John Fenn, „Tai ne apie tai, kad patektume į dangų“, 2/2, „Tyrumas, o ne tobulumas“, 1/31, „Savaitės mintys“

 John Fenn, It isn't about us going to heaven, 2/2, Purity not perfection, 1/31, Weekly Thought 

Sveikinu visus,

Dalinausi mintimis apie tai, kaip Naujojo Testamento metu  dėmesys sutelkiamas į Tėvo valios vykdymą mūsų gyvenime, o ne į „Viešpatie, paimk mane ! “. Apreiškimo

pabaigoje matome dangų, nusileidžiant į žemę, o ne žemę, kylančią į dangų. Didžioji dalis Naujojo Testamento yra sutelkta į dangaus karalystės atėjimą į žemę. Turėkime tą patį mąstymą. (Apr 21, 2)

 

„Tėve, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ – taip Jėzus pradėjo savo mokymą apie maldos modelį, kurį vadiname Viešpaties malda.

Visa kita toje maldoje yra tiesiogiai siejama su „teesie šventas tavo vardas“ ir kyla iš jo.

 

Grįžkime į Edeno sodą, kai Adomas davė vardus gyvūnams. (Pradžios 2, 18–20) Rabinai sako, kad Adomas jiems davė vardus, žinodamas kiekvieno gyvūno charakterį, prigimtį ir vietą kūrinijoje bei jo rūšį. Tą patį darome ir šiandien, vienas iš geriau žinomų atvejų gali būti dinozauro pavadinimas „Tyrannosaurus Rex“ arba „baisus driežas“, apibendrinant jo charakterį, apžiūrėjus jo kaulus.

 

Kai Jėzus pasakė „ teesie šventas tavo vardas“, dėmesys sutelkiamas ne į konkretų vardą, o veikiau į visų Jo Būtybės savybių santrauką. Žmonės nukrypsta nuo temos ginčydamiesi dėl tikrojo Dievo vardo, nepasitenkindami „Tėvu“ ar net „Jėzumi“, visiškai nesuprasdami, kad „šventas tavo vardas“ reiškia visą Jo prigimtį ir charakterį. Vartojimas „Tėvas“ visiškai apibendrina Jo charakterį, prigimtį, meilingą gerumą ir teisingumą Jo Būtyje.

 

Panašiai mes vadinami krikščionimis, pirmą kartą paminėti Apaštalų darbų 11:26. Titulas „krikščionis“ pažodžiui reiškia „Kristaus giminaitis“, bet vartojamas kaip Kristaus pasekėjas. Turėdami šį identifikatorių, galime sakyti, kad Kristaus savybės yra mumyse ir mes esame skirti Jo naudojimui. Žodžiai „pašventinimas“ arba „atskirtas naudojimui“ ir žodis „šventas“ dažnai laikomi sinonimais. Aš tai pasakyčiau taip: šventumas priklauso dieviškumui. Šventumas yra šventumo būsena.

 

Tyrumas, bet ne tobulumas

Esate šventas, nebūdamas tobulas. Tyrumas yra mūsų dvasioje, mūsų siela atnaujinama, kad kasdien mąstytume vis labiau kaip Jis, o mūsų kūnai padaryti gyva auka. „Šį lobį mes turime moliniuose induose (žemiškuose kūnuose), kad šlovė būtų Dievo, o ne mūsų.“ 2 Korintiečiams 4:7 atskleidžia šią paslaptį. Tai ne apie mus. Tai apie Jį. Taigi nenukreipkite akių į save.

 

Kai Jėzus Mato 5:38-48 savo didžiajame pamokyme apie meilę tiems, kurie mūsų nemyli, pasakė, Karaliaus Jokūbo versijoje : „Būkite tobuli, kaip jūsų Tėvas danguje yra tobulas.“ Žodis „tobulas“ 1611 m. anglų kalboje reiškia „subrendęs, pilnas“, o ne taip, kaip mes jį vartojame šiandien, reiškiantį, kad nėra jokių netobulumų. Graikiškas žodis „teleios“ reiškia „pilnas“ arba „subrendęs“. „Būkite subrendę (meile), kaip jūsų Tėvas danguje yra subrendęs (meile).“ Jis visada veda mus link didesnės meilės šventumo rėmuose.

 

Tėvo malonė yra tokia didžiulė, kad kai mums apreiškiama mūsų  nuodėmės gelmė, vos galime ją suvokti. Žmogiškas polinkis yra atsigręžti į praeities ar dabarties nuodėmes ir daryti išvadą, kad esame pasmerkti pragarui, nepaisant Naujojo Testamento realybės. Jie tiki savo baimėmis ir abejonėmis, o ne Dievu. Šis procesas, žinoma, yra augimo Kristuje dalis, kurią kiekvienas iš mūsų turime daryti. Taip, Jo malonė yra didžiulė. Ir taip, mes nusidėjome ir toliau nusidedame, ir galbūt Jam pasakėme žodžius, kaip mažylis, isterijos priepuolio metu  kalbėdamas su tėvais, kurie verčia mus bijoti, kad Jį įžeidėme daugiau nei gali leisti malonė. Tačiau būti šventam reiškia tai, kaip Jis mus atkūrė ir atvedė į Savo šeimą, o ne mūsų netobulumus.

 

Jis mus suplanavo, kai dar buvome Jo mintyse prieš prasidedant laikams. 2 Timotiejui 1:9 sakoma apie Tėvą: „Jis mus išgelbėjo ir pašaukė šventu pašaukimu ne pagal mūsų darbus, bet pagal savo paties nutarimą ir malonę, kuri buvo mums duota Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus.“

 

Per vėlu ginčytis.

 

Tai tas pats, kaip kažkas man sakytų, kad krikštas Šventąja Dvasia ar išgydymai ne šiandienai. Per vėlu, aš jau gavau Šventąją Dvasią, atvėriau aklųjų akis, atvėriau kurčiųjų ir nebylių ausis ir kalbą – aš jau vaikštau tame, ko, jų teigimu, šiandien nėra. Taip pat ir tas, kuris sako, kad per daug nusidėjo ir yra pasmerktas pragarui, nors visa širdimi myli Jėzų. Per vėlu, Jis jau atkūrė tavo dvasią, o tai reiškia, kad Kristus yra tavyje. Per vėlu, Jis jau padarė tave vienu iš savo vaikų, karališkosios šeimos dalimi. Per vėlu; Jis matė kiekvieną mūsų nuodėmę ir vis tiek amžinaisiais laikais mums davė Kristų. Vau.

 

Ši tiesa mums tampa suprantama, kai suprantame: „Dangaus karalystė yra kaip lauke paslėptas lobis, kurį žmogus rado ir paslėpė. Iš džiaugsmo jis išėjo, pardavė visa, ką turėjo, ir nusiperka tą lauką. Vėlgi, dangaus karalystė yra kaip pirklys, ieškantis gražių perlų. Radęs labai brangų perlą, jis išėjo, pardavė visa, ką turėjo, ir jį nusipirko.“

 

Šiuose palyginimuose Jėzus yra žmogus, kuris randa perlą  lauke (pasaulyje).

 

Jėzus yra pirklys, kuris keliavo toli ir rado „labai brangų“ perlą, o tada pardavė viską, ką turėjo, ir jį nusipirko. MES esame brangus perlas, kurį Jis nupirko savo krauju. Matote, mums jau per vėlu. Jis mus jau išgelbėjo prieš amžinuosius laikus.

