Aukštesni keliai. 1 dalis

John Fenn, 2012 m. liepos mėn. 20 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Dėl kai kurių pastarųjų įvykių mūsų šeimoje aš pakeičiau numatytą temą „Dangus ar žemė inicijuoja patyrimus?“ į temą „ Aukštesni keliai“.

Izaijo 55:7-9: „Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis (tepalieka) savo mintis; ir tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. Nes Mano mintys yra ne jūsų mintys ir Mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. – Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek Mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir Mano mintys (yra aukštesnės) už jūsų mintis“.

Ši pastraipa buvo naudojama iš sakyklos skelbti kiek daug aukštesni ir kilnesni yra Viešpaties keliai ir mintys, lyginant juos su mūsų keliais ir mintimis. Tai palikdavo kongregaciją su beviltiškumo geluoniu, besistengiančią pamatyti, kaip atsakomos jų maldos ir išsipildo jų likimai. Jis yra TAIP aukštai, o aš esu TAIP žemai, kaip gi aš galiu tai pasiekti? Kaip gi aš galiu pasiekti pergalę?

Kvietimas

Bet tai nėra šitų eilučių tikslas. Atkreipkite dėmesį, kad 7 eilutėje nedorėlis/ neteisusis palieka savo kelius ir mintis bei grįžta pas Viešpatį (prie JO minčių ir kelių).

Žodis „palikti“ reiškia „atsisakyti ir atsižadėti“. Nedorėlis ir neteisusis teatsisako ir atsižada savo kelių ir minčių, ir GRĮŽTA pas Viešpatį prie Jo minčių ir kelių. Tai kvietimas palikti mūsų kelius ir mintis ir ateiti prie aukštesnių Viešpaties kelių ir minčių. Štai ką reiškia proto atnaujinimas ir vaikščiojimas kiekvieną dieną su Viešpačiu - atsižadėti mūsų kelio ir mokytis mąstyti taip, kaip mąsto Tėvas ir vaikščioti su Juo.

Pavyzdys iš mano gyvenimo: Oro pasikeitimas?

Barbara ir aš neseniai sugrįžome po 2 savaičių kelionės, kurios metu buvo nedidelis susitikimas su 2 mūsų sūnumis ir marčiomis bei 6 anūkais šventės metu liepos 4 dieną Sietlo rajone (buvo neįmanoma pasiimti mūsų vyriausio sūnaus Chris, kuris yra neįgalus, nors mums būtų labai patikę turėti visus tris mūsų berniukus kartu).

Barbara ir aš tarnavome Vankuverio saloje, po to link rytų iki Bozeman ir Billings, Montana. (A 7-10 dienos tarnavimo kelionėje Portland- Seatle-Vancouver- Vancouver Salos rajonas - suplanuotas ateičiai).

Prieš mūsų kelionę aš prašiau Tėvo apsaugos mūsų vaikams ir anūkams, kad mes nepakliūtume į lietų ir temperatūrą 70-75F (21-24C) diapazone. Jeigu jūs pažįstate tą pasaulio sritį, jūs žinote, kad tai gali būti sunki užduotis, bet aš turėjau ramybę, kad bus, kaip paprašiau.

Kai kelionė priartėjo, toje srityje buvo įprastai šalta, debesuota, drėgnas oras ir orų prognozė tai savaitei buvo panaši, bet aš turėjau ramybę, taigi aš sekiau ramybe ir nepakeičiau planų.

Visa savaitė buvo tiksliai tokia, kaip aš prašiau; lietus ir žema temperatūra pasitraukė į vakarą, o kai mes atvykome – jas pakeitė saulė, ir ištisas dvi savaites šilta temperatūra, taip kaip buvau prašęs!

Klausimas

Ar aš tikiu, kad Dievas Tėvas pakeitė viso regiono orą dėl vienų mūsų, kartu suteikdamas vasaros orą, tik todėl, kad vienas vaikinas Oklahomoje norėjo turėti gražias atostogas ir gražų laiką tarnavimams tose srityse, kurias lankys ir to prašė?

