam atvejui, jei Tėvas nori, kad vairuočiau 132 mylias iki Flagstaff – mintyse aš važiavau 132 mylias į Flagstaff - atrodė, kad tame nėra jokios prasmės ir aš jaučiau nulį savo dvasioje. Prote aš vairavau kitu keliu į Kingman, ir nieko nejaučiau, bet žinojau iš patyrimo, kad reikia daryti tai, kas natūraliai atrodo teisinga – taigi, aš grįžau į Kingman, paskambinau į kelias parduotuves ir radau vieną, kur sakė, kad gali man padėti.

Per valandą jie surado 2 naujas padangas ant 2 naujų ratlankių ir aš patraukiau atgal įsidėti jas į priekabą. Tėvo nurodymu, kuris kreipė mano žingsnius aš buvau padangų parduotuvėje, kur ant kampo buvo hamburgerių restoranas "In-n-Out" (“Vietoje ir išsinešimui“).

Aš dar nė karto nebuvau jų valgęs šioje kelionėje, o šeimos tradicija buvo valgyti „Vietoje ir išsinešimui“, kai mes būname Kalifornijoje. Šią tradiciją pradėjo mūsų marti, kuri yra iš Kalifornijos. Tai nebuvo, kad mes priklaupiame prie žinomo "In-n-Out" prekinio ženklo, bet tradicija čia pavalgyti - buvo pietų laikas, o aš dar nieko tą dieną nebuvau burnoje turėjęs, taigi atrodė gera man ir Jam, kad aš papietaučiau šioje vietoje. (Netgi, kad sustočiau čia pietų aš apmąsčiau besimelsdamas, norėdamas suprasti, ar reikia eiti atgal į priekabą, ar ne. Nebuvo jokio pavojaus ženklo vykti atgal tą valandą ten, kur aš palikau priekabą – kelio pakraštyje, taigi aš pavalgiau).

Kodėl įvyko sprogimas
Kai tik priekabai buvo uždėtas naujas ratas ir atsarginė padanga pritvirtinta gale aš toliau tęsiau savo kelionę, bet kai vairavau, mąsčiau apie kitas tris padangas. Prieš man pradedant kelionę treileris buvo 3½ metų pastatytas vienoje vietoje aukštoje Kalifornijos dykumoje – tai vertė mane galvoti, kad padanga supuvo bei susidėvėjo, ir vertė abejoti dėl kitų trijų.

Kai aš vairavau, švelniai giedojau Dvasioje, o mano protas apmąstė įvairias galimybes, kad išsiaiškintų, ar nors dėl vienos iš jų esu perspėjamas - ieškodamas staigios ramybės, ar žinojimo dvasioje apie vieną iš turimų idėjų, taip nustatydamas Tėvo mintis šiuo klausimu.

Aš galvojau, kad galėčiau sustoti ir užsidėti atsarginę padangą ant priekinės ašies iš dešinės, galvodamas, jog kairė padanga nusidėvėjo, nes priekinės padangos pirmos liečia kelio šiukšles, ir visokius grumstus bei laiko didesnį priekabos svorį, negu užpakalinės. Bet tada aš galvojau, kad su 3 senom padangom, yra 1 iš 3 galimybių, kad pasirinkau negerai, kad nuleis dar vieną padangą, ir jei atspėjau neteisingai - turėsiu du kartus daryti tą patį darbą.

Nejausdamas ramybės nei krypties ką nors daryti, meldžiausi ir mąsčiau, galvodamas, kad būtų naudinga sužinoti kodėl nuleido kairę padangą, nes jei žinosiu – tai galėsiu išmintingai pasielgti su atsargine ir jei reikės su kitomis 3 padangomis, arba tiesiog toliau paliksiu dalykus tokius, kokie jie yra.

Nedelsiantis Jis pasakė: „Kai tu praeitą naktį važiavai iš išvažiavimo, beveik nepravažiavai savo stovėjimo aikštelės, tu staigiai stabdei ir pasukai iš karto, o posūkio metu visas svoris teko priekabai ant priekinės padangos. Tas pasisukimas pažeidė jos vidų, štai kodėl ji suiro po dviejų tavo kelionės valandų“.