 

1 Korintiečiams 6:9 Paulius teigia, kad neteisieji (tie, kurie nepažįsta Jėzaus) neįeis į dangaus karalystę. Tada jis išvardija neteisiųjų gyvenimo būdą, norėdamas įsitikinti, kad jie žino, apie ką jis kalba. Palaidūnų, svetimautojų, homoseksualistų, žmonių išnaudotojų, vagių, girtuoklių, turto prievartautojų ir maištininkų gyvenimo būdas nepaveldės Dievo karalystės. Tada jis sako:

 

„Kai kurie iš jūsų buvote tokie (įrodydamas, kad jis kalbėjo apie gyvenimo būdą, o ne apie individualias nuodėmes, padarytas pažinus Kristų). Bet dabar esate nuplauti, dabar esate pašventinti, dabar esate išteisinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu Dievo Dvasios.“ 11 eil. Nuplauti, atskirti, išteisinti. Išteisinimas yra nuostabus žodis. Tai nereiškia, kad asmuo buvo apkaltintas nusikaltimu, o vėliau jo įrašas buvo ištrintas. Tai teisinis terminas, reiškiantis teisėjo teiginį, kad iš pat pradžių nebuvo jokių kaltinimų. DABAR mes esame išteisinti, rašė Paulius.

 

Kai kurie užstringa ties tuo, ką padarė,  po to, kai išpažino Viešpatį. Jų dvasia tyra, bet tas lobis yra labai prislėgtoje sieloje ir kūne, įpratusiame nusidėti. Būtent tokį procesą Paulius aprašo Romiečiams 12:1-3, kur jis sako, kad paverskime savo kūną gyva auka, tada patirsime metamorfozę, keisdami savo mąstymą, ir tada galėsime „išbandyti (įeiti) į gerą, priimtiną ir tobulą (tobulą) Dievo valią“.

 

„Nebijok, mažoji kaimene! Tėvas panoro (graikiškai: Tėvas pamėgo) duoti jums karalystę.“ Luko 12:32

 

Jėzaus teiginys neturėjo nieko bendra su mūsų netobulumais. Ne! Tėvas visa tai žino, visa tai matė, visa tai pasirūpino ir VIS DAR nusprendė dėl  Savo geranoriškumo atiduoti mums karalystę. Tyrumą, o ne tobulumą. Tobulumas ateis, ir Jis turi ilgalaikę perspektyvą. Kalbama apie tai, kaip mes einame savo keliu, siekdami, kad Jo valia būtų vykdoma žemėje, kaip ir danguje, dabar mūsų gyvenime. Dangaus karalystė dabar yra mumyse. Gyvenkime ja, parodydami aplinkiniams mūsų Tėvo ir Viešpaties kelius.

 

Baigsiu tuo, ką sakiau jau dešimtmečius: kiekvienas gali sakyti, kad yra krikščionis. Tačiau Tėvas savo išmintimi padarė taip, kad teisumas būtų įrodytas santykių rėmuose. Būtent tuose santykiuose matome, kaip Tėvo valia vykdoma žemėje, kaip ji yra danguje.

 

Nauja tema kitą savaitę,  iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

John Fenn, Tai ne apie tai, kad mes patektume į dangų. 1/2, Savaitės mintys

 John Fenn, It isn't about us going to heaven. 1/2, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

 „Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas tavo vardas, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“,  iš Viešpaties maldos Luko 11:2.

 „Tebūnie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ yra likusios maldos tema. Visas Viešpaties maldos motyvo tikslas yra tai, kad Tėvo valia būtų vykdoma mūsų gyvenime per Tėvo valią, vykstančią mumyse.

 

Viešpaties malda yra labiau teiginys nei prašymas

 

Viešpaties maldos veiksmažodžiai buvo parašyti aoristo tekste, o tai reiškia, kad jie parašyti kaip atliktos užduotys arba teiginiai. Aplink šiuos veiksmažodžius buvo parašyta liepiamoji nuosaka, tai yra, kaip prašymas. Šiandien šią maldą vartojame tik kaip prašymą, o tai pakeičia tai, ką Jėzus iš tikrųjų pasakė.

 

Pažvelkite, ką Jėzus pasakė ir kokį laiką Jis vartojo:

 

„Tebūnie šventas tavo vardas“ yra aoristo imperatyvas, reiškiantis nuoširdų, iš širdies išsakytą teiginį, susijusį su degančiu troškimu taip pat būti šventam.

 

„Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia“ yra aoristo imperatyvas, reiškiantis tvirtą, iš širdies išsakytą teiginį, atspindintį nuoširdų mokinio, kuris nori, kad Jo valia būtų pirmiausia jų gyvenime, širdies šauksmą. Šie įžanginiai teiginiai atspindi žmogų, besimeldžiantį su tokiu intensyvumu, kuris atspindi jo nenumaldomą uolumą, kad Dievo valia būtų įvykdyta jų gyvenime.

 

„Teesie tavo valia“ vartoja tą patį – atspindi tą nuoširdų mokinio, kuris visiškai pavedė savo valią Jo valiai, troškimą. Ar kada nors taip troškote Dievo, kad kalbate Tėvui apie savo širdį ir meilę Jam, tuo pačiu metu šaukdami daugiau? Štai kas: Tavo valia vyksta mano gyvenime, Tėve, leisk savo karalystei dar labiau ateiti į mano gyvenimą – atspindėdama degantį uolumą dėl Dievo valios ir kelių mūsų gyvenime.

 

„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“ yra ir aoristo, ir liepiamoji nuosaka, reiškianti, kad tai teiginys, skirtas nuolatiniam išsipildymo aktui. Angliškai galėtume sakyti: „Kasdienės mūsų duonos duok mums.“ Tai atitinka Jėzaus mokymą Mato 6:24-34, kur Jėzus sakė, kad pagonys (ne sandoros žmonės) ieško maisto, drabužių ir stogo virš galvos, o kai mes ieškome Tėvo ir Jo teisumo, tai Jis (Tėvas) mums prideda. Jis IŠ TIESŲ aprūpina kasdien. Bet „tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą“. Jei esate silpno tikėjimo, galite nematyti Jo aprūpinimo ir turėsite gyventi nuo stebuklas iki stebuklo. Daug geriau gyventi stebukluose kurie yra kasdienio gyvenimo dalis.

 

 

Tai atitinka 2 Petro 1:3-4, kuriame iš dalies teigiama:

 

„...visa, kas reikalinga gyvenimui ir dievotumui, man duota per mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimą.“ Aš tai naudojau labai daug kartų, kai nutinka kažkas, kas mane nustebina – ekstremali situacija, arba gaunu netikėtą  sąskaitą – ir iš karto pasakau: „Tėve, apreikšk savo aprūpinimą!“ 2 Petro 1:3-4 sakoma: „Visa, kas reikalinga gyvenimui ir dievobaimingumui, buvo Tavo  duota, tad Tėve, apreikšk savo aprūpinimą!“ Taip gyventi reiškia poilsį, nes žinai, kas užklupo tave netikėtai, neužklupo Jo netikėtai, ir tave apima vaikiškas jaudulys, laukiant pamatyti, kaip Jis (Tėvas) pasirūpino.

 

O taip, intensyviomis akimirkomis aš Jam sakydavau būtent taip. Jis ir Jėzus yra tie, kurie Viešpaties maldoje ir per Petrą pasakė, kad viskas yra duota, todėl intensyviais laikais aš esu toks drąsus. Kitais kartais, pavyzdžiui, kai netikėtai gaunu sąskaitą, tai nėra taip intensyvu, tada kalbu beveik apmąstymas: „Tėve, tavęs tai neužklupo netikėtai, bet mane tikrai užklupo. Kaip tu už tai  jau  sumokėjai?“ „Prašau, atskleisk man savo aprūpinimą, savo būdą patenkinti šį poreikį.“ Nuolankiai, apmąstydamas, mintyse tyrinėdamas savo A planą, B planą ir taip toliau, bet pasiryžęs pamatyti Jo planą išsipildžiusį.

