John
Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 4 d.,
Sveiki,
Aš
dalinausi iš savo gyvenimo apie tai, kaip pasirinkti Dievo mintis ir
kelius. Šiandien dar 3 incidentai iš praeitos savaitės.
Atskleisdamas savo širdies ir gyvenimo patyrimus, aš parodau tai
kaip gyvenimo stilių - vaikščioti su Tėvu ir nuolatos ieškoti
skirtumo tarp savo minčių ir kelių bei Jo minčių ir kelių.
Kelionė
į Kaliforniją
Praeitą
savaitę aš rašiau apie tai, kaip mūsų viešnagės Kanadoje metu
buvo išgelbėta gyvybė Chrisui, kaip grupės namuose buvo ieškoma
būdų apsaugoti jį ir kitus gyventojus nuo išvažiavimo į kiemą.
Kai tik grįžau iš tos kelionės, aš turėjau šiek tiek laiko
nuvažiuoti su mūsų senu sunkvežimiu (Old Raliable) į
Victorville, Kalifornijos srityje, paimti mums duotos naudoti
priekabos. Ji sveria 3 tonas (6.000 svarų/ 2.720kg), o tai yra
daugiausia, kiek gali patraukti Old Reliable.
Aš
dalinausi praeitą savaitę, kaip švelniai meldžiausi kalbomis
mąstydamas apie kelionę - pravažiavau mintyse visą kelią,
jautriai ieškodamas paliudijimo savo dvasioje, kas gali nutikti
blogo ir kas pažymėta „sunkumu“, o gal mano dėmesys bus
nukreiptas ir sustos būtent prie kažko... jei taip, tada aš
sustosiu ir pasiliksiu prie to ieškodamas daugiau informacijos.
Dvasios ir Tėvo keliai yra tokie, kad paprastai jei tu pasilieki
ilgiau apreiškime, Jis suteikia daugiau detalių apie tai, ką Jis
nori, kad tu žinotum, bet ne daugiau.
Aš
mintimis patikrinau savo kelionės eigą – 1.400 mylių (2.250km)
išilgai I-40 nuo Tulsos iki Flagstaff, Arizonoje, tada išilgai per
Mojave Dykumą iki Victorville srities aukštesnėje dykumoje virš
Los Andželo. Savo dvasioje aš jaučiau - nėra jokių problemų
kelyje pirmyn, bet buvo šiek tiek „sunkumo“ dėl kelionės
atgal. Kai aš meldžiausi ir prote patikrinau visą maršrutą,
žinojau, kad turėsiu pagrindinę problemą dėl priekabos išvykus
iš Kalifornijos, ir tada vėl 2 val. iki Tulsos jaučiau kažką
panašaus tik silpniau. Barbara taip pat jautė, kad kažkas nutiks
negero su priekaba, taigi aš buvau dėl to budrus. Mes
turėjome Tėvo mintis.
Aš
paklausiau Tėvą „kokio dydžio“, ar aš įstengsiu grįžti
namo penktadienį, jei išvyksiu iš Kalifornijos trečiadienį?
Nedelsiant pamąsčiau apie penktadienį - buvo tuščia, bet kai
mąsčiau apie šeštadienį, aš jaučiau ramybę – taigi aš
supratau, kad Jo mintys buvo atvykti šeštadienį. 4 dienos
kelionėje, todėl šiek tiek jaudinausi. Nedelsiant aš įsivaizdavau
priekabos perdavimą, sustojusį variklį arba priverstinį priekabos
pardavimą Kalifornijoje ar Arizonoje ir skridimą namo, arba
skambinimą draugams Arizonoje dėl pagalbos - visokios rūšies
įsivaizdavimai, nes tai ką gavau iš Jo buvo tik neaiški
informacija.
(Mano
DVD „Kaip Viešpats mokė mane girdėti Tėvo Balsą arba CD/mp3
„Kaip būti vedamam Dvasios“ rasite daugiau informacijos apie
būdus, kuriais Tėvas kalba arba atskleidžia mums dalykus)
Svarbu!