Kai Jis kalbėjo, aš vėl pamačiau tą posūkį. Praeitą vakarą leidžiantis saulei, sekdamas GPS važiavau į stovyklavietę ir po to, kai aš išsukau iš apvažiavimo, vos nepravažiavau kelio į stovyklavietę, greitai stabdžiau ir instinktyviai pasukau, tik po dalies sekundės suvokęs, kad aš turiu už savęs 3 tonų priekabą. Akimirksniu aš išsigandau, kad nuslysiu, nes posūkis buvo labai staigus, bet nenuslydau, tik išgirdau, kaip man stabdant ir tuo pačiu metu sukant užsifiksavo stabdžiai. Akivaizdu, kad aš tuomet ir pažeidžiau tą seną kairę padangą.

Jei aš būčiau religingas
Standartinis religinis atsakymas dėl to kodėl susprogo padanga būtų toks - pasakyti velniui, kad jis surištas ir išvytas - ar kažką panašaus apie velnią. Bet tiesa tokia, kad padariau tai pats neatsargiai stabdydamas ir staigiai sukdamas užuot praleidęs savo posūkį ir apsukęs ratą kitu keliu, prisimindamas, kad už savęs turiu trijų tonų priekabą.

Štai kokia buvo Tėvo mintis - pamoka tokia - jei nori vaikščioti Jo aukštesniais kelias ir mintimis dėl to kas nutinka nekaltink impulsyviai tik velnio ar ko kito, bet pirmiau pažiūrėk į veidrodį, tada būk malonus būti sąžiningu.

Vėjas ir vairavimas
Ne pirmą kartą kelyje aš pastebėjau, kai mane lenkia didelis pusiau sunkvežimis (traktorius su priekaba), aš pradžioje būnu įsiurbtas link lenkiančio sunkvežimio, o kai jis aplenkia – nustumtas į kelkraštį. Aš elgiausi taip kaip visada – meldžiausi kalbomis, apmąstydamas situaciją, nukreipdamas savo mintis į savo dvasią, ieškodamas paliudijimo ir ramybės dėl kiekvienos minties. Aš turėjau krautuvo mazgą sunkvežimyje, kuris naudojo dvi grandines traukti sunkvežimį ir priekabą tvirtai kartu sukabintas - be jo sunkvežimis galėjo siūbuoti dėl svorio gale.

Su juo sunkvežimis ir priekaba buvo sulyginti. Bet man buvo įdomu, ar man reikia pakeisti nustatymus, nes jei bus per daug svorio ant galinių padangų, priekinės gali būti per lengvos, o tai gali daryti valdymą labai lengvą ir nestabilų. Ir tai galėjo būti priežastis kodėl aš buvau patrauktas ir atstumtas nuo didelių platformų, kai jos mane lenkė. Aš nieko negavau kai meldžiausi, ir galvojau ką daryti, ieškodamas Tėvo minčių dėl šito dalyko.

Aš pasukau į pakelės poilsio aikštelę, ir kuomet laukiau eilėje prie tualeto susitikau vyrą, kuris atsistojo eilėje už manęs. Aš pradėjau pokalbį su juo apie ilgą ir karštą dieną. Jis pritarė man, sakydamas, kad visos dienos jam yra ilgos. Aš paklausiau, ar jam teko lenktis su dideliu įrenginiu, ir jis atsakė, kad taip. Tada aš jam pasakiau, kad buvau patrauktas ir atstumtas nuo tų sunkvežimių, kurie mane lenkė, o jis pasakė, kad tai normalu, ir jam irgi yra taip buvę. „Kai vairuoja mano žmona, aš visada jai sakau atidžiai stebėti beorę erdvę, kuomet mes lenkiame, nes iš kart po to mus nustumia oro banga“.

Aš turėjau savo Tėvo mintis, nors tas žmogus šito nežinojo - tai, ką aš patyriau buvo normalu, taigi man nieko nereikėjo tvarkyti tame sujungimo mazge. Kai mes abu grįžome į savo sunkvežimius, aš pasakiau Tėvui: „Tėve, ačiū Tau už išmintį, kurią gavau iš šio vyro. Aš nežinau, ar jis pažįsta Tave ar ne, bet man patinka jo pagalba, ir tai paskutinę dieną bus pervesta į jo sąskaitą, nes Tu panaudojai jį perteikti Tavo mintis šiuo klausimu“.