 

„Atleisk mums mūsų nuodėmes, kaip ir mes atleidžiame tiems, kurie mums skolingi“ yra tas pats: „Tu atleidi mums mūsų nuodėmes, pagal tai, kaip ir mes atleidžiame tiems, kurie mums skolingi.“ Graikiškas žodis, verčiamas „skola“ arba „įsiskolinimas“, nėra visų pirma apie nuodėmę, nors kontekste tai yra būtent tai, bet ir daug daugiau. Jėzus pasakė, kad turime sakyti, jog Tėvas atleidžia mums mūsų nuodėmes, o mes atleidžiame tiems, kurie mums skolingi – tai apima nuodėmę, bet apima ir tuos emocinius „atsiprašau“, kurių ieškome, tuos atsiprašymus, tuos pripažinimus iš tų, kurie mums padarė skriaudą, kurie mums sako, kad jie supranta padarytą žalą. Žodis „įsiskolinimas“ yra  Jėzaus teiginyje. „Tu atleidi mums mūsų nuodėmes, o mes atleidžiame visiems, kurie mums ką nors skolingi.“ Tai nereiškia finansinės skolos panaikinimo, nes toks nebuvo kontekstas, bet emocinę skolą, pripažinimą, kad jie su mumis elgėsi neteisingai. Skriauda yra kontekstas. Ir vėlgi, tai parašyta aoriste, o tai reiškia fakto konstatavimą – Tėvas iš tiesų atleidžia mūsų nuodėmes, nes ir mes atleidžiame tiems, kurie mums yra skolingi.

 

„Nevesk mūsų į pagundą“ ir „gelbėk mus nuo pikto“ vėlgi parašyti aoriste, o tai reiškia teiginius. Tai sutampa su likusia Naujojo Testamento dalimi, kad Tėvas negundo mūsų blogiu, ir Jis pats nėra gundomas blogiu... , kaip teigiama Jokūbo 1:13. Jis išgelbsti mus nuo pikto, kaip sakoma 1 Korintiečiams 10:13, kai priešas užplūsta kaip potvynis, Tėvas pakelia kartelę, kad nebūtume išbandyti labiau nei galime pakelti, ir padaro išeitį. „tu nevedi  mūsų į pagundą ir išgelbsti mus nuo pikto“ čia atspindi tikslesnį aoristo-imperatyvinės gramatikos vertimą.

 

Mato 6:9-13 taip pat užrašyta Viešpaties malda, čia jis buvo paskatintas pridėti paskutinę eilutę:

 

„Nes tavo yra karalystė, valdžia ir šlovė per amžius. Amen.“ Tai taip pat yra aoristo (kaip teiginys), kaip atsispindi tiksliame šio sakinio vertime. Tai ne prašymas, kad tai būtų Tėvo karalystė, o teiginys, pabrėžtinas teiginys. Pabrėžiama, kad tai yra Tėvo karalystė, Tėvo šlovė ir Tėvo valdžia. Žodis „amen“ hebrajų kalba (apeitheia) reiškia „tvirtas“. Graikiškas žodis „amen“ reiškia tvirtą, patikimą. Kartais jis verčiamas „tebūnie“. Man patinka „patikimas“, t. y. šie Viešpaties maldos teiginiai yra patikimi. Taip Jėzus baigė savo pamokymą.

 

Visų šių detalių esmė ta, kad ši maldos schema yra apie Tėvo valios vykdymą žemėje, pirmiausia išreikštą mūsų gyvenime. Ne paėmimo metu. Ne tada, kai mėnulis raudonas ar kalendoriaus eilutė pagaliau išsipildo. Bet dabar, Tėvo valia ir karalystė vyksta mumyse, dabar. Mūsų dangaus pilietybės ir todėl tiesioginio grįžimo namo po mirties suvokimas visada yra mūsų mintyse, bet svarbiausia yra Tėvo valios vykdymas mūsų gyvenime  žemėje dabar.

 

Kai kurie tikintieji yra taip dangiškai nusiteikę, kad jie nėra žemiškai naudingi.

 

Smagu spėlioti, o internetas skatina tą norą (geismą) sužinoti naujausias žinias iš dangaus. Iš dalies tai yra visiškai normali žmogaus prigimtis, nes net Senojo Testamento pranašai, turėdami tik pažadus apie būsimą išganymą, uoliai ieškojo daugiau informacijos. (1 Petro 1:9-12)

 

Tačiau kai tas noras gauti daugiau informacijos apie paėmimą į dangų išbalansuoja mūsų pagrindinę direktyvą, kad Tėvo valia kasdien būtų vykdoma mumyse žemėje, tai tampa problema. Kol esame gyvi, turime gyventi dėl Tėvo karalystės – valios, kuri būtų vykdoma žemėje. Taip, mes gyvename užtikrintai, kad Jėzus nuėjo paruošti mums vietos, bet niekur Naujajame Testamente nemokoma kad į tai  turėtume sutelkti dėmesį.

 

Mokoma apie mokinystės procesą – nuolatinį mokymąsi, nuolatinį augimą, vis panašėjimą į Kristų čia ir dabar. Jei skaitote evangelijas, didžioji Jėzaus mokymo dalis buvo apie tai, kaip įgyvendinti Dievo karalystę žemėje, vaikščiojant meilėje, paremtą tvirtu moraliniu ir dvasiniu stuburu.

 

Jėzus pradėjo Viešpaties maldą sakydamas: „Tėve, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.“ Kitą savaitę pradėsime nuo šventumo. Iki tol, laiminu,

John Fenn

 

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

2025 m. sausio mėn. naujienlaiškis

 

January 2025, Newsletter

 

Sveikinu visus,

 Jaučiamės gerai ir laukiame 2026-ųjų, įsitikinę, kad ir kas nutiktų, Tėvo tai neužklups netikėtai. Šiandien kalbėsiu įvairiomis temomis.

 Gruodžio 23 d. Chrisui sukako 46-eri, nors protiškai jis vis dar  apie 4-ių. Metų metus jis manė, kad Kalėdos yra apie Chrisą – Kalėdų Senelį, dovanas, visas tas dovanas, juokinga. Tačiau Maždaug 15 metų jis pats suprato, kad švenčiamas ir Jėzaus gimtadienis. Yra dalykų, kuriuos jis supranta geriau suaugusiojo lygmeniu, ir jis viską apgalvoja, nors dažnai užtrunka, kol tai suvokia. Tai yra todėl, kad gimdymo metu patirta didelė  smegenų žala.

 

Kas nutinka smegenų traumos atveju

 

 Viename iš mūsų namų surinkimų buvo moteris, kuri anksčiau metus buvo komos būsenoje. Ji sakė, kad būdama komos būsenos girdėjo ir suprato viską, kas buvo sakoma jos ligoninės palatoje, bet jos smegenys veikė daug lėčiau. Ji sakė, kad mama gali atvykti jos antradienį ir užduoti jai klausimų, bet jai prireiks iki sekančio antradienio, kol jos smegenys gali pajėgs atsakyti – nors būdama komoje ji vis tiek negalėtų atsakyti. Manau, kad žmonės su smegenų pažeidimais patiria tokias problemas, nes mačiau tokių vėlavimų Chriso ir  ir kai kurių jo kambariokų grupinio gyvenimo namuose gyvenime.

Bet jis viską apgalvoja. Prieš kelis metus kalbėjomės apie Kalėdų Senelio mitą ir apie tai, kaip vis dar smagu gauti dovaną. Paklausiau: „Kodėl, tavo manymu, elniai skraido?“ Jis iš karto atsakė: „Nes jie nemoka plaukti“. Aš pratrūkau juoku, o tai privertė ir jį pratrūkti juoku. Buvau šokiruotas, kad jis jau seniai praleido šiek tiek laiko apmąstydamas šį klausimą ir turėjo paruoštą atsakymą. Tas laikas apdoroti man primena mus pačius, nes net „normalios“ smegenys dažnai iš karto nesupranta, kad Viešpaties pasiūlymas ar raginimas buvo būtent tai. Mes ką nors pasigauname savo dvasioje, ginčijamės su ta išmintimi, tada darome savo, ir tai nepavyksta. Tada vėliau suprantame; „Oho, Viešpatie, tai buvai Tu, atsiprašau“. Nuo jaunystės mano tikslas buvo atpažinti ir reaguoti realiuoju laiku, be ginčų ar spėliojimų – ir aš vis dar stengiuosi tai daryti.