Aš sujungiau visas tas savo nerišlias mintis ir sudrausminau savo
protą, kad likčiau susitelkęs į tai, kas man buvo parodyta -
pagrindinę problemą kelionės pirmoje pusėje ir mažesnę problemą
– 2 valandos nuo namų, ir keturios, o ne trys dienos kelio atgal
namo.
Kelionė
atgal
Aš
palikau Victorville sritį trečiadienio popietę, patogiai
keliaudamas 55-58 mph (88 km/h) per 3 valandas į Needles miestą
Kalifornijoje, kuris yra Mojave Dykumoje, riboje tarp Arizonos ir
Kalifornijos. Kitą rytą aš vairavau valandą į ir per Kingman,
Arizonoje ir 52 mylias aukščiau, beveik 52 mylias per dieną, kai
staiga kairėje pusėje suiro priekabos priekinė padanga.
Aš
nebuvau viduryje kelio „į niekur”, bet buvau pakraštyje. Tai
buvo 132 mylios į Flagstaff, 52 –atgal į Kingman, 9:30. Priekaba
turi 4 padangas ant dviejų ašių, jos yra viena prieš kitą
abiejose pusėse. Kairė priekinė padanga susprogo beveik
akimirksniu su tokia jėga, kad ratlankis riedėjo keliu ir
kibirkščiavo.
Aš
nuvaliau ir išlaisvinau ašį, pašalinau likusį ratlankį,
nupjoviau ir išvyniojau likusią gumą ir vielą iš stabdžių ir
ašies, ir išėmiau atsarginę padangą - ji buvo netinkamo dydžio,
6 skylės rate vietoje 5. Staiga netekau dviejų padangų. Štai
kokia buvo ta pagrindinė problema, kuri turėjo nutikti su priekaba.
Tėvo
keliai ir mintys šiuo klausimu…
Kai
lankas buvo išimtas, aš galėjau lėtai judėti greitkelio
pakraščiu į 103 išvažiavimą, kuris buvo 1 mylia tolyn keliu, ir
gale to išvažiavimo buvo ženklas skelbiantis, kad „kelio danga
baigiasi”. Aš apsistojau tiesiog prie pat kelio (daugiau ant
kelkraščio). Aš jums sakiau, kad buvau beveik pakeliui „į
niekur”.
Taisyklė,
kuria seku yra tokia, kad aš visada darau natūraliai viską ką
žinau, jog reikia daryti
- tai reiškė, kad man reikia atkabinti priekabą ir pasitikėti
Tėvu, jog viskas bus gerai ir vairuoti 52 mylias atgal į Kingman,
kur aš tikėjausi, jog Tėvas turi padangų parduotuvę su 2
ratlankiais ir ratais, kad būtų galima pakeisti susprogusią ir tą,
kuri netinkamo dydžio.
Aš
padariau tą patį dalyką, ką visada dariau tam atvejui, jei Tėvas
nori, kad vairuočiau 132 mylias iki Flagstaff – mintyse aš
važiavau 132 mylias į Flagstaff - atrodė, kad tame nėra jokios
prasmės ir aš jaučiau nulį savo dvasioje. Prote aš vairavau kitu
keliu į Kingman, ir nieko nejaučiau, bet žinojau
iš patyrimo, kad reikia
daryti tai, kas natūraliai
atrodo teisinga –
taigi, aš grįžau į Kingman, paskambinau į kelias parduotuves ir
radau vieną, kur sakė, kad gali man padėti.
Per
valandą jie surado 2 naujas padangas ant 2 naujų ratlankių ir aš
patraukiau atgal įsidėti jas į priekabą. Tėvo nurodymu, kuris
kreipė mano žingsnius aš buvau padangų parduotuvėje, kur ant
kampo buvo hamburgerių restoranas "In-n-Out"
(“Vietoje ir išsinešimui“).
Aš
dar nė karto nebuvau jų valgęs šioje kelionėje, o šeimos
tradicija buvo valgyti „Vietoje ir išsinešimui“, kai mes būname
Kalifornijoje. Šią tradiciją pradėjo mūsų marti, kuri yra iš
Kalifornijos. Tai nebuvo, kad mes priklaupiame prie žinomo
"In-n-Out"
prekinio ženklo, bet tradicija čia pavalgyti - buvo pietų laikas,
o aš dar nieko tą dieną nebuvau burnoje turėjęs, taigi atrodė
gera man ir Jam, kad aš papietaučiau šioje vietoje. (Netgi, kad
sustočiau čia pietų aš apmąsčiau besimelsdamas, norėdamas
suprasti, ar reikia eiti atgal į priekabą, ar ne. Nebuvo jokio
pavojaus ženklo vykti atgal tą valandą ten, kur aš palikau
priekabą – kelio pakraštyje, taigi aš pavalgiau).
Kodėl
įvyko sprogimas
Kai
tik priekabai buvo uždėtas naujas ratas ir atsarginė padanga
pritvirtinta gale aš toliau tęsiau savo kelionę, bet kai vairavau,
mąsčiau apie kitas tris padangas. Prieš man pradedant kelionę
treileris buvo 3½ metų pastatytas vienoje vietoje aukštoje
Kalifornijos dykumoje – tai vertė mane galvoti, kad padanga supuvo
bei susidėvėjo, ir vertė abejoti dėl kitų trijų.
Kai
aš vairavau, švelniai giedojau Dvasioje, o mano protas apmąstė
įvairias galimybes, kad išsiaiškintų, ar nors dėl vienos iš jų
esu perspėjamas - ieškodamas staigios ramybės, ar žinojimo
dvasioje apie vieną iš turimų idėjų, taip nustatydamas Tėvo
mintis šiuo klausimu.
Aš
galvojau, kad galėčiau sustoti ir užsidėti atsarginę padangą
ant priekinės ašies iš dešinės, galvodamas, jog kairė padanga
nusidėvėjo, nes priekinės padangos pirmos liečia kelio šiukšles,
ir visokius grumstus bei laiko didesnį priekabos svorį, negu
užpakalinės. Bet tada aš galvojau, kad su 3 senom padangom, yra 1
iš 3 galimybių, kad pasirinkau negerai, kad nuleis dar vieną
padangą, ir jei atspėjau neteisingai - turėsiu du kartus daryti
tą patį darbą.
Nejausdamas
ramybės nei krypties ką nors daryti, meldžiausi ir mąsčiau,
galvodamas, kad būtų naudinga sužinoti kodėl nuleido kairę
padangą, nes jei žinosiu – tai galėsiu išmintingai pasielgti su
atsargine ir jei reikės su kitomis 3 padangomis, arba tiesiog toliau
paliksiu dalykus tokius, kokie jie yra.
Nedelsiantis
Jis pasakė: „Kai tu praeitą naktį važiavai iš išvažiavimo,
beveik nepravažiavai savo stovėjimo aikštelės, tu staigiai
stabdei ir pasukai iš karto, o posūkio metu visas svoris teko
priekabai ant priekinės padangos. Tas pasisukimas pažeidė jos
vidų, štai kodėl ji suiro po dviejų tavo kelionės valandų“.
Kai
Jis kalbėjo, aš vėl pamačiau tą posūkį. Praeitą vakarą
leidžiantis saulei, sekdamas GPS važiavau į stovyklavietę ir po
to, kai aš išsukau iš apvažiavimo, vos nepravažiavau kelio į
stovyklavietę, greitai stabdžiau ir instinktyviai pasukau, tik po
dalies sekundės suvokęs, kad aš turiu už savęs 3 tonų priekabą.
Akimirksniu aš išsigandau, kad nuslysiu, nes posūkis buvo labai
staigus, bet nenuslydau, tik išgirdau, kaip man stabdant ir tuo
pačiu metu sukant užsifiksavo stabdžiai. Akivaizdu, kad aš tuomet
ir pažeidžiau tą seną kairę padangą.
Jei
aš būčiau religingas
Standartinis
religinis atsakymas dėl to kodėl susprogo padanga būtų toks -
pasakyti velniui, kad jis surištas ir išvytas - ar kažką panašaus
apie velnią. Bet tiesa tokia, kad padariau tai pats neatsargiai
stabdydamas ir staigiai sukdamas užuot praleidęs savo posūkį ir
apsukęs ratą kitu keliu, prisimindamas, kad už savęs turiu trijų
tonų priekabą.
Štai
kokia buvo Tėvo mintis - pamoka tokia - jei
nori vaikščioti Jo aukštesniais kelias ir mintimis dėl to kas
nutinka nekaltink
impulsyviai tik velnio ar ko kito, bet pirmiau pažiūrėk į
veidrodį, tada būk malonus būti sąžiningu.
Vėjas
ir vairavimas
Ne
pirmą kartą kelyje aš pastebėjau, kai mane lenkia didelis pusiau
sunkvežimis (traktorius su priekaba), aš pradžioje būnu įsiurbtas
link lenkiančio sunkvežimio, o kai jis aplenkia – nustumtas į
kelkraštį. Aš elgiausi taip kaip visada – meldžiausi kalbomis,
apmąstydamas situaciją, nukreipdamas savo mintis į savo dvasią,
ieškodamas paliudijimo ir ramybės dėl kiekvienos minties. Aš
turėjau krautuvo mazgą sunkvežimyje, kuris naudojo dvi grandines
traukti sunkvežimį ir priekabą tvirtai kartu sukabintas - be jo
sunkvežimis galėjo siūbuoti dėl svorio gale.
Su
juo sunkvežimis ir priekaba buvo sulyginti. Bet man buvo įdomu, ar
man reikia pakeisti nustatymus, nes jei bus per daug svorio ant
galinių padangų, priekinės gali būti per lengvos, o tai gali
daryti valdymą labai lengvą ir nestabilų. Ir tai galėjo būti
priežastis kodėl aš buvau patrauktas ir atstumtas nuo didelių
platformų, kai jos mane lenkė. Aš nieko negavau kai meldžiausi,
ir galvojau ką daryti, ieškodamas Tėvo minčių dėl šito dalyko.
Aš
pasukau į pakelės poilsio aikštelę, ir kuomet laukiau eilėje
prie tualeto susitikau vyrą, kuris atsistojo eilėje už manęs. Aš
pradėjau pokalbį su juo apie ilgą ir karštą dieną. Jis pritarė
man, sakydamas, kad visos dienos jam yra ilgos. Aš paklausiau, ar
jam teko lenktis su dideliu įrenginiu, ir jis atsakė, kad taip.
Tada aš jam pasakiau, kad buvau patrauktas ir atstumtas nuo tų
sunkvežimių, kurie mane lenkė, o jis pasakė, kad tai normalu, ir
jam irgi yra taip buvę. „Kai vairuoja mano žmona, aš visada jai
sakau atidžiai stebėti beorę erdvę, kuomet mes lenkiame, nes iš
kart po to mus nustumia oro banga“.
Aš
turėjau savo Tėvo mintis, nors tas žmogus šito nežinojo - tai,
ką aš patyriau buvo normalu, taigi man nieko nereikėjo tvarkyti
tame sujungimo mazge. Kai mes abu grįžome į savo sunkvežimius, aš
pasakiau Tėvui: „Tėve, ačiū Tau už išmintį, kurią gavau iš
šio vyro. Aš nežinau, ar jis pažįsta Tave ar ne, bet man patinka
jo pagalba, ir tai paskutinę dieną bus pervesta į jo sąskaitą,
nes Tu panaudojai jį perteikti Tavo mintis šiuo klausimu“.
Kitas
incidentas
Likusią
dienos dalį ir kitą dieną nebuvo jokių įvykių, o šeštadienį
7 valandą ryte aš jau buvau 2 valandos nuo namų, į rytus nuo
Oklahomos miesto, bet ne Shawnee I-40, ir man buvo įdomu dėl to
„mažesnio“ dalyko, kuris jaučiau, kad nutiks apie 2 valandos
nuo namų. Kaip tik tada prietaisų skyde užsidegė „patikrink
variklį“ lemputė, ir tai rodė,kad kažkas negerai su elektros
sistema. Rodyklė ekrane turėjo rodyti „14”, bet ji buvo arti 10
ar 12 žymės.