Tai būtų arogancijos viršūnė ir visiškai neteisinga. Tiesa yra tokia, kad aš stengiuosi vaikščioti aukštesniais Viešpaties keliais ir mąstyti aukštesnėmis mintimis, jau daug metų atmetęs savo kelius ir mintis (nors su tuo, kaip pamatysite vėliau, dar nėra visiškai pabaigta). Kai į mano širdį atėjo mintis suruošti šeimos sueigą ir turėti gerą tarnavimo laiką, aš pasitariau su Tėvu ir nedelsiant gavau ramybę dėl savo kelionės.

Kai jau turėjau ramybę, kas reiškia žodį iš dangaus, kad Jis pritaria kelionei, arba kitaip tariant, Jis taip pat galvojo, kad aš turiu išvykti į kelionę. Mano prašymas dėl oro ir temperatūros natūraliai sutapo su jo aukščiausiomis mintimis ir keliais dėl kelionės.

Iš tiesų Jis žinojo prieš padėdamas žemės pamatus, kad tuo metu aš norėsiu sujungti tas abi keliones, ir Jis iš anksto tiksliai suderino gero ir šilto oro troškimą su savo mintimis (Ekl 2:10, 2 Tim1:9).

Šį kartą praleidau

Mes išskridome antradienį, liepos 2 dieną, palikdami savo namus anksti ryte. Liepos 1 dieną, pirmadienį, viena diena prieš kelionę buvo užimta nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Reikėjo informuoti kaimynus, kad palaistytų daržą, - skalbimas - tarnavimo darbai, e-laiškai, telefono skambučiai - jūs gi žinote, kokia būna diena prieš kelionę!

Taip nutiko, kad mano nešiojamas kompiuteris sugedo. Ir be taisymo aš turėjau darbų. Man reikėjo atlikti darbus ir reikėjo kompiuterio kelionėje, todėl išvykau į Walmart ir nusipirkau kompiuterį, kuris buvo galingesnis, turėjo daugiau atminties ir pajėgumo nei mano dviejų metų senumo sugedęs „kompas“.

Paspaudžiau Set up ir įvedžiau savo slaptažodį, kaip reikalavo instrukcija, pabaigiau set up, tada praleidau dieną ruošdamasis kelionei. Apie 20:00 įjungiau kompiuterį, įvedžiau slaptažodį ir pamačiau žinutę „neteisingas slaptažodis“. Aš įsijungiau dar kartą – tokia pati žinutė. Kas gi negerai su tuo kvailu daiktu???!

Slaptas kodas

Aš išsikviečiau pagalbos liniją. Kantrus žmogus paaiškino, jog nėra tokio slapto kodo, kad užsidegtų tas mėlynas ekranas, kai įvedamas slaptažodis. Aš reikalavau to slapto pramoninio kodo, bet tokio dalyko nėra. Jo patarimas buvo - vykti į Walmarkt ir pakeisti kompiuterį nauju.

Praleidęs valandą ar daugiau spaudinėdamas set up ir telefono skambučiams, o dabar jau buvo 21:15, ir žinodamas, kad turėsiu keltis auštant (apie 5:30), aš nesijaučiau laimingas keliautojas.

Aš paklausiau: „Tėve, kodėl tu man tiesiog nepasakei, ką aš negerai padariau“, ir neaiškiai nujaučiau savo angelo buvimą svetainėje, bet buvau per daug susijaudinęs, kad kreipčiau į tai dėmesį, todėl įšokau į savo mašiną ir skubotai paaiškinau Barbarai, kad turiu važiuoti 25 minutes kelio į Walmarkt ir pradėti viską iš naujo.

Beklausant 60-ųjų muzikos

Važiavau į miestą pučiant vėjams ežero pakrante, kur aš gyvenu, ir kai saulė leidžiasi atrodė, kad elniai galvoja, jog kelio vidurys yra tokia ypatinga vieta susitikti ir pasikalbėti apie praėjusią dieną. Aš įsijungiau 60-ųjų muziką savo iPhone, užsidėjau ausines, pradėjau klausyti, giedoti Dvasioje, garbinti Tėvą ir lėtai judėjau per besikaupiančią tamsą.