Kitas incidentas
Likusią dienos dalį ir kitą dieną nebuvo jokių įvykių, o šeštadienį 7 valandą ryte aš jau buvau 2 valandos nuo namų, į rytus nuo Oklahomos miesto, bet ne Shawnee I-40, ir man buvo įdomu dėl to „mažesnio“ dalyko, kuris jaučiau, kad nutiks apie 2 valandos nuo namų. Kaip tik tada prietaisų skyde užsidegė „patikrink variklį“ lemputė, ir tai rodė,kad kažkas negerai su elektros sistema. Rodyklė ekrane turėjo rodyti „14”, bet ji buvo arti 10 ar 12 žymės.

Tai reiškė, kad arba generatorius nepaduoda elektros energijos akumuliatoriui, arba akumuliatoriuje daugiau nėra įkrovos. Kai aš meldžiausi kalbomis ir galvojau apie šitas dvi galimybes, aš nieko nejaučiau dėl generatoriaus, bet kai mąsčiau apie akumuliatorių ir staiga prisiminiau, kad buvau paskatintas prieš kelionę pakeisti tą 4 metų senumo akumuliatorių, bet ignoravau tą paskatinimą - atkaklų norą, pasiūlymą pakeisti. Bet aš atmečiau tai manydamas, kad tai pakankamai geras akumuliatorius. Bet aš mąsčiau anksti ryte, kai visos sunkvežimio ir priekabos šviesos buvo uždegtos, tai visiškai išeikvojo akumuliatorių ir jame nebeliko įkrovos. Pagal rodyklės judėjimą supratau, kad iki variklio sustojimo turiu dar 30 min.

Aš pasakiau, „OK Tėve, visi dalykai man jau yra paruošti (2 Pt 1:3-4), taigi apreikšk Savo aprūpinimą - man reikia naujo akumuliatoriaus, o autodalių parduotuvės atsidaro 7:15 ryte, bet dauguma iš jų yra miestuose, kur ribojamas sustojimas, taigi aš pasirenku Walmart, kur yra užtektinai vietos apsistoti, ir man reikia jo šalia Interstate, nes aš nevažiuosiu su šituo sunkvežimiu per miesto gatves. Tada aš pasukau į Walmart per GPS, nuvykau tiesiai į Shawnee Mall esantį už 12 mylių – nusipirkau naują akumuliatorių, ir pasukau link namų... achhh!

Aš papasakojau apie 2 savo gyvenimo savaites su visomis detalėmis. Šios dvi pastarosios „Savaitės Mintys“ leis jums pamatyti, kaip aš ir Barbara gyvename, ir tai yra gyvenimo stilius, o ne formulė – tai nuolatinis bendravimas su Tėvu. Aš pakartoju tą patį procesą, kai Barbara vairuoja 2 valandas iki Tulsos – darau tai ką turiu daryti natūraliai, pripildau jos mašinos baką benzino, patikrinu tepalus, slėgimą padangose, nuvalau priekinį stiklą - tada meldžiuosi ir apmąstau jos kelionę, ieškodamas kokio nors paliudijimo savo dvasioje. Dažniausia nieko nebūna.

Tą patį aš darau, kai pasiimu Chrisą porai dienų į namus. Aš apmąstau tarnavimo kelionę arba tiesiog 15 minučių užduotį - tai gyvenimo stilius; tuo metu aš galvoju apie 100 skirtingų dalykų vienu metu ir apie tai mąstydamas visada meldžiuosi Dvasioje.

Tiesiog dabar mes pastebėjome, kad Barbaros automobilio priekinis stiklas suskilo nuo ilgo naudojimo ir karščio, taigi aš meldžiuosi dėl 250$, kad galima būtų nuvykti į Tulsą ir jį pakeisti... kai aš pagaliau turėjau ramybę ir jaučiau, kad pinigai ir laikas susiderino, mes pakeitėme stiklą. Tai gyvenimo stilius... ar aš to nepaminėjau anksčiau? Nebūkite religingi, bet vaikščiokite su Tėvu...

Taigi prisiminkite – darykite tai, ką natūraliai turite daryti, tada melskitės kalbomis, apmąstydami dieną, nukreipdami dėmesį į savo dvasią, kad sužinotumėte, ar yra paliudijimas, kad Tėvas kitaip mano apie tą dalyką, kad Jis galėtų atskleisti jums Savo aukštesnius kelius... kitą savaitę, mes pažiūrėsime į tai kitu kampu...gausių palaiminimų,

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą