2025 m. lapkričio mėn. naujienlaiškis

 November 2025 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Krikščionys visame pasaulyje klausia apie dirbtinio intelekto (DI) reikšmę mūsų gyvenime. Daugelis klausia, ar tai žvėries ženklas, kiek turėtume jį naudoti, o kiti

klausia, ar jis geras, ar blogas? Mano širdyje yra noras pasidalinti apie tai , kaip jį naudoja pasaulio dvasia Šėtono tikslams. Tačiau Dievas gali  naudoja jį ir geriems tikslams.

 

Viskas , kas sukurta , yra sukurta per JĮ ir JAM. Kompiuteriai gaminami iš rūdos, išgautos iš Dievo sukurtos žemės. Ištekliai nėra nei geri, nei blogi; tai, kaip naudojami Žemės ištekliai, yra gerai arba blogai. Problema yra ta, kaip naudojami ištekliai ir žinios.

 

Babelės bokštas ir DI

 

„Visi žemės gyventojai kalbėjo viena kalba“(liet. vert.) Pradžios 11:1

 

Šis sakinys originalo kalboje pažodžiui reiškia „vienų lūpų ir vieno žodžio“. Tai reiškia, kad žodžiai buvo tariami ir vartojami sakinyje visame pasaulyje vienodai. Hebrajų kalbos žodis „davar“, išverstas kaip „kalba“, reiškia „reikalas“. Tai rodo, kad jie buvo vieningi savo reikale, įskaitant ir Babelio bokšto statybą.

 

6 eilutėje Viešpats komentuoja: „Iš tiesų, žmonės yra viena ir turi vieną kalbą, ir tai tik pradžia to, ką jie darys; jiems nebus nieko neįmanomo, ką jie įsivaizduoja.“

 

Nors Šėtonas jau seniai naudoja nesantaiką ir neapykantą, kad sukeltų susiskaldymą, jo didesnis tikslas buvo suvienyti žmoniją kalba, kaip tai buvo Babelės atveju, kad jis galėtų valdyti, nes karalystė turi būti viena, kad joje būtų tvarka.

 

Kompiuteriai; jie nėra nei geri, nei blogi.

 

Jie pagaminti iš žemės medžiagų, kurias sukūrė Dievas. Būdami Kristuje, Dievas juos reiškia geriems. Tačiau Šėtonas iškreipia visus Dievo dalykus, kad žmonija juos panaudotų nuodėmei ir blogiui. Šėtono planas yra suvienyti pasaulį po juo. Jei mes visi būtume viena (kompiuterio) kalba, jis galėtų geriau valdyti tuos, kurie yra jo karalystės dalis.

 

Žinoma, jį siutina tai, kad krikščionys nėra jo karalystės dalis. Tačiau tai nesustabdo jo nuo Dievo duotų kompiuterinių technologijų naudojimo siekiant savo tikslo – suvienyti pasaulį viena kalba. Nors Apreiškimo įvykiai sutelkti į Izraelį ir Europą, dvasia, kuri stengiasi suvienyti žmoniją viena kalba  yra  visame pasaulyje, nes jis yra „šio pasaulio dievas“. 2 Korintiečiams 4:4

 

666 ir žvėries ženklas

 

Apreiškimo 13:1–10 apaštalas pastebi, kad yra garbinamas žvėris, kuris kariauja su šventaisiais ir reikalauja, kad žmonės jį garbintų. Šis pasakojimas baigiasi 10 eilutėje. 11–18 eilutėse jis mato kitą žvėrį, turintį pirmojo žvėries galią ir verčiantį garbinti pirmąjį žvėrį. Šis antrasis žvėris kalba ir daro apgaulingus stebuklus bei įkuria ekonominę sistemą. Norėdamas dalyvauti, žmogus pirmiausia turi pareikšti jam ištikimybę, o tada apdovanojamas ženklu ant kaktos arba riešo, kuris leidžia jam pirkti arba parduoti.

 

Galima teigti – aš ne argumentuoju, tik pateikiu galimybę – kad antrasis žvėris yra dirbtinio intelekto politiškai kontroliuojama ekonomika, kuriai reikalingas elektroninis „ženklas“ žmonėms, norintiems pirkti ir parduoti. Apaštalas Jonas rašė krikščionims Romos imperijoje, kuri buvo suvienyta pagal 1 Cezario (karaliaus) ir 1 Romos teisę. I amžiaus pabaigoje Romos imperija apėmė Vakarų Europą, Turkiją, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. Todėl, norėdami suprasti Apreiškimą mūsų laikais, daugelį įvykių apsiribojame tuo, kas prilygsta atgimusiai Romos imperijai.

 

666 yra štai kas: 6 yra žmogaus skaičius: 3 įtakos sferos, kurių kiekvienas diktatorius siekė per amžius: valdyti politikoje, teisėje ir religijoje. 666. Būtent Europos kontekste veiks 666 ekonominė sistema. Nepaisant to, jos dvasia, bandanti suvienyti visą pasaulį tokį, kokį jį žinome, vis dar egzistuoja.

 

Štai kodėl vyriausybės per ateinančius kelerius metus imsis daugiau žingsnių, kad pereitų prie skaitmeninės ekonomikos. Grynieji pinigai negali būti atsekami, juos brangu pagaminti, perkelti ir laikyti. Tinkamose rankose krikščionims tai nėra problema. Tačiau jei politinė sistema atsigręžia prieš žydus, krikščionis ir politinius priešus, skaitmeninė valiuta gali būti naudojama užblokuoti žmonėms galimybę pirkti ar parduoti, ji gali sekti jų judėjimą ir gyvenimo detales ir daug daugiau. Už šios valiutos slypinti dvasia aktyviai bando šiandien suvienyti visą pasaulį .

 

Nors diktatoriai bandė valdyti žmonių skaičiumi 666: politika, teisė, religija, galėtume sakyti, kad Jėzus yra tikrasis 777 valdovas. Politiškai, nes Jėzus valdys žemę kaip jos Karalius, pagal įstatymą, nes Jis vykdys savo įstatymą geležine lazda (priverstinis teisumas), ir pagal religiją, nes Jis reikalauja garbinimo kaip Viešpats ir Karalius. (Zacharijo 14)

 

 

Per visą istoriją diktatoriai galėjo valdyti politiškai ir pagal savo įstatymus, bet jie niekada negalėjo valdyti religijos. Pavyzdžiui, Nebukadnecaras, kuris pirmiausia kovojo, o vėliau pagerbė Izraelio Dievą, tačiau nereikalavo, kad visa jo karalystė garbintų tik Jį. Taip pat nacistinės Vokietijos karas prieš žydus, krikščionis ir politinius oponentus, nes jie norėjo, kad visi giedotų :„(Šlovė Hitleriui). Jie valdė 66, bet ne 666. Nuodėmės žmogus sieks daryti tą patį, sukeldamas karą prieš tikinčiuosius paskutiniais šio amžiaus metais.

 

Stebime, kaip vystosi technologijos. Nebijome, ką Šėtonas turi omenyje, bet stebime. Atsargiai naudojame technologijas tam palaiminimui, kuriam jos ir skirtos, o ne vartams į dvasinį išsiblaškymą ir nuodėmę.