(Aš suvokiau, kad garbinu Viešpatį ir dainuoju Dvasioje 60-ųjų melodiją, ši muzika gal įžeidžia kai kuriuos iš jūsų, bet galbūt tai mano 54 metų amžius arba tai, kad aš sutikau Viešpatį 1974, bet modernesnė muzika vadinama „garbinimu“, tiesiog tokia nėra. Man patinka Hilsongs ir Michael W. Smith‘s garbinimo giesmės, bet duokite man antrą Apaštalų darbų skyrių, Keith Green, Honeytree, ar 60-ųjų giesmes ir aš kursiu melodijas savo širdyje puikiai tinkančias Viešpačiui).

Kažkaip pervažiavus tiltą į miestą ir giedant Vogues "You're the One" (o gal tai buvo „ Ferry Cross the Mersel“, kurią atliko Gerry ir Pacemakers?) man garbinant kalbomis mano protas nuslydo iš tos dainos į dvasinės srities bangas, ir aš vėl pajutau savo angelą, kuris buvo pritūpęs mano pikapo gale iš dešinės man už nugaros už lango.

Jis pasakė: „Kai spausdinai raides tu netyčia paspaudei „Caps lock“, ir vėl netyčia tai palietei, kai spausdinai skaičius“. Tuo metu aš važiavau tik 56 km/h, bet aš taip greitai įsukau į automobilių stovėjimo aikštelę ir nuspaudžiau stabdžius, kad praeivis galėjo pagalvoti, jog praradau kontrolę.

Aš išėmiau kruopščiai išpakuotą kompiuterį iš dėžės, įjungiau jį, patikrinau, ar nepaspaudžiau „Caps lock“ klavišo, ir kompiuteris pasakė: „Sveikas atvykęs, John“... Ach!!!! Staiga mano angelas pasakė: „Tu galėjai tai gauti nedelsiant namuose, jei tik būtum labiau nurimęs dėl to“. Ach vėl.

(Aš sumurmėjau „Atsiprašau, Tėve“, kai lėtai važiavau namo, jokios muzikos, jausmuose mišinys palengvėjimo ir sutrikimo, kurį galima jausti, kai kam nors neišlaiko pūslė ir jis prisišlapina į kelnes - tu gali jausti palengvėjimą, bet taip pat sutrikimą, ir turėti viltį, kad niekas nepastebėjo.

Žemi keliai

Mano draugai, tai yra pavyzdys žemų kelių, kurių aš laikiausi beveik iki paskutinės minutės. Mes turime pakvietimą pakilti į aukštesnius kelius ir mintis, lydint Gidui, Šventajai Dvasiai, kuri padeda mums pasilikti tuose aukštesniuose keliuose.

Filipiečiams 3:15 Paulius pasakė jei, mes siekiame apdovanojimo už aukščiausią pašaukimą Kristuje, ir mąstome kitaip, tai Viešpats mums tai apreikš. Štai kas atsitiko, kai aš galų gale pakankamai nurimau, kad išgirsčiau pažinimo žodį apie tai, ką aš padariau ne taip su tuo kompiuterio slaptažodžiu.

Štai kokį procesą aš noriu apibūdinti jums šioje serijoje. Kaip palikti senus kelius ir mintis ir pradėti vaikščioti Tėvo aukštesniuose keliuose ir mintyse. Sekančią savaitę aš pasidalinsiu, kaip mūsų neįgalus sūnus Chris vos nenumirė, kai mes buvome išvykę ir kaip Tėvas išgelbėjo jo gyvenimą. Kai tai supratome, mes pajudėjome Jo aukštesniais kelias ir mintimis bei išgelbėjome Chrisui gyvybę.

Iki kitos savaitės, palaiminimų,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org