 

Prieš porą valandų mes  su Barbara važiavome į Tulsą, kuri mums yra už 2 valandų kelio automobiliu. Kai jau ruošiausi lipti į automobilį, mano akys užkliuvo už kelių įrankių, įskaitant lipnią juostą – labai tvirtą ir lipnią. Kai mano akys pamatė juostą, Viešpats tarė: „Paimk lipnią juostą.“ Aš atsisakiau, sakydamas, kad man jos nereikės... ir išvykome į Tulsą. Tą dieną aplankėme šeimą , kurie turėjo šunų, ir kai Barbara grįžo į automobilį, ant jos kelnių buvo šunų plaukų. Ji pasakė: „Gaila, jei būčiau pasiėmusi pūkų volelį ar lipnią juostą ar ką nors panašaus, tada galėčiau nusivalyti  šiuos plaukus nuo kelnių.“ Oi, atsiprašau, Viešpatie... apdorojimas ir nesiginčyti su išmintimi iš viršaus yra išmoktas įgūdis, kurio man net ir po 50+ metų kartais trūksta.

 

Girdėti tiek balsų pasaulyje, bet sekti Vienu – tai paprasta ir tyra. Chriso akys vis dar prisipildo ašarų kiekvieną kartą, kai grojame jo grojaraščio dainą „Jėzau, aš tave aukštinu“. Praeitą  penktadienį ši daina skambėjo mums važiuojant, ir jis pro ašaras, kikendamas iš džiaugsmo, pasakė: „Jėzus mane myli“. Tai visada paliečia mano širdį. Gyvenimas Kristuje yra toks paprastas.

 

Tikiuosi, kad šiais metais mums svarbiausias bus vaikiškas tikėjimas. Nusimeskite viską, per visus iššūkius, neramumus ir svarstymus, kas mūsų laukia ateityje, „Jėzus mane myli“ yra mūsų branduolys.

 

Europa 2026

 

Paklausiau Tėvo, ar Jis norėtų kuo nors pasidalyti apie šiuos metus, ir tarp Jo pasakytų dalykų buvo: „Europa taps labiau nepriklausoma, ir tai turi įvykti, kad ji atliktų savo vaidmenį  paskutiniaisiais laikais“. Jis kalbėjo su manimi kaip amerikiečiu, todėl tai reiškė, kad ji taps labiau nepriklausoma nuo JAV. Jis taip pat pakartojo tai, ką pasakė prieš kelerius metus: „Toliau stebėkite Italiją, nes jos įtaka ir lyderystė didės“.

 

Noriu pabrėžti vieną dalyką : tai, kas vyksta nacionaliniu mastu, yra didelio masto, bet mes gyvename mažu mastu, čia ir dabar. Šią savaitę prasidedanti nauja dviejų dalių mano savaitės minčių serija vadinasi: Svarbiausias dalykas  ne mokymas apie mūsų patekimą į dangų. Tai, kad Kristus Jėzus atėjo į žemę, mums sako, kad tai labiau susiję su dangaus atėjimu į žemę nei su mūsų patekimu į dangų. Taip, mes sveikiname namus danguje ir taip, dabar esame dangaus piliečiai. Ir taip, „būti ne kūne reiškia būti su Viešpačiu“*, bet didžioji Jėzaus mokymo dalis buvo apie tai, kad būtų galima Tėvo valiai įvykti žemėje – tai labiau susiję su dangaus atėjimu į žemę nei su mūsų patekimu į dangų. *2 Korintiečiams 5:8

 

Mūsų gyvenimas su Viešpačiu

 

Neturėtume didžiąją laiko dalį valandų valandas sėdėti prie kompiuterio, ieškodami naujausio „pranašiško“ sapno, kalendoriaus, pomirtinės patirties, regėjimo, apie apsilankymą danguje  ar paėmimo. Jie egzistuoja teisingi ir klaidingi, bet jie nėra mūsų dėmesio centras. Nesubalansuotą dėmesio sutelkimą galima lengvai ištaisyti  drausminant save, Turime  neiti į vietas internete, kuriose mokymai  kelia baimę, sumaištį ir abejones. Taip paprasta. Mes esame gyvos, kvėpuojančios Dievo šventyklos. Ten yra mūsų dėmesys – savybės, kurios būdingos Kristui mumyse. Susitelkite į šiandieną, nes, kaip sakė Jėzus: „Gana dienai jos vargo“ (Mato 6:34). Eikite su Juo šiandien. Būkite panašesni į Kristų šiandien.

 

Jau 25 metus sakau, kad kiekvienas gali sakyti, jog yra krikščionis, bet Tėvas savo didžioje išmintyje leido suprasti, kad teisumas įrodomas santykių kontekste. Kiekvienas gali sakyti, kad myli Dievą, o tai yra vertikaliai, bet tai įrodoma horizontaliai santykių kontekste.

 

Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas sukasi yra apie kasdienius sprendimus dėl sveikatos, pinigų, darbo, namų, išsilavinimo ir panašių dalykų, visa tai susipynę tarp tų, kuriuos mylime. Tai reikalauja, kad Jo ieškotume diena iš dienos. Jėzus sakė: „Ieškokite Jo (Tėvo) karalystės, ir Jo teisumo, ir visa kita  bus pridėta.“ Jis nesakė ieškoti paėmimo laiko ar ginčytis dėl neesminių dalykų, kurie niekaip neprisideda prie mūsų kasdienio gyvenimo su Juo.

 

Ko išmokau pakeliui

 

Išmokau štai ką: mano gyvenimas ir tarnystė yra apsaugoti žmones nuo įpjovimų, kurie paliktų randus, ir išgydyti juos nuo ankstesnių įpjovimų. Tačiau randai (mėlynės) pakeliui yra tiesiog gyvenimo faktas.

 

Taip pat išmokau štai ką: neleiskite, kad jūsų problemos taptų visa jūsų istorija; jos yra tik jūsų istorijos dalis.

 

Jūsų amžius Tėvui nesvarbus, nes jūs jau esate amžinybėje. Mes nemirštame ir tada neįžengiame į amžinybę, mes jau esame gyvi amžinai.

 

Keletas kitų minčių:

 

Garbinimas ir atgaila eina kartu. Garbinti Dievą yra Jo pripažinimo Dievu veiksmas, o Jo tyrumas apšviečia bet kokią nuodėmę mūsų gyvenime. Todėl garbinkite visą dieną.

 

Dievo charakterio pažinimas ištaisys bet kokią doktriną. (nuo draugės Judy M)

 

Velnio darbas yra pavogti žmogaus likimą, tai, ką Tėvas jam yra paruošęs.

 

Reikalingas ne tobulumas, o tyrumas; nesumaišyk jų.

 

Negalima išgelbėti žmogaus, kuris yra atsidavęs istorijai, pateisinančiai jo disfunkciją.

 

Neryžtingumas yra pasirinkimas.

 

Dauguma situacijų reikalauja atsako, o ne reakcijos. (Reakcija yra impulsyvi, emocinga ir neatidėliotina. Atsakymas yra apgalvotas ir paprastai pateikia atsakymą arba alternatyvą.)

 

Mes esame vaisių teisėjai, o ne šaknų teisėjai. Iš Mato 7:1-20 – vertinkite žmogaus gyvenimo vaisius, o ne jo motyvą ar pagrindinę priežastį. (iš draugo Bobo M.)

 

Kai kurie turi talentą kurti sudėtingas situacijas (dėl savo disfunkcinio gyvenimo).