 

Nusiplaukite akis šituo: Prabudimas, pokalbis su Tėvu

 

„Tėve, dėkoju Tau už Tavo malonę man ir mano šeimai“, – sakau (viduje) beveik kiekvieną rytą pabudęs. Tai tapo automatiška, tačiau išlieka nuoširdu. Tada priduriu: „Ir dėkoju Tau už tuos, kurie mus palaiko, meldžiasi už mus ir mūsų darbą Tavyje.“

 

Tai sakydamas Tėvui, pereinu prie tylios maldos dvasioje po nosimi už šeimos narius, o tada prie problemų, kurios liko neišspręstos praėjusią dieną. Tada melstis už tuos, kurie prašė maldos, tada už tuos, kurie mus remia finansiškai ir maldoje, ir galiausiai už žmones, kuriuos Jis atneša mano mintyse, kai tyliai meldžiuosi už juos dvasioje. Visada, visada esu dėkingas ir Jam tai sakau. Kad ir kas nutiktų, aš dėkoju – už viską dėkokite. Ne visada UŽ viską, bet VISUOSE dalykuose. 1 Tesalonikiečiams 5:18

 

Romiečiams 1 aprašomas pats pagrindinis būdas pažinti Dievą – pažinti, kad Jis yra Kūrėjas. 21 eilutėje sakoma: „Žinodami (Jis yra Kūrėjas), jie nepripažino Jo kaip Dievo ir nebuvo Jam dėkingi, bet tapo bedieviai (tuščiaširdžiai) savo mintimis, ir jų širdys aptemo.“

 

Mūsų kultūroje Padėkos Dievui diena tapo padėka, visiškai atsieta nuo Dievo Kūrėjo. Žmonės yra dėkingi už viską, ką turi, manydami, kad savo rankose jie turi gyvenimą. Žmonės yra dėkingi visatai už viską, ką turi. Bendraukime savo širdimis, kad pažintume ir dėkotume Tėvui kaip Kūrėjui, mūsų Kūrėjui, pirmiausia. Būkime dėkingi JAM. Pažvelkime į pusiau pilną taurę, o ne į tą dalį, kuri dar nepripildyta.

 

CWOWI:

 

Viršuje rasite pranešimus apie mūsų 2026 m. Talsos konferenciją, vyksiančią spalio 16–18 d. Šie kelių dienų susibūrimai skiriasi nuo kitų konferencijų tuo, kad praleidžiame tiek daug laiko kartu – valgome, garbiname, mokome, meldžiamės individualiai ir dalijamės tokia turininga bendryste! Be to, mūsų Europos konferencija, vyksianti balandžio 30–gegužės 3 d. Helvoirte, Nyderlanduose, skleidžia tą pačią bendrystės ir turtingumo Kristuje dvasią.

 

Pastaba apie šio mėnesio mokymų ciklą:

 

Nuo Ezros iki Esteros; Gyvenimų atstatymas, sienų atstatymas ir Dievo pažadų tesėjimas. Baigiame Senojo Testamento apžvalgą, apimančią laiką, kai Izraelis paliko Babiloną, kad atkurtų miestą ir šventyklą. Aptariame viską – nuo ​​Nehemijo, kuris atsisakė būti atitrauktas nuo savo darbo Viešpačiui, iki to, kaip Ezra mokė Žodžio su visiems suprantama prasme, iki to, kaip Dievas ištesėjo 900 metų senumo pažadą. Ši serija paskatins jus išlikti susikaupusiems, o ne blaškytis, ir kaip leisti Viešpačiui atstatyti gyvenimą. Ši serija skirta visiems, kurie atkuria savo gyvenimą arba meldžiasi už kitus!

 

KWOWI Kenija:

 

 Pirmasis tolesnis susitikimas po verslo planavimo seminaro vyks maždaug tuo metu, kai gausite šią informaciją. Šie susitikimai yra mažesni, netgi individualūs, siekiant padėti šiems tėvams apibrėžti ir patobulinti verslą, kurį jie planuoja pradėti savo namuose. Mes tai darome papildomai prie jūsų paramos vaikams daugelyje šių namų; labai ačiū! Jų gyvenimai keičiasi į gerąją pusę!

 

Fenn šeima:

 

 Chrisas man nuolat primena, kad mūsų tikėjime turi būti vaikiškas paprastumas. Kitą mėnesį jam sukaks 46 metai, nors protiškai jam apie 4 metai. Penktadieniais, kai mudu su juo tvarkome reikalus, jis klausosi grojaraščių, kuriuos turiu telefone. Spurgų žmogus, Psalty dainuojamoji giesmė ir kiti yra tame sąraše. Krisui reguliariai, turiu omenyje kiekvieną savaitę, akyse susigraužia ašaros, kai skamba tokia daina kaip „Aleliuja“ arba „Jėzus mane myli, žinau“.

 

Jo akys prisipildo ašarų, ir jis pro jas nusijuokia, vos įstengdamas ištarti: „Jėzus mane myli“... man akyse susikaupia ašaros vien tai pasakius. Likite prie savo tikėjimo paprastumo arba grįžkite prie jo.

 

Su mumis viskas gerai , artėjant metų pabaigai susitelkiame į esminius dalykus: paprastą tikėjimą, šeimą, bendrystę su tais, kuriuos taip vertiname ir mylime. Meldžiamės už jus! Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalis!

 

Su Padėkos diena!

 

Johnas ir Barbara, Brianas ir Amy

John Fenn, Demonų doktrinos, 3/3, Žmogaus doktrinos, Savaitės mintys 11/22/25

 John Fenn, Doctrines of demons, 3/3, Man's doctrines, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

Viena iš mano Biblijos mokyklos mokinių atėjo į biurą labai nusiminusi. Ji buvo atidėjusi dešimtinę savo surinkimui, bet buvo vieniša mama ir jai reikėjo tų pinigų

sau ir savo vaiko pietums visai savaitei. Pastorius jai buvo pasakęs, kad ji pirmiausia turi sumokėti Dievui ir pasitikėti, kad Dievas pasirūpins ja ir jos vaiku.

 

Aš parodžiau jai labai panašią situaciją, matomą Morkaus 7:1-13 ir Mato 15:1-9.

Fariziejai buvo sukūrę daugiau nei 800 savo įstatymų, kuriuos iškėlė aukščiau už Mozės įstatymą, dėl kurio Jėzus nuolat su jais ginčijosi. Vienas iš jų buvo toks, kad jei tavo tėvai ar šeima stokodavo, bet turėjai auką ar dešimtinę, kurią galėjai paaukoti Dievui, turėjai sumokėti Dievui ir palikti savo tėvus bei šeimą, kad patys susirastų maisto.

 

Jėzus pasakė, kad jie „atmeta Dievo įsakymus, kad galėtų laikytis savo tradicijų“, ir jie kalti, kad „savo tradicija paverčia Dievo žodį beverčiu“ (Morkaus 7:9, 13).

 

Niekas iš mūsų nenori, kad Žodis mūsų gyvenime būtų bevertis, bet mes pasiduodame žmonių mokymams, kurie tai padaro. Uolumo įtikti Dievui vedami pasitikime pastoriais prieš sveiką protą, racionalizuodami manipuliacijas, kurias laikome „skirtomis Dievui“. Laimei, ši jauna moteris įgijo išminties ir pamaitino save bei savo sūnų, suprasdama, kad jos pastorius yra fariziejus. Kai žmonių įsakymai iškeliami aukščiau Dievo įstatymų, tai reiškia kontroliuoti žmogų ar žmones, kartu iškeliant save jų akyse.

 

Geros širdies žmonės, kurie tiesiog nori įtikti Dievui, pasiduoda žmonių doktrinai, manydami, kad paklūsta Dievui. Tiesos Dvasia ir sveikas protas juose kovoja su žmonių mokymu, sukeldami didelę kaltę ir pasmerkimą. Jų tikėjimas tampa toksišku tikėjimu, nuodijančiu jų santykius su Dievu ir kitais, kurie juos myli ir jais rūpinasi. Jie pradeda atsiriboti nuo kitų savo gyvenime.

 

Žmonių doktrinų pavyzdžiai gali būti mentorystės programos, suteikiančios žmogui „dvasinio sūnaus“ arba „dvasinės dukters“ statusą. Baimė, kaltė ir gėda yra pagrindiniai įrankiai.

 

Baimė, kad jie neįtikins Dievo, taip atverdami duris priešui. (Kartu su grasinimais, kad jie gali būti atviri priešo atakoms, jei nėra po savo „priedanga“, tai labai veiksminga jauniems ir silpniems tikėjime).

 

Kaltė, nes jie jaučiasi bandantys įtikti Dievui, bet nesijaučia pakankamai geri. Gėda, nes praeityje kažkaip nusidėjo, arba bent jau jų akyse, todėl jie pateisina savo valios perdavimą savo pastoriams/manipuliatoriams.

 

Dažniau pasitaiko Dievo mokymo maišymas su žmonių mokymu. „Kraujo skelbimas“, „velnio surišimas“ – tai tik  keli žmonių mokymai, kuriuos daugelis laiko evangelijos tiesa.

 

Pastaba: „Kraujo skelbimas“ paimtas iš Apreiškimo 12:11 apie kankinius, kurie mirdami nugalėjo Šėtoną. „Jie nugalėjo (Šėtoną) savo liudijimo žodžiu ir Avinėlio krauju, ir jie nemylėjo savo gyvybės iki mirties.“ Tais laikais reikėjo prisiekti ištikimybę Cezariui, atsižadant Kristaus, arba mirti. Šie kankiniai nugalėjo Šėtoną, atsisakydami neigti Kristų, atsisakydami neigti savo išgelbėjimą. Tai  niekada nebuvo duodama kaip įrankis prieš Šėtoną.

 

Visur Biblijoje, kai atliekama kraujo auka, tas kraujas yra skirtas vienam tikslui: nuodėmių atleidimui. Niekada nebūna dvasinis įrankis prieš ką nors ar kažką. Žmonės, kurie naudoja tokius žmogaus sukurtus dvasinius rekvizitus, parodo, kad jiems trūksta tikėjimo galingiausiu vardu visatoje, nes Jo vardo pakanka! Mums buvo duotas galingiausias vardas visatoje demonų išvarymui, todėl nustokite bandyti pridėti žmogaus doktriną prie to, ką Dievas jau padarė.

 

Posakis „surišti velnią“ paimtas iš Mato 12:29, kur Jėzus, kalbėdamas apie save, pasakė: „Kaip kas gali įeiti į stipruolio namus ir pagrobti jo turtą, jei pirmiau nesuriša stipruolio?“ Supraskite palyginimą:

 

„Kaip kitaip kas nors gali įeiti į stipruolio (šėtono) namus (žemę) ir pagrobti jo turtą (ką Jėzus padarė Šėtonui ant kryžiaus, žr. Kolosiečiams 2:15, apiplėšęs kunigaikštystes ir galybes...), jei pirmiau nesuriša stipruolio (šėtono).“ Jėzus surišo stipruolį per kryžių ir prisikėlimą. Šėtonas buvo „suimtas“, bet jis dar nėra išvarytas – tai įvyks vėliau. Bet dabar jis yra surištas, ir mūsų tikėjimas jį nugali.

 

Jėzus liepė išvaryti demonus – kodėl pasaulyje kas nors turi surišti – surakinti demoną antrankiais, palikdamas jį vietoje? Jėzus liepė juos išvaryti iš žmogaus ar situacijos, o ne suimti vietoje. Liepta įsakyti jiems išeiti!

 

Grįžtant prie temos...

Manipuliuojantys pamokslininkai dažnai naudoja baimę žmonėms kontroliuoti: „Kitą savaitę turite prisijungti prie mūsų, kad išmoktumėte pagrindinę pamoką, kitaip galite atsiverti velniui“ – tai pavyzdys. Velnio baimė yra šaknis, suteikianti gyvybės žmonių mokymams. Šiomis klaidomis užaugo visa krikščionių karta, ieškanti to vieno dvasinio rakto, kuris atneštų visišką ramybę į jų gyvenimą.

Jie klajoja nuo konferencijos iki interneto svetainės, ieškodami to vieno rakto, kuris viską sujungtų. Jie praleidžia nuostabią ramybę, tiesiog einant su Tėvu ir Viešpačiu per gyvenimą, kuris kasdien apreiškia dieviškąją aprūpinimą.

 

Paulius nerimavo, kad žmonės priims sudėtingą tikėjimą.

 

2 Korintiečiams 11:3 jis sakė, kad bijo, jog jie bus suvilioti nuo Kristuje randamo paprastumo ir pasirinks sudėtingesnį tikėjimą, skelbiantį kitą Jėzų, kitą evangeliją, kitą dvasią.

 

Žmogiškos doktrinos dar labiau apsunkina tikėjimą. JEI esate gundomas komplikuoti savo tikėjimą ką nors darydamas, kartodamas kokią nors formulę ar šokdamas per lanką, kad įtiktumėte pastoriui ar autoritetui ir turėtumėte gerą reputaciją jų akyse – SUSTOKITE! Atsistokite, grįžkite prie savo pirmosios meilės.

 

Apsvarstykite Romiečiams 8:32:

 

„Jis nepagailėjo savojo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, kaipgi jis kartu su juo nedovanotų mums visko?“ Tėvas panaudojo Sūnų, kad sukurtų visą visatą. Dabar jūs turite tą Sūnų jumyse – Kristų jumyse, šlovės viltį.

 

Jei savyje turite Kristų, savo dvasioje turite visos visatos Kūrėją. Viskas egzistuoja per Jį ir Jam, kuris yra jūsų dvasioje. Ar galite man pasakyti, ką nors, ką galima būtų patobulinti? Ar galite ką nors pridėti, kad padidintumėte to, kas buvo padaryta dėl jūsų, galią? Ar galime ką nors padaryti, kad pagerintume tai, kas buvo padaryta? Ar galime ką nors pridėti ar atimti iš Kristaus mumyse kokiais nors savo veiksmais? Ne!

 

Yra demonų mokymų, žmonių mokymų ir Dievo mokymų. Tik vienas iš jų yra paprastas, pagrįstas meile Viešpačiui, mūsų Dievui, visa savo širdimi, jėgomis ir protu, ir meile savo artimui kaip sau pačiam. Nedarykite sudėtingu  to dar labiau, nes savyje turite Kristų, visos visatos Kūrėją. Kaip galime ką nors pridėti prie tokio malonės lygio?

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol – laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

John Fenn, Demonų doktrinos 2/3. Dievo doktrinos. Savaitės mintys 2025-11-15

 

John Fenn, Doctrines of demons 2/3. God's doctrines. Weekly Thoughts 11/15/25

 Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę aptarėme demonų doktrinas, kurios yra pagrįstos prigimties iškrypimais: įsakymai valgyti arba nevalgyti tam tikrų maisto produktų, su iš to

kylančiomis gyvūnų ir aplinkos doktrinomis (įsitikinimais). Ir celibato įsakymai, su visais iš to kylančiais mokymais apie žmogaus seksualumą.

 

Prisiminkite, kad mes žinome, kaip veikia demonai, iš to, ką Jėzus pasakė Mato 12:43-45. Jis sakė, kad silpnesni demonai ieškos stipresnių, kad sustiprintų savo pastangas daryti įtaką žmogui. Paulius išvardija pagrindines demonų doktrinas, o prie šių įvairaus stiprumo demonų kūrėjų jis prideda daugiau mokymų, kai žmonės, norintys tai daryti, jais tiki. Įsitikinimai, iškreipiantys tikrąją kūrinijos ir žmonių prigimtį, dažnai kyla iš pagrindinių „demonų doktrinų“, kurias Paulius mini 1 Timotiejui 4.

 

Dievas taip pat turi pamatines doktrinas.

 

Hebrajams 6:1-3 nurodomos pagrindinės Kristaus doktrinos: „Todėl, palikę Kristaus mokymo pradmenis, ženkime į brandą, nebedėdami iš naujo pamatų nuo 1) atgailos nuo negyvų darbų, 2) tikėjimo Dievu, 3) krikštų (vandens ir Šventosios Dvasios), 4) rankų uždėjimo, 5) mirusiųjų prisikėlimo ir 6) amžinybės teismo. Ir tai darysime, kaip Dievas leis.“ 6 yra žmogaus skaičius, todėl šie dalykai juda nuo pradžios iki pabaigos: atgaila iki amžinybės teismo.

 

Šėtonas atskleidė pagrindinę savo puolimo strategiją, kai gundė Ievą:

„Argi Dievas pasakė?“, po to sekė alternatyvus atsakymas: „Jūs nemirsite, bet būsite kaip dievai.“ (Pradžios 3:1-5)

 

Atgaila?

 

Tau nereikia atgailauti (graikiškai; proto pasikeitimas, vedantis į elgesio pasikeitimą), Dievas tave myli tokį, koks esi. Atgailauti? Ar to tikrai reikia? Nuodėmė išnyko, gali gyventi kaip nori.

 

Tikėjimas Dievu? Kol esi dvasingas žmogus, viskas gerai. Rask savo tiesą.

 

Krikštas Šventąja Dvasia? Tikrai, tai tiesiog ne tau. Tai gali būti pamatinis Kristaus mokymas, bet tau nereikia kalbų, tai vis tiek nesąmonės ir verčia atrodyti neišsilavinusiam ir neišmanančiam.

 

Mirusiųjų prisikėlimas? Mes tiesiog grįžtame kita forma. (arba) Kai mirštame, tai ir viskas, kaip negyvas vabalas ant žemės. Tu esi evoliucijos produktas, cheminis gamtos išsiliejimas. Tavo tikslas yra toks, kokį tu jį sukuri.

 

Amžinybės teismas? Ar tai tikrai reikia suprasti, kaip parašyta? Ar Dievas teisingas, duodamas tau amžinybę danguje už tai, kad keletą metų pragyvenai Jam žemėje, o kitus, kurie Jo nepažįsta keletą metų žemėje, versdamas praleisti amžinybę pragare?

 

Šėtonas visada klausia: „Ar Dievas sakė?“, o po to pateikia alternatyvų atsakymą. (Pradžios 3: 1-5)

 

Aš mokiau mokykloje, kuri daugiausia dėmesio skyrė viskam, išskyrus pamatinius Kristaus mokymus. Mokykloje ją baigus   buvo įteikiami tarnystės pažymėjimai, tačiau pastebėjau, kad dauguma studentų nežinojo pačių pagrindinių Kristaus mokymų, įskaitant ir aukščiau paminėtus.

 

Buvo pamokų apie tai, kaip melstis prieš tvirtoves virš miestų, apie apaštalus ir apaštalų tarnystę, „viešpatavimą“, pranašišką garbinimą, išlaisvinimą, pranašystę, ženklus ir stebuklus, „ugnies evangelizaciją“, gyvenimą iš dangaus į žemę ir regioninės transformacijos atrakinimą.

 

Paprašiau direktoriaus leidimo mokyti aukščiau išvardytų 6 pamatinių doktrinų, bet man buvo pasakyta neigiamai: „Niekas nenorėtų lankyti šių pamokų“. Mokyklos vadovybės nuomonė buvo tokia, kad niekas nenorėjo girdėti apie atgailą iš mirusių darbų, tikėjimą Dievu, krikštą, rankų uždėjimą, mirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį teismą.

 

Tai  nuobodu, tiesa?

 

Daug smagiau sužinoti apie kažkieno naujausią pranašišką sapną ar viziją. Smagiau mokytis apie tai, kas mane moko, kaip gauti tai, ko noriu, arba sustabdyti demonų išpuolius prieš mane, arba rasti būdą manipuliuoti Dievu ar Jo „tikėjimo“ principais, kad mano gyvenimas būtų geresnis. Ar ne?

 

Antroje Timotiejui 3:16 Paulius rašė, kad Raštas yra naudingas: „...mokymui, barimui, taisymui ir  auklėjimui teisumui“.

 

Atsižvelgiant į kiekvieną iš šių dalykų graikų kalboje, pirmasis žodis, išverstas „doktrina“ (arba mokymas kai kuriose Biblijose), reiškia „mokyti, ypač kai tai taikoma gyvenimo būdui“.

 

Žodis „priekaištas“ yra „įrodymas“ ir „vidinis įsitikinimas“. Kodėl „įrodymas“? Kalbama apie Tiesos Dvasią, pateikiančią mums įrodymų, pirmiausia apie Jėzaus teiginius, o vėliau – nuo ​​liudijimo mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai, iki įrodymo, kad nusidėjome, kai jaučiame tą įsitikinimą ar sielvartą savo dvasioje.

 

Žodis „pataisymas“ reiškia „grįžti Į kelią“ arba „ką nors ištiesinti“.

 

Žodis „instrukcija“ (teisume) reiškia „mokymą“, kuris apima drausminimą ir atsidavimą užduočiai.

 

Doktrina (pagrindiniai mokymai ir jais paremti), papeikimas, sugrąžinimas į teisingą kelią ir mokymas teisume yra pats Jėzaus Kristaus mokinio gyvenimo aprašymas. Ne tik tikinčiojo, bet ir mokinio – tai reiškia „to kuris mokosi“.

 

Mokymai apie kovojimą.

Demonai moko. Dievas moko.

 

Įsivaizduokite, kad kova dėl sielų iš tikrųjų yra mokymas apie kovą. Jėzus pasakė: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, mokydami juos stebėti  ir daryti visa, ko aš jus mokiau.“ Kova vyksta dėl to, ko mokoma ir stebėjimo, ko laikosi tie, kurie to moko, gyvenime – ar tai būtų demonai, ar Dievas. Mt 28, 19–20

 

Jei grįšime prie Pradžios knygos 2 skyriaus, kur buvo sukurtas Adomas, suprasime, kad Viešpats, jo Kūrėjas, jį mokė apie Edeno sodą ir gyvūnus. Žydų istorikas Juozapas Flavijus sako, kad Viešpats mokė Adomą, Setą ir Enochą apie kūriniją, net apie žvaigždes, apie tai, kaip viskas veikia ir kokia jų vieta kūrinijoje. (Žydų Senovė)

 

Taigi, kai skaitome Pradžios knygos 3, 1–5, matome, kad Šėtonas įvedė melą, tiesiogiai iškraipydamas Dievo mokymą: „Ar Dievas pasakė?“ Ir: „Jūs nemirsite, būsite kaip Jis.“ Nuodėmė atsirado po to, kai jie patikėjo Šėtono mokymu – „Nemirsite, būsite kaip Dievas“. Pirmiausia jie patikėjo melu, o PO TO atėjo nuodėmė. Jie patikėjo Šėtono doktrina, kuri pokalbio metu suviliojo ir nuvedė juos nuo Dievo mokymų.

 

Šį procesą matome šiandien, nes Šėtonas nepasikeitė. Vis dar egzistuoja demonų doktrinos, kurias į visuomenę skleidžia tie, kurie patikėjo melu, ir vėliau jie nusideda – prieš gamtą ir prieš žmogaus prigimtį, kalbant apie lytinį gyvenimą.

 

Tikriems Jėzaus mokiniams, kurių akys atsivėrė tiesai ir kurie atmetė Šėtono skleidžiamą melą, kova dažnai vyksta su žmogaus doktrinomis, pridėtomis prie Dievo doktrinų, kurios paverčia Dievo mokymus neveiksmingais.

 

Ir tai mūsų tema kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

.

John Fenn, Demonų doktrinos, 1 iš 3, Savaitės mintys, 2025-11-08

 John Fenn, Doctrines of demons, 1 of 3, Weekly Thoughts, 11/8/25

  Sveikinu visus,

Ieškojau Tėvo įžvalgos, nes savo dvasioje jaučiau, kad Amerikos ir pasaulio kultūrai įtakos turi ne tik idėjos ir skirtumai politinėje ir moralinėje srityje.