Tai
reiškė, kad arba generatorius nepaduoda elektros energijos
akumuliatoriui, arba akumuliatoriuje daugiau nėra įkrovos. Kai aš
meldžiausi kalbomis ir galvojau apie šitas dvi galimybes, aš nieko
nejaučiau dėl generatoriaus, bet kai mąsčiau apie akumuliatorių
ir staiga prisiminiau, kad buvau paskatintas prieš kelionę pakeisti
tą 4 metų senumo akumuliatorių, bet ignoravau tą paskatinimą -
atkaklų norą, pasiūlymą pakeisti. Bet aš atmečiau tai
manydamas, kad tai pakankamai geras akumuliatorius. Bet aš mąsčiau
anksti ryte, kai visos sunkvežimio ir priekabos šviesos buvo
uždegtos, tai visiškai išeikvojo akumuliatorių ir jame nebeliko
įkrovos. Pagal rodyklės judėjimą supratau, kad iki variklio
sustojimo turiu dar 30 min.
Aš
pasakiau, „OK Tėve, visi dalykai man jau yra paruošti (2 Pt
1:3-4), taigi apreikšk Savo aprūpinimą - man reikia naujo
akumuliatoriaus, o autodalių parduotuvės atsidaro 7:15 ryte, bet
dauguma iš jų yra miestuose, kur ribojamas sustojimas, taigi aš
pasirenku Walmart, kur yra užtektinai vietos apsistoti, ir man
reikia jo šalia Interstate, nes aš nevažiuosiu su šituo
sunkvežimiu per miesto gatves. Tada aš pasukau į Walmart per GPS,
nuvykau tiesiai į Shawnee Mall esantį už 12 mylių – nusipirkau
naują akumuliatorių, ir pasukau link namų... achhh!
Aš
papasakojau apie 2 savo gyvenimo savaites su
visomis detalėmis. Šios dvi pastarosios „Savaitės Mintys“ leis
jums pamatyti, kaip aš ir Barbara gyvename, ir tai yra gyvenimo
stilius, o ne formulė – tai nuolatinis bendravimas su Tėvu. Aš
pakartoju tą patį procesą, kai Barbara vairuoja 2 valandas iki
Tulsos – darau tai ką
turiu daryti natūraliai,
pripildau jos mašinos baką benzino, patikrinu tepalus, slėgimą
padangose, nuvalau priekinį stiklą - tada meldžiuosi ir apmąstau
jos kelionę, ieškodamas kokio nors paliudijimo savo dvasioje.
Dažniausia nieko nebūna.
Tą
patį aš darau, kai pasiimu Chrisą porai dienų į namus. Aš
apmąstau tarnavimo kelionę arba tiesiog 15 minučių užduotį -
tai gyvenimo stilius; tuo metu aš galvoju apie 100 skirtingų dalykų
vienu metu ir apie tai mąstydamas visada meldžiuosi Dvasioje.
Tiesiog
dabar mes pastebėjome, kad Barbaros automobilio priekinis stiklas
suskilo nuo ilgo naudojimo ir karščio, taigi aš meldžiuosi dėl
250$, kad galima būtų nuvykti į Tulsą ir jį pakeisti... kai aš
pagaliau turėjau ramybę ir jaučiau, kad pinigai ir laikas
susiderino, mes pakeitėme stiklą. Tai gyvenimo stilius... ar aš to
nepaminėjau anksčiau? Nebūkite religingi, bet vaikščiokite su
Tėvu...
Taigi
prisiminkite – darykite tai, ką natūraliai turite daryti, tada
melskitės kalbomis, apmąstydami dieną, nukreipdami dėmesį į
savo dvasią, kad sužinotumėte, ar yra paliudijimas, kad Tėvas
kitaip mano apie tą dalyką, kad Jis galėtų atskleisti jums Savo
aukštesnius kelius... kitą savaitę, mes pažiūrėsime į tai kitu
kampu...gausių palaiminimų,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.