 

Kai kurie naudoja įžeidimą (pyktį), kad išvengtų sąžiningos diskusijos.

 

Kiekvieno laikymas atsakingu nėra atpildas (ar kerštas).

 

Kodėl tėvai nori, kad jų vaikai vaikščiotų su Dievu? Nes jie yra vienintelis dalykas, kurį galime pasiimti su savimi į dangų.

 

Ir galiausiai šiek tiek lotynų kalbos: semper ubi sub ubi. (Visada dėvėkite apatinius) juokinga.

 

 

Nuolat grįžtu prie apsilankymo su Viešpačiu, kai Jis apsisuko eiti, o paskui vėl grįžo sakydamas: „Žinok, žmonės išgelbėjami dėl Efeziečiams 2:6.“ ((Tėvas) mus prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje.)... tada su plačia šypsena veide Jis tęsė: „Bet Tėvas ir aš jus išgelbėjome dėl 7 eilutės!“ (Kad ateinančiais amžiais Jis (Tėvas) ir toliau rodytų mums savo malonės turtus, kurie yra Kristuje Jėzuje.)

 

Ateinantys amžiai. Kad ir kas nutiktų šiais metais, mes jau esame amžinybėje. Kai kuriuos dalykus galime žinoti šioje dangaus pusėje, kiti nebus žinomi, kol ten nepasieksime, ir susitaikymas su tuo įveda mus į tokią nuostabią ramybę ir saugumą. Tiesiog sutikite; mes negalime žinoti visko šioje dangaus pusėje, bet vieną dieną viskas bus apreikšta, o dabar, Jėzus mane myli, tai aš žinau.

 

Paskutinė pastaba:

 

Per pastaruosius 2 metus per savo mėnesinę garso pamokų seriją perėjau visą Bibliją. Šiais metais kiekvieną mėnesį grįšiu prie vis kitos temos, pradėdamas nuo tikėjimo pagrindų serijos, kurią galėtume laikyti Biblijos pradžiamoksliu, jei tai būtų Biblijos mokykla. Tos 6 pagrindinės doktrinos iš Laiško žydams 6:1-2 yra šios: atgaila nuo mirusių darbų, tikėjimas Dievu, krikštai, rankų uždėjimas, mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis teismas.

 

Ar pastebėjote, kad tai ne tik atgaila, bet ir atgaila nuo mirusių darbų? Ši serija atsako, kas tai yra. Krikštai? Vandens ir Šventąja Dvasia. Rankų uždėjimas? Kokiu tikslu ir ar mes tai darome per dažnai? Tikinčiųjų teismas ir netikinčiųjų teismas – ši serija suteiks tvirtą pagrindą ir užpildys kai kurias supratimo spragas.

 

Ačiū

 

Esame maža tarnystė bet kokiu mastu; šeima, įsipareigojusi padėti kitiems pažinti Viešpaties kelius. CWOWI turi asocijuotąsias namų bažnyčias 52 šalyse ir apie 35 000 prenumeratorių, kurie prenumeruoja mano savaitinius trumpus mokymus „YouTube“ ir „Facebook“, bet vis tiek tai tik Johnas ir Barb, Brianas ir Amy bei Valerie, vadovaujantys KWOWI Afrikoje. churchwithoutwallsinternational.org/blog-carousel/

 

Didžioji dalis mūsų aukų gaunama ne iš namų bažnyčių tinklo narių, bet iš tų, kurie visame pasaulyje yra paveikti mokymų ir atsiliepia, dažnai padėkodami. Mūsų aukotojai mums yra LABAI ypatingi!

 

Todėl dėkojame jums už jūsų aukas, maldas ir el. laiškus. Esame labai laimingi galėdami tarnauti, dalintis Viešpaties dalykais, bet be jūsų pagalbos negalėtume pasiekti tiek tūkstančių žmonių tiek daugelyje šalių.

 

Ačiū. Tikiuosi, kad mano šiandienos pamąstymai buvo palaiminimas,

 

John Fenn

 

Kai suaugę vaikai nutraukia ryšį su tėvais #4 iš 4

 Adult Children Breaking off Contact with Parents #4 of 4

 Sveikinu visus,

 Šiandien baigiame šią svarbią mokymo seriją.

 „Mano tiesos“ paieška, „mano ramybės apsauga“ 

 Suaugę vaikai, kurie pasakoja savo tėvams šiuos dalykus, yra apgauti manydami, kad jie saugo save, bet iš tikrųjų jie slepia savo skausmą po kitu sluoksniu. Jų supratimas silpnėja, kai jie bėga nuo tų, kurie jiems meta iššūkį. Tikroji ramybė ateina išmokus įveikti gyvenimo sunkumus. Stiprybė ateina per brandą ir emocinę brandą.

 

Emociškai sveikas jaunas žmogus supras...

 

... tėvai nebandė jų kontroliuoti, bet apsaugoti. Tėvai kalba iš patirties, nes patys buvo įskaudinti pasaulyje, jie padarė klaidų ir nėra tobuli. Tam tikru momentu suaugęs vaikas supras, kad tai ne kontrolė, o apsauga. Užuot atsitraukę nuo mamos ir tėčio, jie labiau juos vertins savo gyvenime, prisiimdami jų gerą ir blogą patirtį.

 

Kas vyksta aplinkui, tas ir ateina

 

Tai, ką jūs dabar darote  savo tėvams, yra tai, ką jūsų vaikai darys jums. Jie girdės tave sakant kažką viena, bet stebės, ką darai, t. y. mokysis. Jie užaugs tokie patys kaip tu. Tu juos mokysi vengti juos mylinčių giminaičių, vengti konfliktų, ieškoti įžeidimų. Vieną dieną patirsi tokį patį susvetimėjimą su savo vaikais, kokį dabar darai jiems. Kiekvienas praleistas gimtadienis, kiekviena praleista šventė, kurios dabar vengi su tėvais, bus padaryta tau. Ar to nori?

 

 

Sakiau, kad prie to grįšiu.

 

 

Didesniu mastu, kai mama ir tėtis bus taip įžeisti, tavo įžeidimas ir atsisakymas spręsti realias problemas klastingai išplis po visą tavo gyvenimą. Kai anksčiau sakiau, kad paskutiniai 5 įsakymai yra tiesiogiai susiję su mamos ir tėčio gerbimu, būtent apie tai ir kalbėjau. Iš tavęs bus pavogtas gyvenimas, tavo emocijos bus pavogtos, tavo laikas bus pavogtas, tavo vaikiškas tikėjimas bus pavogtas. Tie, kuriuos myli, bus neištikimi ir tave išduos. Norėsi to, ką turi kiti, kai matai laimingas santuokas, vaikus ir sėkmingą gyvenimą. Pasijusi auka tų paskutinių 5 įsakymų, nes įsakymas vengti tų nuodėmių yra tiesiogiai susijęs su tėvų gerbimu.

 

Todėl patariu nutraukti ciklą, kurį kuriate.

 

Nusileisk nuo tos karuselės, kol dar nevėlu. Atsisėsk su savo tėvais ir išgirsk jų požiūrį. Leisk jiems papasakoti savo gyvenimo istoriją, prieš pažįstant Viešpatį, klaidas, padarytas prieš ir po to. Išgirsk naštą, kurią jie nešė dėl tavęs, kurios tu niekada nematei. Išgirsk jų skausmą. Išgirsk, kaip jie augo gyvenime ir su Viešpačiu. Tėvai, būkite pažeidžiami. Vaikai, supraskite, kad jie yra netobuli kaip ir jūs, bet esate vieninteliai, kurie jus myli taip, kaip tik tėvai gali mylėti savo vaiką. Nėra nė vieno Žemės planetoje, kuris jus taip mylėtų.

