John Fenn. Įžvalgos ir supratimas, 1 iš 4, Savaitės mintys

 John Fenn. Insights and understanding, 1/4, Weekly Thoughts,

 

Sveikinu visus,

Man patinka studijuoti žydų kultūrą Biblijoje, nes tai suteikia kontekstą ir supratimą apie dalykus, kurių kitaip nesuprastume. O kai kurie dalykai neturi

nieko bendra su kultūra: kartais pamokslininkas ištraukia eilutę iš konteksto ir iškreipia jos prasmę pritaikydami  pamokslui, knygai ar interneto paieškai, todėl tai, ką laikome iš Dievo, iš tikrųjų taip nėra. Taigi tikiuosi, kad, ką rašau, bus smagu ir bent dalis to bus nauja informacija.

 

Šioje serijoje aptarsime: Ar velnias gali suprasti jūsų maldos kalbą? Kas yra šimteriopas  grąžinimas? Kas yra „išorinė tamsa“? Kokia „švarios drobės“ reikšmė Avinėlio vestuvių Puotoje? Kodėl Steponas sakė matęs Jėzų, stovintį Dievo dešinėje? Ir dar daugiau!

 

Mes negalime pažinti Jo aukštesnių kelių?

 

Daugelis pamokslininkų pamokslą apie Dievo paslaptis grindė Izaijo 55:7-11:

 

„Tegul nedorėliai palieka savo kelius ir neteisieji savo mintis. Tegul jie atsigręžia į Viešpatį, mūsų Dievą  ir jis pasigailės jų,  nes jis mielai atleis. „Nes jūsų mintys nėra mano mintys, ir jūsų keliai nėra mano keliai“, – sako Viešpats. „Kaip dangūs yra aukščiau už žemę, taip mano keliai yra aukščiau už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis. Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir negrįžta į ją, kol nepalaisto  žemės, nepadaro jos vešlios ir klestinčios, kad ji duotų sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, taip ir mano žodis, išeinantis iš mano burnos, negrįš pas mane tuščias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir pasieks tai, kam jį siunčiau.“

 

Visada dėmesys sutelkiamas į tai, kad mes negalime pažinti aukštesnių Dievo kelių. Jo keliai yra aukštesni, Jo mintys yra aukštesnės, o mes, paprasti žmonės, negalime pažinti šių aukštesnių dalykų. Tačiau pažiūrėkite, kas iš tikrųjų sakoma: „Tegul nedorėlis atmeta (palieka, atsuka nugarą ir palieka) savo kelius ir savo (neteisias) mintis, ir Viešpats... atleis. „Juk mano mintys nėra jūsų mintys, ir jūsų keliai nėra mano keliai.“

 

Ši ištrauka iš tikrųjų liepia mums palikti savo kelius ir mintis ir pakilti prie Jo aukštesnių kelių ir minčių. Tai nėra teiginys, kad Jis yra per aukštai, o mes per žemai, veikiau kvietimas palikti savo kelius ir mintis ir pakilti prie Jo kelių ir minčių.

 

Tai atitinka Naujojo Testamento realijas, įskaitant Romiečiams 12:1-2, kuriame sakoma aukoti savo kūnus kaip gyvą auką, patirti metamorfozę, atnaujinant savo protą Jo keliams ir mintims, ir taip galėsime vaikščioti pagal gerą, priimtiną ir visapusišką Dievo valią. Izaijo 55:7-11 Jis kviečia mus pakilti prie Jo kelių ir minčių.

 

Kai buvau paauglys, mačiau tai  ir mano širdis  buvo sutelkta į Psalmę 103:7: „Jis apreiškė savo kelius Mozei;“ „savo  darbus Izraelio vaikams.“ Tie „darbai“ buvo stebuklai, kuriuos Izraelio žmonės matė klajodami dykumoje. Net paauglystėje mačiau krikščionis, gyvenančius nuo stebuklo iki stebuklo, o tarp jų – žemas slėnis, tikėjimo vingiai. Tačiau Mozė pažino Dievo kelius. Jei pažįstame Jo kelius, stebuklai įvyks. Galime gyventi eidami Jo keliais ir sekdami Jo mintimis, nes esame visiškai atsižadėję savųjų.

 

 

Kodėl Steponas matė Jėzų, stovintį Tėvo dešinėje?

 

 

Visas Apaštalų darbų 7 skyrius pasakoja apie Stepono suėmimą ir gynimąsi prieš Sinedrioną. Jo kankinystė įvyko taip, kaip aprašyta 55–59 eilutėse:

 

 

„O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, pakėlė akis į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. „Štai“, – tarė jis, – „matau atvirą dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje.“ Tai išgirdę, jie užsidengė ausis ir, garsiai šaukdami, visi puolė jį, ištempė iš miesto ir pradėjo užmėtyti akmenimis.“ Tuo tarpu liudytojai patiesė savo drabužius po kojų jaunuoliui, vardu Saulius, o Steponas, užmėtomas akmenimis, meldėsi: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Tada, atsiklaupęs, sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Tai pasakęs, jis užmigo.“

 

Kodėl Steponas pamatė Jėzų stovintį, o ne sėdintį Dievo dešinėje? Kodėl tai juos taip supykdė, kad jie ištempė jį iš miesto ir nuteisė mirtimi? Tai iš Izaijo 3:13: „Viešpats stovi, kad bylinėtųsi (kaltintų), stovi, kad teistų žmones.“ Yra dar keletas eilučių, kuriose kalbama apie Jį stovintį arba kylantį teisti.