Meldžiausi Dvasioje ir galvojau apie šiuos dalykus, klausiau, tyrinėjau, kad pamatyčiau ir suprasčiau.

 

Tėvas nukreipė mane į 1 Timotiejui 4:1-3, o tada uždavė man klausimą:

 

„Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, klausydamiesi apgaulingų dvasių ir demonų mokymų, veidmainingiems melo skelbėjams , turintiems  sąžinę įdegintą karšta geležimi, draudžiantys tuoktis ir liepiantys susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų, kuriuos Dievas sukūrė, kad juos su padėka priimtų tikintieji ir pažinę tiesą.“

 

Tikėti šiais dalykais yra gundymo proceso dalis: laipsniškas, apgaulės procesas.

 

Pirmas dalykas, kurį Tėvas pasakė, buvo: „Atkreipkite dėmesį, kad jis rašė apie demonų mokymus. Demonai gali mokyti.“

 

Tai patraukė mano dėmesį.

Buvau daug kartų skaitęs šiuos žodžius, bet niekada nebuvau susimąstęs, kas juose sakoma – kad demonai moko. Demonai moko. Oho! Staiga manyje prasidėjo kaskadinių apreiškimų serija – demonai moko! Štai kodėl kai kurie politiniai skirtumai ar pokalbiai su žmogumi, kuris nevaikšto su Viešpačiu, atrodo sunkesni, labiau įsitvirtinę jų mąstyme.

 

Štai kodėl kai kurie krikščionys, nukrypę nuo sveikos doktrinos, tampa tokie neadekvatūs, kai priima „krikščioniškus“ mokymus, kurie akivaizdžiai neatitinka nei Šventojo Rašto, nei logikos, nei visiškai nepanašūs į mūsų Viešpaties mokymą. Tai paaiškina, kodėl kai kuriais atvejais jie įniršta, jei su jais nesutinkate, nes buvo apgauti manydami, kad turi aukštesnį apreiškimą nei kas nors kitas. Jie tikėjo ne tik klaida, bet kai kuriais atvejais ir demonų doktrinomis, suvilioti priimti kitą Jėzų, kitą evangeliją, kitą Dvasią.

 

Tai nebuvo vien idėjos; yra žmonių, kurie girdėjo ir tikėjo demonų mokymais. Tačiau mintis, kad mūsų visuomenėje, populiariojoje kultūroje, moko demonai, buvo realybė, apie kurią niekada nebuvau pagalvojęs.

 

Nuo to atsitraukęs pastebėjau du Pauliaus pateiktus pavyzdžius:

 

Celibatas kaip įsakymas ir įsakymas nevalgyti tam tikrų maisto produktų.

 

Mintyse apmąsčiau šiuos du dalykus, klausdamas Tėvo, kas juos sieja, kad jie vadinami demonų mokymais. Jis iš karto atsakė: „Abu jie yra prigimties iškraipymas.“ OHO, štai ir viskas! Iškart prisiminiau, kaip Viešpats per ankstesnį apsilankymą man pasakė: „Jei gali tai priimti- didžiąja dalimi mes žemėje veikiame pakvietimu, nors ir išlaikome savo, kaip Kūrėjo, teises.“

 

Jau seniai mokiau, kad dėl šios priežasties,  Biblijoje stebuklai yra susiję su gamta: Dievas pasirenka gamtą, Nojaus tvaną žmonijai teisti, taip pat  Egipto marus, jūros perskyrimą, vandenį iš uolos. Vėliau tai matome  Jozuės ir Izaijo istorijoje - saulė stovi vietoje, o  šešėlis juda atgal. Taip pat vyksta su Jėzumi - vėjo ir bangų nuraminimas, vaikščiojimas vandeniu, 2 kometų ar asteroidų smūgiai, minimi Apreiškime – visa tai susiję su Kūrėju, kuris kūrinija parodo, kad Jis iš tikrųjų yra Dievas.

 

Jis tęsė: „Celibatas ir įsakymas susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų yra kategorijų antraštės, iš kurių kyla daug demoniškų mokymų.“ Tai buvo viskas, ką Jis pasakė. Bet mano galvoje virė apreiškimas.

 

Celibato kategorija.

Pirmas dalykas, apie kurį dauguma žmonių pagalvoja, kai minimas  celibato įpareigojimas, žinoma, yra Romos katalikų bažnyčia. Tačiau tai yra kategorijos antraštė: iš to „didžiojo“ demono mokymo kyla mažesnių demonų mokymai apie visokius seksualinių iškrypimus, ypač tuos, kurie prieštarauja prigimčiai.

 

Tačiau apie demonus žinome štai ką: jie vilioja, bet taip pat nuodėmės troškimas yra žmogaus kūne. Jokūbo 1:14-15 sakoma: „Kiekvienas yra savo paties geismo traukiamas ir suviliojamas. (Demonai vilioja). Kai geismas ir pagunda užmezga troškimą, jis pagimdo nuodėmę. O kai nuodėmė visiškai subręsta, ji veda į mirtį.“

 

(Pastaba: Yra „nėštumo laikotarpis“, kai geismas (nuodėmės troškimas) ir demonai auga žmoguje. Paulius rašė Romiečiams 13:14: Apsivilkite Jėzumi ir iš anksto negalvokite, kaip patenkinti kūno geismą.)

 

Bet kuris iš mūsų galėtų padaryti bet kiek nuodėmių, nes mūsų žemiškasis kūnas yra tam linkęs. Ir yra nuodėmių, kurias darome ir kurios visiškai nesusijusios su demonais – mes tiesiog pasirenkame nusidėti. Galėtume tai pasakyti taip: netikintys nusideda, nes tokia jų prigimtis*; krikščionys nusideda savo pasirinkimu. *Efeziečiams 2:3

 

 Šėtonas gundė Jėzų 3 kategorijomis, kurios mums duotos: dvasia (garbink mane), siela (pulk žemyn ir įrodyk, kas esi) ir kūnas (paversk akmenis duona). Demonai vaidina didžiulį vaidmenį viliojant žmones nusidėti.

 

Tačiau 1 Timotiejui 4:1-5 matome kitą viliojimo lygį – demonų mokymus. Iš šios celibato kategorijos kyla mokymai apie lyčių painiavą, kuriuos matome populiarioje  kultūroje visame pasaulyje. Kai žmonės tiki klaidingais mokymais ir pasiduoda savo geismams, tas demoniškas mokymas tampa tvirtove, pažymėta pykčio ir troškimo būti priimtam – nes Šėtonas yra piktas ir nori būti priimtas kaip šio pasaulio dievas ir garbinamas. Tie demonai nori būti įrodyti teisūs ir nori, kad visi juos pripažintų teisingais.

 

Demonų ir maisto doktrinos

 

Pauliaus laikais pagonių šventyklose dėl žmonių atnešamų aukų buvo daugiau mėsos ir vyno, nei buvo galima jas tenai panaudoti. Jų praktika buvo parduoti tą mėsą ir vyną restoranams ir parduotuvėms, esančioms šalia šventyklos komplekso.

 

Buvau Korinte ir mačiau, kad centrinės šventyklos griuvėsiai iš dviejų pusių išsidėstę kaip L raidė su restoranų ir parduotuvių griuvėsiais, iš kurių daugelis anksčiau pardavinėjo pagonių šventyklos maisto perteklių. Paulius rašė korintiečiams 1 Korintiečiams 8 ir 10 skyriuose, taip pat Romiečiams 14 skyriuje apie krikščionių, valgančių maistą, kuris anksčiau buvo paaukotas pagonių šventyklose, problemą.

 

Kiekviename laiške Paulius rašė, kad žmogus turi pats nuspręsti, ar valgyti ir gerti tuos dalykus. Kai kuriuos gąsdino pagoniškos šaknys, kaip šiandien kai kuriuos gąsdina pagoniškos Kalėdų ir Velykų šaknys, o kai kuriuos – ne. Paulius romiečiams sakė: „Tegul kiekvienas būna visiškai įsitikinęs savo prote ir nemėginkite primesti savo įsitikinimų kitiems.“ Pavyzdžiui, Romiečiams 14:1–13.

 

Laisvas pasirinkimas vadovautis savo sąžine dėl mitybos labai skiriasi nuo demono mokymo..., kuris reikalauja, kad žmonės nevalgytų mėsos. Arba reikalauja, kad žmonės būtų vegetarai. Iš demoniško mokymo, liepiančio susilaikyti nuo mėsos, kyla mokymas, kad gyvūnai taip pat yra žmonės, iškeldamas juos į vaikų lygį. Jie tokie nėra. Jie yra gyvūnai.

 

Daugumoje 1 Timotiejui 4:1–5 vertimų vartojamas žodis „doktrina“, nors jį galima versti ir kaip „mokymas“. Abu yra tikslūs, tačiau vartojant žodį „doktrina“ atsispindi gilesnis pamatinis mokymas, ant kurio statomi kiti, mažesni mokymai. Tai reiškia, kad stipriausi demonai išdėlioja pagrindinę šerdį, o mažesni demonai kuria ant jos.

 

Dvi demonų doktrinos, kurias mums išdėsto Paulius ir kuriomis žemesni demonai grindžia savo mokymus, leidžia suprasti, kad populiariojoje kultūroje iš tiesų veikia daugiau nei vien nuomonių skirtumai. Tačiau Dievas yra teisingų doktrinų šaltinis, ir mes jas aptarsime vėliau, įskaitant ir tas, kurių galbūt anksčiau nesvarstėte ar net negirdėjote apie jas mokoma. Po to užbaigsime žmonių doktrinomis.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

.

John Fenn, „Pažinti tiesos Dvasią“, 3/3, Savaitės mintys, 2025-11-01

John Fenn, Knowing the Spirit of Truth, 3/3, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

 

Dauguma krikščionių trokšta būti jautrūs Šventajai Dvasiai; štai keli praktiniai žingsniai:

 

Mokymai internete

 

Jei nematote Jėzaus kalbant apie amerikietiškus kalnelius danguje...

 

Atmeskite šią mintį į šalį. Palyginkite tai, ką tas žmogus pasakė, su kitais (klaidingais) žodžiais, kuriuos jis pasakė, ir tada atidėkite tai į šalį. Tai spėlionės ir negali būti įrodyta šioje dangaus pusėje. Jei žmogus sako, kad Jėzus jam pasirodė sapne ir nustatė paėmimo datą. Tai spėlionės.

 

Tai, ką jie teigia, bus atskleista, tad tegul viskas išsisprendžia savaime. Paulius tą patį rašė Galatams 6:3-5; kad jei žmogus mano esąs kažkas, kai yra niekas, tegul jis tai parodo, ir laikui bėgant tai paaiškės, nes tas žmogus pats turi nešti savo naštą. Jie turi praeiti savo kelią, venkite spekuliacijų.

 

Kai išgirstate ką nors, kas jūsų protui kelia abejonių, nedelsdami nukreipkite dėmesį į savo dvasią. Ar galite įsivaizduoti Jėzų darant tai arba, ką Jis sakė Evangelijose? Ar galite įsivaizduoti Jėzų mokant tokios sudėtingos formulės Evangelijose? Ar tai atitinka Jo mokymų paprastumą ir tai, ką matome per 30 Apaštalų darbų metų? Ar tai, ką jie sako, matoma Apaštalų darbų knygoje? Ar Paulius nagrinėja šią temą savo laiškuose? O gal Petras, Jokūbas, Jonas, Judas?

 

Ar jaučiate sielvartą, ar nieko, ar džiaugsmą ir rezonansą? Džiaugsmas, ramybė, rezonansas yra tiesos Dvasia, liudijanti apie tą tiesą. Jei negalite paaiškinti sielvarto, vadinasi, reikia naudoti sveiką protą, Šventąjį Raštą ir logiką. Tai yra akimirkos, kai Jis nori, kad mes mokytumėmės, augtume, taptume atsakingi už savo tikėjimą.

 

Jei jaučiate sielvartą, tolesnio tyrimo nereikia. Atmeskite tai, pažymėkite juos kaip nesubalansuotus ir atidėkite į šalį tai, ką jie sako.

 

Perėjimas nuo sveiko proto prie apreiškimo iš Tėvo

 

Mato 16:13-17 Jėzus paklausė mokinių, kuo žmonės Jį laiko. Tai yra sveikas protas. Tai reiškia būti sąmoningam  visuomenėje kuri supa. Tačiau į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Jis paklausė: „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų (Mesiją), laiko?“

 

Pirmiausia Jėzus paklausė, ką sakė kai kurie balsai. Jie bendravo su žmonėmis, ir Jėzus norėjo sužinoti, ką žmonės kalbėjo. Tai rodo, kad turime būti sąmoningi savo visuomenėje ir kultūroje. „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“ Savo klausime Jėzus save įvardijo kaip Žmogaus Sūnų, o tai yra Mesijo, kurį visi žinojo iš Danieliaus 7:13-14, vardas. Šiose eilutėse Žmogaus Sūnus ateina pas Amžinąjį (Tėvą), kad gautų amžinąją karalystę.

 

Taigi, paklausdamas, ką jie sakė teigdamas, kad Jis yra Žmogaus Sūnus, Jis pateikė  dvasinės tiesos, kurią jie jau žinojo, kontekstą – Jis yra Mesijas. Tai buvo pamatinė, giliausia tiesa, kurią jie žinojo. Tai puiki pamoka mums; galime girdėti spėliones, bet niekada nenukrypstame nuo gilesnės tiesos, kurią jau žinome. Tai nustumia spėliones į mūsų gyvenimo periferiją; tai kažkas, ką reikia žinoti, bet ko populiarioji kultūra nevertina.

 

 

Jie atsakė:

 

 

„Vieni sako, kad tu esi Jonas Krikštytojas, kiti – Elijas, kiti – Jeremijas arba kuris nors iš pranašų.“ Tai spėlionės. Sustokite čia. Dabar vadovaukitės sveiku protu: ar logiška, kad Jėzus, kuris buvo matytas su Jonu prieš jam būnant nužudytam, būtų Jonas, sugrįžęs iš numirusių? Ar logiška, kad Jis būtų Elijas arba Jeremijas, atgimęs arba sugrįžęs iš numirusių? Ne!

 

 

Tai, ką žmonės sakė savo spėlionėse, prieštaravo sveikam protui. Mokiniai žinojo, ką žmonės sako, ir tai atmetė. Tai neturėjo prasmės. Petras nuo sveiko proto perėjo prie apreiškimo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

 

Jėzus jau buvo uždavęs savo klausimą teiginiu, kad Jis yra Mesijas (Žmogaus Sūnus). Taigi matome, kaip Petras atmeta balsų spėliones ir formuoja savo gyvenimą aplink Tėvo apreiškimą, kurį gavo: Tu esi Mesijas. Iš pradžių Petras intelektualiai tikėjo, kad Jėzus yra Žmogaus Sūnus. Tačiau jis atsižvelgė į visus „balsus“. Jis girdėjo daugelio balsų spėliones, ieškojo Tėvo ir atmetė tas kitas nuomones, kad savo dvasioje gautų apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Mesijas (Kristus).

 

Vis dėlto šiandien žmonės noriai atideda į šalį sveiką protą, atideda į šalį savo pačių Šventojo Rašto tyrinėjimus. Pavyzdžiui, „dangaus teismų“ doktrinos klaida, kuri, laimei, iš esmės nurimo, nes žmonės suprato klaidą. Ar šis mokymas skamba taip, lyg atitiktų Jėzaus mokymą Mato, Morkaus, Luko ar Jono evangelijose? Ne. Tai nelogiška. Taigi dabar patikriname skyrių ir eilutę. Randame: „Turėdami Jėzų, kuris dėl mūsų įžengė į dangų... drąsiai ateikime prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir malonę pagalbai prireikus.“ Hebrajams 4:12–16 Ši ir daugelis kitų NT eilučių, kuriose kalbama apie tai, kad esame viena Kristuje ir Kristus mumyse, kartu su logika atmeta tą dangaus teismų formulę kaip nesubalansuotą.

 

Ir kai klaida atmetama, jūsų dvasioje sugrįžta ramybė, kuri yra

dar vienas būdas žinoti, ką atmetėte, buvo verta atmetimo.

 

Sveiko proto nepaisymas; spėjimo (perdėto pasitikėjimo) nuodėmė

 

Vienai moteriai buvo uždėtos rankos ant akių, kad jos išgytų, nes ji nenorėjo nešioti akinių (ne dėl kokios nors sveikatos būklės), ir ji sutrypė savo akinius priešais susirinkusiuosius, kad parodytų, jog yra išgijusi. Žmonės garsiai džiaugėsi. Tačiau, kai ji važiavo namo po susirinkimo, ją sustabdė policininkas, nes ji važinėjo keliu kaip girtas vairuotojas. Ji buvo beveik akla be akinių. Pasirodo, ji nebuvo išgijusi. Ji manė, kad yra jau „tikinti“ sudaužė akinius ir  manė, kad tai užbaigs jos išgijimą, ir „tikinti“ važiavo namo, nes buvo tikra, kad tai irgi atneš išgijimą.

 

Populiarus  jaunas evangelistas susirgo vėžiu. Tačiau jis buvo „tikėjimo žmogus“, todėl   atsisakė gydymo, „tikėdamas Dievu“, kad bus išgydytas. Jis nebuvo išgydytas. Jei jis būtų klausęs sveiko proto, jis būtų gavęs gydymą, nes liga buvo nustatyta anksti, ir gyvenęs visavertį gyvenimą.

 

Kita moteris, gyvenusi aštuntajame dešimtmetyje, skundėsi Francei Hanter (kuri su vyru Charlesu rengė gerai žinomus „išgydymo“ susirinkimus), kad iš desertų išvijo kalorijas, bet vis tiek priaugo 10 svarų (4,5 tūkst.) ir nesuprato, ką daro ne taip. Kai kurie mano, kad už visko slypi velnias, ir atsisako būti praktiški prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą ir situaciją.

 

Kita moteris automobilyje pritrūko degalų, todėl į baką įpylė vandens, manydama, lygiai taip kaip Jėzus pavertė vandenį vynu, Jis pavers vandenį benzinu. Jis to nepadarė.

 

Prieš padaugindamas duoną ir žuvį, Jėzus liepė žmonėms organizuotis, įsakydamas jiems susėsti po 50 ir 100 žmonių. Prieš paversdamas vandenį vynu, Jis paklausė, kokių išteklių jie turi, ir, kai jam buvo pasakyta, įsakė pripildyti 6 indus vandens; TADA Jis pavertė vandenį vynu.

 

Jėzus nėra jūsų verslo partneris taip, kad galėtumėte praleisti deramas pastangas ir tikėtis, kad Jis stebuklingai padarys tai, ką jūs turėjote padaryti. Mes pereiname nuo sveiko proto prie apreiškimo, o tas sveikas protas remiasi ankstesniu apreiškimu. Taigi, jei žmogus sako, kad pasaulio pabaiga ateis gegužę, nes mėnulis sutampa su senoviniu kalendoriumi, arba jei paėmimas yra tą ar kitą dieną, arba jei teisėtas prezidentas inauguracijos dieną suims neteisingai išrinktą prezidentą, arba jei Jėzus jums sako, kad galite melstis už viso pasaulio išgelbėjimą ir visi bus išgelbėti, arba jei kas nors sako, kad jis yra Elijas, siųstas perspėti žmones – jūs suprantate, kad šie ir panašūs dalykai pažeidžia elementarų sveiką protą. Jei savo dvasioje nepastebite sielvarto dėl tokių dalykų, jūs remiatės logika – tai neturi prasmės. Tada patikrinate Raštą, kad visi 3 liudija apie klaidą: jūsų dvasia, Tiesos Dvasia viduje, logika, skyrius ir eilutė.

 

Nauja tema kitą savaitę : demonų mokymai, žmogaus ir Dievo mokymai.

 

Iki tol, laiminu,

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

John Fenn, Pažinkime Tiesos Dvasią, PAKEITIMAS: 2 iš 3 Savaitės mintys, 2025-10-25

 John Fenn, Knowing the Spirit of Truth, CHANGE: 2 of 3 - Weekly Thoughts, 10/25/25

 

 

Sveikinu visus,

Turėjau sukurti trijų dalių ciklą , nes reikia  tiek daug ką pasakyti! Taigi, tai yra 2

dalis, 3 dalis kitą savaitę. Įsivaizduokite, kad šiandien statome trijų kojų taburetę. Kiekvienas mano pateiktas raktas yra 1 tos taburetės koja. Štai pirmoji iš 3 kojų:

 

Pirmoji taburetės koja- kaip tapti jautriam Tiesos Dvasiai:

 

Nesusidarau nuomonės, kol savo dvasioje nepastebiu kažko apie tą žmogų arba to žmogaus patirtį, mokymą ar teiginį apie tai, ką jam pasakė Dievas. Dažnai klausiu: „Ką manai apie tai  Tėve?“ Arba, jei tai susiję su Kristaus kūno nariu: „Ką manai apie tai  Viešpatie?“ (mokymas, ką jie daro)

 

Pavyzdžiui, 2001 m. pabaigoje, po rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV Kongresas priėmė įstatymą, vadinamą „Patriotų aktu“. Kilo daug ginčų, nes jis išplėtė vyriausybės vykdomą sekimą be atvirų orderių JAV piliečiams ar bet kam JAV. Visiems tiems balsams tvirtinant savo pozicijas už ar prieš, paklausiau: „Tėve, ką manai apie Patriotų aktą?“ Jis iš karto atsakė, labai būdingu vengimu tiesioginio atsakymo: „Įstatymai, kurie buvo priimti siekiant apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus panaudoti prieš juos.“

 

Štai , kur mano nuomonė baigiasi ir prasideda – nuo ​​JO nuomonės. Toliau nežiūriu, kol Jis nepasakys daugiau šia tema arba neleis man pamatyti naujienų pranešimų, kuriuose pateikiama daugiau informacijos. Tada žinau, kad prieš susidarydamas nuomonę, turiu pats atlikti tyrimą. Jei kas nors pareiškia pretenzijas už ar prieš ką nors, kokią nors informaciją, sapną, viziją, apsilankymą, apie kurį kažkas teigia, bet Tėvas ar Viešpats tyli, aš turiu pasitelkti  deramą kruopštumą, kad tai išsiaiškinčiau. („deramas kruopštumas“ reiškia tai, ko tikimasi iš protingo žmogaus prieš sudarant susitarimą).

 

Visiškai nesusiformuoti nuomonės, arba bent jau ne tol/ kol atsiras daugiau informacijos ar tyrimų nepadėjo man vaikščioti meile. Dažniausiai Viešpats tyli apie tai, ką galvoja. Dažniausiai Jo tylėjimas reiškia, kad atsakymas jau apreikštas rašytiniame Žodyje, arba aš jau žinau atsakymą dėl sveiko proto ir logikos, arba turiu pats jo ieškoti.