 

Turi pasiekti amžių, kai turėsi nustoti kaltinti savo tėvus dėl visko. Turi nustoti kartoti tą pačią istoriją vėl ir vėl, leisdami jai pateisinti tave už kiekvieną tavo pasirinkimą. Kaltinti tėvus dėl viso savo gyvenimo reiškia prisiimti nulinę atsakomybę už savo augimą. Gijimas nereiškia iš savo gyvenimo išbraukti tuos, kurie jus myli. Jūs negyjate sukeldami skausmą savo tėvams, nepasirodydami gimtadieniuose ir šventėse.

 

Reakcija ar atsakas?

 

Populiarioji kultūra, įskaitant socialinę žiniasklaidą, moko žmones reaguoti, kai iš tikrųjų reikia atsako. Reakcija yra impulsyvi, emocinga ir atliekama neapgalvojant visko. Reakcija įvyksta, kai situacija apgalvojama turint tikslą.

 

Reakcija yra išmatuojama. Pavyzdžiui, jei žmogus reaguoja su pykčiu, kuris yra didesnis nei įžeidimo lygis – jame vyksta kažkas gilesnio. Jei vaikas reaguoja visiškai nutraukdamas bet kokį bendravimą ir kontaktą su savo tėvais, tai yra reakcija.

 

Dabar laikas užsimauti „didelių berniukų“ kelnes ir atsakyti. Ne reaguoti, o atsakyti. Šiame tyrime tiek tėvai, tiek vaikas yra suaugę. Būkite suaugę. Vaikai, tai ne socialinė žiniasklaida, kur galite reaguoti ir sprogti kaip vaikas, kuris patyrė isterijos priepuolį . Ne, dabar laikas susitikti akis į akį su mama ir tėčiu ir atsakyti – tai bus derybos ir jūs nepasakysite visko, ką įsivaizdavote sakysite (taip pat ir mamai bei tėčiui). Tačiau galėsite pakankamai atvirai kalbėti, kad būtumėte ramūs dėl kompromiso.

 

Išmokite kontroliuoti savo reakcijas, nes jie yra jūsų tėvai, ir jie jus pykdys, duos patarimų, kurių nenorite, jie su jumis ginčysis. Kaltinti tėvus dėl savo gyvenimo aplinkybių reiškia vengti faktų apie savo pasirinkimus. Turite nustoti žiūrėti bet kokius socialinius tinklus, kurie skatina santykių griūtį, ir atsiriboti nuo žmonių, kurie „maitina“ jūsų skausmą.

 

Grąžinkite tėvams jų autoritetą

 

Atsitraukite ir leiskite tėvams įsikišti, jie siūlo galimybes, patirtį, prideda perspektyvą. Leiskite jiems įsikišti prieš įvykstant krizei. Leiskite jų nuomonėms išsakyti savo nuomonę, net jei ji skiriasi. Nesijaudinkite, nebijokite, sustiprėkite – tai požiūrio klausimas.

 

Sūnus palaidūnas

 

Sūnaus palaidūno istorija aprašyta Luko 15:11–32. Apie jį ir jo brolį parašyta daugybė knygų. Sūnus anksti paprašė ir gavo savo palikimą, ir visą jį išleido prabangiam gyvenimui. Galiausiai jis ėmė ganyti kiaules, dirbdamas pas pagonis – tais laikais taip būtų daręs doras žydas.

 

Šerdamas kiaules ir suprasdamas, kad jos valgo geriau nei jis, todėl jis tapo nešvarus žemiau kiaulių lygio, Jėzus pasakė: „Jis susivokė“. Tos akimirkos ieško kiekvienas tėvas, turintis suaugusį vaiką, kuris jį išbraukė iš savo gyvenimo.

 

Pauliaus maldos Efeziečiams 1:17–19 ir 3:15–20

 

Tai maldos, kuriose prašoma Tėvo dirbti žmonių viduje. 1:17–19 Jis prašo Tėvo suteikti jiems išminties ir apreiškimo Dvasią, kad jie Jį pažintų, idant jie suprastų Jo kvietimą.

 

3:15–20 Jis meldžiasi, kad Tėvas savo Dvasia sustiprintų jų vidinį žmogų, kad jie galėtų pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta protinį pažinimą. Paulius taip pat palygino maldą už žmogų su gimdymo skausmu Galatams 4:19: Mano vaikeliai, aš vėl gimdymo skausmuose, kol Kristus jumyse išryškės.

 

Tėvai – nepasiduokite, melskitės taip, kaip Paulius meldėsi, maldos nebuvo apie tai, kad jie darytų tai ar aną, o kad Tėvo Dvasia juos pakeistų iš vidaus.

 

Suaugę vaikai – darykite tą patį savo tėvams. Jūs abu klydote.

 

Tiek tėvai, tiek vaikai turės atleisti vienas kitam ir suprasti, kad taika tarp jų yra svarbesnė nei kiekvienos smulkmenos, dėl kurios jie nutraukė ryšį, aptarimas. Jėzus sakė, kad atleidimas yra sprendimas, o ne emocija: „Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš ką nors.“ Morkaus 11:25-26

 

Nuspręskite atidėti visus pateisinimus – mamos, tėčio, vaiko – ir nuspręskite atleisti bei judėti pirmyn. Imkitės veiksmų, kad įgyvendintumėte šį sprendimą. Būkite didesnis žmogus. Imkitės iniciatyvos, o tada, leiskite kitam taip pat imtis iniciatyvos.

 

Emocijoms įveikti gali prireikti eilės metų, kai žmogus priima sprendimą atleisti.

 

Bus atvejų, kai siaubingas prisiminimas sugrįš į jūsų atmintį. Būdas su tuo susidoroti yra toks: kai susidorosite su ta emocija, ją pritraukite prie savo sprendimo atleisti. Pamatysite, kad kai vėl išgyvensite visą tą pyktį ir pritrauksite jį prie to sprendimo, Dievas jus išgydys. Prisiminimas išliks, bet skausmas praeis. Štai kaip jūs žinote, kad Jis jus išgydė.

 

Galima būtų pasakyti dar daug daugiau, bet to pakanka.

 

Nauja tema kitą savaitę, o iki tol – laiminu,

 

John Fenn

.

John Fenn, Kai suaugę vaikai nutraukia ryšį su tėvais 3 / 4, Savaitės mintys.

 

 John Fenn, Adult children breaking contact with parents, 3/4, 1/10/26, Weekly Thoughts.

Sveikinu visus,

Tęsiame 3 dalį, žvelgdami į susitaikymą.

 Kuo labiau jie atitrūkę nuo Dievo, tuo labiau jie pyksta.

 Jei jie tikintys, jie dažnai apgaudinėja save manydami, kad tai Dievas veda juos nutraukti ryšį. Tačiau kai netenkama subalansuoto ir tyro tikėjimo, viskas atrodo kaip išpuolis.

 

Jie yra sutrikę, nes jei tai, ką jie daro, yra Dievo kelias į išgijimą, kodėl jie neturi ramybės? Kodėl jie tokie nelaimingi? Jie klupinėja per gyvenimą, elgiasi vedami emocijų, kurstomi pykčio ant mamos ir tėčio.

 

Pyktis nėra stiprybė ir nereiškia, kad jie ima kontroliuoti savo gyvenimą. Priešingai, tai įrodymas, kad ramybė ir Dievas yra toli nuo jų. Jie gali šypsotis išorėje, bet būti nelaimingi viduje. Jie nėra taip arti Dievo, kaip turėtų būti, nes kuo arčiau Tėvo žmogus, tuo mažiau jam reikia  būtinai laimėti ginčą,  – ir tai galioja ir tėvams.