 

Judaizme Dievo teismas matomas dviem veiksmais: atsistojant arba atsistojant ir atsisėdant. Atsistojimas yra kaltinimas kaltinamajam, tai yra nusikaltimo, dėl kurio Viešpats pateikia savo argumentus, apkaltinimas. Tai matyti Izaijo 2:19-21 ir 33:10. 19 eilutėje: „Jie bėgs į uolų plyšius ir žemės olas, bijodami Viešpaties ir Jo Didenybės šlovės, kai Jis pakils baisiai sudrebinti žemę.“ Tai vyksta tada, kai Dievas išeina kaltinti, pateikti kaltinimus kaltiesiems. Jis atsistoja, kad tai padarytų.

 

Jo kaltinimas yra nepaneigiamas, nes Jis yra Tiesa. Todėl kaltinimas yra nuosprendis. Dievo apkaltintas asmuo iš karto žino, kad kaltinimas yra teisingas ir tikslus visais atžvilgiais. Tada Dievas atsisėda, kad vykdytų savo teismą.

 

Kai Steponas pamatė Jėzų, stovintį Tėvo dešinėje, visas Sinedrionas suprato, kad Viešpats kaltina JUOS, o ne Jį. Vietoj to, jis niekada nematė Jėzaus atsisėdančio. Jų likimas priklausė nuo jų reakcijos į stovintį Jėzų. Ir vis dėlto Steponas suteikė malonę. Kodėl? Nes mirdamas jis sako: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės.“ Kitaip tariant: „Viešpatie, atmesk kaltinimus prieš juos, nelaikyk jų atsakingais.“ Kai Steponas atleido juos nuo nužudymo nuodėmės, kaltinimas/teismas buvo panaikintas. Byla nutraukta. Kad ir kokios kitos nuodėmės tą dieną būtų įskaitytos Sinadreono nariams, Stepono nužudymas nebus viena iš jų.

 

Štai ką tai reiškia jums ir man.

 

Štai kodėl Naujajame Testamente sakoma, kad Jėzus sėdi Tėvo dešinėje. (Kolosiečiams 3:1, Hebrajams 10:12, 12:2, 1 Petro 3:22) Jėzus nekaltina savųjų. Jis užnešė „jis panaikino ranka užrašytą kaltinimą, kuris buvo prieš mus,  prikaldamas jį prie savo kryžiaus“. Kryžius panaikino visus kaltinimus prieš mus, kurie kartu su Jėzumi buvo prikalti prie kryžiaus. Todėl Jėzus sėdi šalia Tėvo. Dabar Jis prižiūri tikinčiųjų kūną, kuris priėmė Jo sumokėtą kainą už kaltinimus ir išteisinimą tiems, kurie tiki. (Apaštalų darbų 13:39, 1 Korintiečiams 6:11) Esame išteisinti tikėjimu Kristumi.

 

Visi kaltinimai, visos bausmės buvo atmestos, todėl Jis nestovi tam, kad kaltintų. Tiesą sakant, tai yra geriau nei tai, nes 1 Korintiečiams 6:11 sakoma: „...dabar esame išteisinti Viešpaties Jėzaus vardu Dievo Dvasia“. Išteisinimas reiškia ne tik atleidimą, ne tik atmestus kaltinimus, kurie buvo jums pateikti, bet ir tai, kad stovite prieš teismą taip, lyg jokių kaltinimų niekada nebūtų buvę. Teisėjas mus išteisina, nes esame nuplauti Jo krauju. Visa yra nauja ir visa nauja yra iš Dievo.

 

Jėzus stovi kaltinti ir sėdasi teisti. 2 Korintiečiams 5:10 sakoma: „Nes mes visi turime pasirodyti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas gautų, ką darė būdamas savo kūne – gera ar bloga.“ Taigi mes neateiname prieš stovintį Jėzų, kuris galėtų stoti mus kaltinti, bet be jokių kaltinimų prieš mus. Jėzus sėdi, kad teistų tai, ką padarėme būdami savo kūne. Tai ne pragaro grėsmė, nes mes jau esame Jo Karalystės dalis. Tėvas gali pagauti savo vaiką darant bloga, bet nėra grėsmės, kad vaiko gali   išsižadėti, tik šeimoje vyksta atsiskaitymas. Tai yra Kristaus teismo krasė. Ne remiantis kaltinimu, o remiantis tuo, ką padarėme nuo tada, kai buvome Jame.

 

Taigi, jei tikėjote, kad Kristaus teismo krasė yra dėl padarytų nuodėmių ir jūs   galite nebūti įleisti į dangų, dabar matote tiesą. Jūs jau esate karaliaus vaikas, Jis jūsų neišmes. Jis sėdi Tėvo dešinėje. Tėvas buvo Kristuje, sutaikydamas mus su savimi. Sena praėjo, visa yra nauja, ir kas nauja, tai iš Dievo.

 

Nuostabi malonė!

Daugiau kitą savaitę, o iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com