 

Paprastai aš nesusidarau nuomonės, nes man nerūpi kažkieno teiginiai ar pozicija, todėl toliau nenagrinėju. Labai mažai dalykų reikalauja tolesnio tyrimo. Tai jų istorija, jie stovi prieš Jėzų, o ne prieš mane, todėl aš palieku tai ramybėje. Tai ne mano reikalas, nebent jie patys tai paverstų mano reikalu. Tad kas būtų, jei aš elgčiausi kitaip, tad kas būtų, jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie elgiasi neteisingai? Tai jų istorija, ne mano. „Teisusis gyvens savo tikėjimu.“ Aš nesusidarau nuomonės ir einu toliau, jei tai  abejotina.

 

Kitas veiksnys yra baimės faktorius.

Žmonės priima sprendimus susidarę nuomonę, kuri verčia juos imtis veiksmų, pagrįstų baime – ir jie sako, kad Dievas juos vedė. Netiesa. Jų baimė juos vedė, nes jie sujungė savo emocijas (baimę) su mąstymu ir sutelkė dėmesį į (nuolat maitinamus) baimę keliančius dalykus, o tada investavo arba skolinosi, kad sukauptų atsargų, arba pirko daiktus, pagrįstus ir pagrįstus baime. Kai Vakarų kalendorius ruošėsi keistis iš XX į XXI amžių, pažinojau žmonių, kurie pardavė savo turtą Kalifornijoje, kur kainos yra aukštos, ir nusipirko pigesnį ūkį Arkanzase, kad pasiruoštų visuomenės pabaigai... jie sakė, kad Dievas juos vedė tai padaryti, bet po tolesnės diskusijos paaiškėjo, kad tai iš tikrųjų kilo iš baimės. Ir... kompiuteriai neišsijungė, kai laikrodžiai perėjo iš 1999 į 2000 metus. Tačiau jie patyrė didelę finansinę ir santuokinę įtampą bei netektis. Nepriimkite finansinių sprendimų, remdamiesi baime, prisidengusia „Dievu“.

 

Kitaip tariant:

 

Noriu žinoti, kas vyksta aplink mane – gera ir bloga, tiesa ir klaida, todėl yra daug ką išgirsti. Tačiau aš klausausi tik savo Mokytojo balso – girdžiu ir kitus balsus, bet nenoriu jų klausytis, jei jie klysta. Aš juos perskaitau iki tokio lygio, kad suprasčiau jų mintį, bet jei jie praranda pusiausvyrą, nustoju.

 

Neįsižeisti yra dar vienas privalumas nesusidaryti nuomonės apie ką nors. Bėda ta, kad dauguma žmonių mano, jog kiekvienas atsakymas ar teiginys turi slaptų motyvų. Jie skaito ar klausosi per savo skausmo, ankstesnio atstūmimo ar išankstinių nuostatų prizmę. Žmonės numes jums po kojomis kitų, kurie juos įskaudino, nuodėmes. Neįsižeiskite supratę, kad jiems skauda, ​​ir nedelsdami pereikite prie maldos už juos, o ne formuokite nuomonę iš įžeidimo.

 

Antra taburetės koja:

Pašalinkite iš savo gyvenimo visas spekuliacijas.

 

Nežiūrėkite socialinės žiniasklaidos ar kitos žiniasklaidos, kuri yra spekuliacija. Spekuliacija yra nuomonė, kurios negalima įrodyti skyriais ir eilutėmis arba faktais. Tokiems atvejams yra gairės. Visų pirma ir svarbiausia yra sveikas protas. Greta sveiko proto mūsų dėmesys nukreipiamas į Tiesos Dvasią, todėl pažiūrėkite, ką Jis mano apie tai, ką kažkas sako. Jei kažkas nėra sveikas protas IR Dvasia... Jei tiesa yra apgailestaujama, ji atmetama.

 

Trečioji taburetės dalis yra tokia:

Jei jos negalima rasti tiesiogiai Šventajame Rašte arba jei ji nesuderinama su Tėvo keliais, randamais Šventajame Rašte, ji atmetama.

 

Sujungus visus 3 punktus:

1. Nesusidarykite nuomonės. JEI Tiesos Dvasia tyli viduje, tai reiškia, kad, norėdami patys tai išsiaiškinti, turite pasitelkti sveiką protą ir (arba) savo žinias apie Šventąjį Raštą arba jo paieškas.

2. Ar tai, kas teigiama, yra spekuliacija, ar faktas? Jei spekuliacija, pasitikėkite vidine ramybe arba „nejaučiate teisingumo“ jausmu ir atlikite savo tyrimą.

3. Jei kažkas teigiama neatitinka skyriaus ir eilutės arba nesuderinama su Tėvo keliais, tai atmetama. Visi 3 punktai reikalingi norint išlaikyti pusiausvyrą. Visi 3 punktai reikalauja, kad kiekvienas iš mūsų būtų atsakingas už savo gyvenimą, savo meilės kelią, savo sveiką protą.

 

Pavyzdžiui...ar  įdomu, iš kur aš gavau šį pavyzdį?

 

Jei kas nors sako, kad paėmimas įvyks konkrečią dieną, jūsų emocijos gali norėti tuo tikėti, nes norite atsikratyti gyvenimo naštos, sąskaitų, šeimos problemų, ligos skausmo. BET dar nesusidarykite nuomonės. Jei tos emocijos taip užtemdo jūsų gebėjimą girdėti Tiesos Dvasią savyje, tuomet vadovaukitės sveiku protu ir tyrinėkite Raštus kaip berejiečiai, kad pamatytumėte, ar tai tiesa, PRIEŠ susidarydami nuomonę. Kai tai padarysite, pamatysite, kad Raštas rodo, jog mes dar nesame ten, kur esame – taigi, nepaisant to, kaip jūsų emocijos norėtų, kad tai būtų tiesa, jūs tai atmetate sveiku protu ir skyriumi bei eilute. Tai vienas iš pusiausvyros išlaikymo elementų.

 

Santykiai yra LABAI svarbūs – tikri draugai, o ne socialinių tinklų draugai. Namų surinkimai yra paremti santykiais, o ne auditorija ar socialiniais tinklais. Santykiai juose padeda žmogui išlikti pusiausvyroje kaip dalis pusiausvyros, randamos didesnėje tikinčiųjų šeimoje. Jei nerengiate namų susirinkimų ar bent jau reguliariai nesusitinkate su artimu  tikinčiu draugu išgerti gaiviųjų gėrimų ar kartu pavalgyti, investuokite į ką nors. Investuokite į santykius. Nebūkite kaip paukštelis lizde, laukiantis, kol bus įmestas maistas. Kiek galite, pagal savo galimybes, kreipkitės į ką nors, kas „plaukioja“ tarp surinkimų, kaip jūs, arba į ką nors auditoriniame surinkime, kurį lankote. Paprašykite Tėvo, kad padėtų prisiminti  ką nors, ką galėtumėte artimiau pažinti.

 

Žinoma, namų surinkimai, kaip ir bet kuri auditorinis surinkimas , gali prarasti pusiausvyrą, tačiau tie, kurie tai daro, paprastai nėra didesnės surinkimų  bendruomenės dalis – jie yra visiškai nepriklausomi ir gali izoliuotis bei susitelkti į vieną konkrečią doktriną. TAČIAU apskritai sveikas, subalansuotas namų surinkimas ir (arba) santykiai su žmonėmis, kurie yra subalansuoti ir jie patys susiję su kitais, nušlifuos šiurkščius žmogaus gyvenimo kraštus kaip švitrinis popierius. Ne visada smagu, bet , - tai reikalingi gyvenimo pokyčiai.

 

Kaip Viešpats man pasakė 2001 m. vasario 4 d. apsilankymo metu: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar. Aš veikiu santykiuose.“ Sveikuose santykiuose su Kristumi rasite visus tris pagrindus... bet... yra daugiau ką pasakyti apie Tiesos Dvasios girdėjimą savyje. Tad iki kitos savaitės, laiminu!

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com