 

Šias savybes apibrėžiu taip:

 

Teisingumas yra gauti tai, ko nusipelnei. Gailestingumas nėra gauti tai, ko nusipelnei. Malonė yra gauti tai, ko nenusipelnei. Bet kuriame susitaikymo etape visi trys dalykai įsigalios. Būtina pripažinti, kad visas skausmas ir nuoskauda atsirado dėl abiejų pusių veiksmų. Gailestingumas – sulaikyti nuodingų žodžių laviną, kenkiančią susitaikymo procesui. Malonė, teikiama dėl to, kad kiekvienas myli kitą, nepaiso praeities ir suteikia vienas kitam pagarbos ir pagarbos kiekvieno žmogaus vietai gyvenime.

 

Kiekvienas, kurį mylite, kartais sukels jums diskomfortą. Jei negalite su juo susėsti ir aptarti šio klausimo, negalite jo mylėti. Meilė nėra meilė, kol ji neįrodyta. Atsisėskite ir įrodykite savo meilę vienas kitam. Jei negalite susidoroti su nesutarimais, negalite augti kaip asmenybė ar tikėjimu.

 

Jei atsiribojate nuo visų, kurie jus meta iššūkį, tuo labiau tampate savotiška sala, o to ir siekia velnias. Jei atsiribojate nuo visų, kurie jus meta iššūkį, jūs nesaugote savęs, o renkatės gyventi pykčio, neramumų ir nutrūkusių santykių pasaulyje – tai tęsiasi ir jūsų (vaikų) gyvenimuose.

 

Velnias bando įvairiais būdais sunaikinti šeimą.

 

Šėtonas nekenčia šeimų. Kai krikščionis suaugęs vaikas nutraukia ryšį su savo tėvais „dėl Dievo“, jo tikėjimas tampa nuodu. „Toksiškas“ – tai populiarus terminas, apibūdinantis žmones ir tikėjimo struktūrą, kuri yra nuodinga mums.

 

Jų tikėjimas dažnai yra religinės sistemos dalis, kuri leidžia religijai (struktūrai), o ne Viešpačiui kontroliuoti žmogaus gyvenimą. Tos religinės sistemos lyderiai, tokie kaip pastoriai, jų sutuoktiniai, vyresnieji ir kiti, manipuliuoja jais, kad jie aklai paklustų. Dažnai ši sistema sutinka su suaugusiu vaiku, lyderiai girdi tik vieną istorijos pusę, bet palaiko įžeistą suaugusį vaiką. Dažnai tai manipuliacija, siekiant išlaikyti juos bendruomenėje, išlaikyti jų pinigus, talentus, išteklius už 4 to surinkimo sienų.

 

Toksiškas tikėjimas – tai tokio dievo ar tikėjimo sukūrimas, kuris gerbia savo ego.

 

Toks netinkamas tikėjimas yra netikras, dažnai paremtas baime, todėl sukelia priklausomybę. Jie negali praleisti pamaldų, nes velnias gali gauti progą. Jei jie nestebės kitų pamaldų, jie gali praleisti savo stebuklą ir taip toliau. Tikėjimas tampa labai siaurai sutelktas tik į to pastoriaus ar sutuoktinio balsą, neįtraukiant proto, sveiko proto ir sveikų emocijų bei minčių balsų. Susitaikymas su tėvais gali reikšti atsiskyrimą nuo tos toksiškos bažnyčios, galbūt iš toksiškos santuokos ar kitų santykių. Jie jaučiasi įstrigę, kai juos aplanko suvokimas, ir jie nežino, ką daryti. Jiems reikia kreiptis į mamą ir tėtį.

 

Rezultatas – trapūs žmonės.

 

Nesvarbu, ar jie krikščionys ir priklauso kontroliuojančiam bei toksiškam surinkimui, ar nekrikščionys, apsupdami save žmonėmis, kurie sutinka su jais, kad tėvų atsiribojimas buvo geras dalykas, jie yra emociškai trapūs. Tokiame trapume jie prarado gebėjimą spręsti realias problemas. Kartais per daug trapūs, kad pripažintų, jog mama ir tėtis buvo teisūs.

 

Dėl šio trapumo juos tapo lengva paveikti.

Jiems lengvai daro įtaką žmonės, kurie jų nuoširdžiai nemyli ir (arba) kuriems nerūpi jų interesai. Jie turi žinoti, kad šeimose ginčijasi. Paaugliai peržengia ribas, maištauja, bando ribas. Jie šaukia vienas ant kito. Vaikai susiduria su savo veiksmų pasekmėmis. Šeimos su mažais vaikais turi taisykles, drausmę ir ribas. Šeimos gyvenimas kartais būna netvarkingas, ir būtent tomis netvarkingomis akimirkomis Dievas kuria charakterį, stuburą, padėdamas vaikui nustatyti ribas.

 

Būtent šeimos dinamika moko vaiką apginti savo įsitikinimus. Išsakyti savo nuomonę tėvams. Dar namuose nuspręsti, kuo tiki ir kodėl. Nutraukus ryšius su tėvais, pašalinami tie patys žmonės, kurie gali kelti tą iššūkį, užduoti tuos sunkius klausimus tam jaunam suaugusiajam. Suaugęs vaikas, manantis, kad kuria savo tapatybę, iš tikrųjų yra trapus ir lengvai paveikiamas. žmonių, kurie jų nemyli taip, kaip myli jų tėvai.

 

Kažkuriuo metu...

Suaugęs vaikas supranta, kad jų tėvai yra ydingi žmonės, tokie patys kaip ir jie. Galbūt tėvai buvo valdingi, griežti, pernelyg religingi, nepadėdami jiems patiems atrasti Viešpaties. Ne vienas geranoriškas tėvas yra panaudojęs Bibliją, kad nubaustų savo vaiką: „Eik į savo kambarį ir skaityk Bibliją“ tik priverčia vaiką sieti Dievą su bausme. Tačiau kai tas vaikas užauga, jis supranta, kad mama ir tėtis tiesiog bandė užkirsti kelią jiems priimti tikrai blogus sprendimus ir patirti pasekmes, kurios būtų užklupusios už tokius sprendimus.

 

Ir mama bei tėtis pripažįsta, kad jie buvo ydingi. Jie supranta, kad kai kuriuose vaiko jiems pateiktuose kaltinimuose yra tiesos grūdas.

 

...susitaikymas pereina į derybų fazę.

Derybose nė viena pusė negauna 100 % to, ko nori. Tačiau jie gali gyventi su rezultatais. Kai sūnus palaidūnas išėjo, tai nebuvo tai, ko norėjo tėvas, bet jis leido sūnui laisvai paimti pinigus ir pabėgti. Kai jis grįžo, tėvas parodė malonę, kuria kitas sūnus nebuvo patenkintas.

 

Jono 21:15-19 Jėzus du kartus paklausė Petro, ar šis Jį myli. Jėzus pavartojo žodį „agape“, kuris reiškia besąlyginę meilę. Abu kartus Petras atsakė neigiamai, vartodamas „phileo“ meilę, kuri yra meilė, kurią du geriausi draugai gali jausti vienas kitam. Trečią kartą Jėzus nusileido prie Petro lygio, paklausdamas, ar jis Jį myli „phileo“ meile. Petras, sutrikęs dėl visos klausimų virtinės, trečią kartą išsprūdo: „Aš tave myliu kaip geriausią draugą!“ Į tai Jėzus pranašavo, kad ateis laikas, kai Petras Jį mylės „agape“, netgi bus išvestas mirti už tai.

 

Daugiau žingsnių susitaikymo link kitą savaitę. Iki tol, palaiminimų,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, Kai suaugę vaikai nutraukia ryšį su tėvais, 2 iš 4 – 2026-01-03, Savaitės mintys

 John Fenn, Adult children breaking contact with parents, 2/4,  1/3/26, Weekly Thoughts

Sveikinu visus,

Pirmąją dalį baigiau kreipdamasis į suaugusius vaikus, klausdamas, kokia iš to nauda mums, kaip tėvams?

 Nei vaikai, nei tėvai neturi reikalauti vieni iš kitų tobulumo.

 Tačiau mintis, kad tėvai nėra skolingi savo vaikams tobulumo, prieštarauja socialinei žiniasklaidai, kuri propaguoja bendravimo su tėvais nutraukimą. Tėvai nėra skolingi vaikams tobulumo, iš tikrųjų būtent tas netobulumas leidžia Dievo malonei būti įaustai šeimos dinamikoje ir visoje joje. Nėra tobulų tėvų, nėra tobulų vaikų.

 

Skausmas, kurį jaučia tėvai, kai suaugęs vaikas juos „atšaukia“ (nutraukia ryšius), iš dalies kyla dėl to, kad tie tėvai myli savo vaiką ir vis dar nori jį apsaugoti nuo pasaulio blogio. Bet tai daugiau nei tai. Keturių mergaičių mama man pasakojo, kad kai jos mergaitės ginčydavosi, jai būdavo sunku nuspręsti, kuri iš jų teisi, nes kiekviena mergaitė savyje turėjo dalelę jos ir ji galėjo matyti tai kiekvienos požiūryje.

 

Ne tik tuščios kėdės prie pietų stalo; dalis tavęs išėjo, kai jie išėjo. Dalis tavęs išėjo su jais, kai jie nutraukė ryšį. Štai kodėl jaučiate, kad trūksta dalelės savęs – taip ir yra. Štai kodėl jie taip pat jaučiasi visiškai vieniši, slepia savo skausmą nutraukdami ryšį, nes jaučia, kad dalis jų taip pat yra su jumis, mama ir tėčiu.

 

Jie gali turėti pagrįstų nuoskaudų dėl jūsų (tėvų) veiksmų. Tačiau jie dažnai bijo kreiptis į tėvus, nes mano, kad šie rėks ​​ir šauks, ir viskas baigsis siaubingai blogai. Tėvai tokioje situacijoje turi būti tėvai, didesnis žmogus, malonesnis, nes jie nori susigrąžinti tą savo dalį į šeimą. Atsisėskite, suvaldykite emocijas, pripažinkite savo žodžių ar veiksmų sukeltas klaidas ir nuoskaudas, būkite skaidrūs ir sąžiningi ir pasikalbėkite...

 

Bendravimo nutraukimas su tėvais turi pasekmių visam likusiam jų gyvenimui.

 

10 įsakymų yra suskirstyti į 2 dalis: meilė Dievui ir meilė artimui. Pirmieji 4 įsakymai susiję su meile Dievui, paskutiniai 6 prasideda nuo „gerbk savo tėvą ir motiną“.

 

Likę 5 yra tiesiogiai susiję su jų pagrindine vertybe – gerbti mamą ir tėtį: Nežudyk, kas pažemintų tavo tėvus. Neištikimybė, kas pažemintų tavo tėvus. Nevok, nemeluok, negeisk to, kas nėra tavo – visų šių vertybių pagrindas yra gerbti mamą ir tėtį, gerbti šeimą.

 

613 Mozės įstatymų apibendrinti 10 įsakymų, kurie suskirstyti į 2 kategorijas: meilė Dievui, meilė kitiems. Kai mama ir tėtis yra pažeminami, atsiveria dvasinės durys, kad vaikas galėtų kentėti likusius tuos įsakymus – apie tai plačiau vėliau – bet žinokite, kad vos tik jie atvers duris, jie greičiausiai bus apvogti, išduoti, jiems bus meluojama ir dar daugiau... apie tai plačiau vėliau.

 

Gerbti nereiškia paklusti.

 

Pagerbti tuos, kurie jus atvedė į pasaulį, yra šio įsakymo pagrindas. Kalbama ne apie paklusnumą, ypač suaugusiems vaikams. Kalbama apie sukūrimą, kad Dievas juos panaudojo, kad jus pradėtų, ir tą akimirką Jis jums davė gyvybę.

 

Savo valios aktu, skirdami jiems pagarbą, jūs pagerbiate Dievą, kuris pagerbė jūsų prasidėjimą, suteikdamas jums gyvybę. Tai nereiškia, kad staiga jaučiatės dėl to taip šiltai ir jaukiai. Šiuo metu galite neturėti nieko bendro su jais . Galite nekęsti jų gyvenimo būdo. Gerbti juos reiškia pripažinti, kad be jų jūsų čia nebūtų, ir pagerbti juos už tai  – galbūt tik už tai – kad jie jums davė gyvybę.

 

Suaugęs vaikas, galbūt pradedant paauglyste, nustoja kreiptis į mamą ir tėtį patarimo. Jie bėga pas kitus ieškodami patarimo, patarimo, konsultacijos. Jie ieško socialinės žiniasklaidos ir kitų, kurie jaučiasi taip pat, kad pateisintų savo atsiskyrimą nuo mamos ir tėčio.

 

Kai mirė Saliamonas, karaliumi tapo jo sūnus Roboamas, aprašytas 1 Karalių 12:6-11. Jis pasitarė su išmintingais vyresniaisiais, kurie buvo patarinėję jo tėvui, o tada pasuko pas „tuos, su kuriais užaugo“. Jie davė jam blogų, savanaudiškų patarimų, žodžių, kurie maitino jo ego ir troškimą dėmesio bei valdžios.

 

Štai kas šiandien vyksta socialinėje žiniasklaidoje; jauni suaugusieji atsisako savo tėvų išminties ir klausosi patarimų iš „tų, su kuriais užaugo“, kurie maitina ego ir sako jiems tai, ką jie nori girdėti, o ne tai, kas išmintinga. Jie neturi gebėjimų arba yra praradę gebėjimą ir norą atsirinkti blogus dalykus, kad iš savo vaikystės pasisemtų gero ir naudingo.

 

Lengviau padaryti mamą ir tėtį piktadariais ir kaltinti juos dėl kiekvieno jų viduje esančio skausmo.

 

Kiek suaugusių vaikų matė savo tėvų mirtį dar nesusitaikius? Visa tai todėl, kad niekas nenorėjo kalbėtis apie skausmą, atsiradusį dėl senų ginčų. Tam tikru momentu tas vaikas turi suprasti, kad gerai turėti tėvą, su kuriuo galėtų ginčytis. Jam reikia tokios perspektyvos. Jam reikia tokios nuomonės. Jam reikia tos patirties balso. Dievas naudoja mūsų tėvus tiek gerame, tiek blogame, kad suformuotų mus sėkmingais

 

 

Dvynių   suvažiavimas

 

Prieš kelerius metus buvo

surengtas dvynių suvažiavimas, kuriame buvo atlikta apklausa. Suvažiavime dalyvavo du broliai. Vienas brolis buvo vedęs advokatas, stabilaus gyvenimo. Jo dvynys buvo išgyvenęs kelias skyrybas, kovojo su alkoholizmu, sunkiai išlaikė darbą. Vienas apklausos klausimas buvo: koks įvykis labiausiai paveikė jūsų gyvenimą?

 

Abu vyrai parašė tą patį atsakymą: „Mano tėvas mirė, kai man buvo 12 metų.“

 

Vienas tuo pasinaudojo kaip priemone tobulėti, kitas leido tam įvykiui jį sunaikinti. Judėjimas „Kultūros atšaukimas“ sako suaugusiems vaikams, kad jų žaizdos, skausmai ir traumos vaikystėje juos sunaikino. Jei jie tuo tikės, jie niekada nesužinos, kaip Viešpats galėjo paversti tas žaizdas brangiais laipteliais į stipresnį charakterį Kristuje, laimę ir palaiminimą gyvenime. Kartais per sunku pasakyti mamai ir tėčiui: „Tu buvai teisus.“ Tokiais atvejais jie pyksta ant savęs dėl savo pasirinkimų, bet tą pyktį nukreipia į mamą ir tėtį, kad jiems nereikėtų priimti sunkių sprendimų.

 

Mes pasukame gijimo link ir kitą savaitę judėsime ta kryptimi. Iki tol,

Palaiminimai,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

.