John Fenn, Dievas pateikia žmonėms pavyzdžius, 1/4, Savaitės mintys, 2025-11-29

 John Fenn, God making examples of people, 1/4, Weekly Thoughts, 11/29/25

 Sveikinu visus,

 Esu vyriausias iš 4 vaikų, kurių amžiaus skirtumas yra maždaug 2 metai. Kai mokiausi  vidurinėje mokykloje vyresnėse klasėse, mama atsiprašė, kad elgėsi su

manimi kaip su suaugusiuoju, aiškindama, kad esu tiesiog labai  didelis, todėl ji pamiršo, kad vis dar esu vaikas. (Nuo 11 iki 18 metų, po to, kai mano tėtis paliko šeimą. Esu 198 cm ūgio, 88 cm ūgio)

 

Pirmasis vaikas – pirmas kartas, kai tėvai yra tėvai. Kai Chrisui, mūsų pirmagimiui, buvo vos pora mėnesių, jis verkdavo vidury nakties. Nežinojome, kodėl – šlapias? Alkanas? Norėjo būti lovoje su mama ir tėčiu? Susierzinusi Barbara paprašė pagalbos draugės, kuri buvo keturių vaikų mama. Jeanne paprašė Barb parodyti jai, kaip Chrisas yra aprengtas ir apklotas naktį. Ji padarė išvadą: „Chrisui šalta.“ „Geriau jį uždenk.“ Taip ir padarėme, ir Chrisas iškart pradėjo miegoti visą naktį. Iš kur mums žinoti, kad jam šalta? Jis buvo mūsų pirmagimis. Buvome jauni ir kvaili, juokinga.

Mes pirmagimiai esame tėvams  eksperimentas. Mes pirmą kartą jie susiduria su problema, ką daryti, kai randa kūdikį žaidžiantį purve. Manau, kai išsipurvindavau, mama palikdavo visus savo darbus, panikoje nuplaudavo mane vonioje, išvalydavo mano burną stipriausiu namuose esančiu muilu, tikėdamasi, kad nesusirgsiu. Kai gimė mano jauniausias brolis ir sesuo, ji tikriausiai gūžtelėdavo pečiais ir pasakydavo: „Tai tik purvas“ ir grįždavo prie to, ką darė.

 

Kalbant apie drausmę...

Už tą patį prasižengimą, kurį vaikystėje gudavau per užpakalį, mano jaunesni broliai ir seserys gaudavo daug švelnesnę drausmę. Kokie dvigubi standartai! Jie gaudavo: „Gali eiti į rungtynes, bet ne į šokius po jų.“ Tikrai? Mane būtų daužę per užpakalį, savaitę negalėčiau žiūrėti  televizoriaus, savaitę nevalgyčiau deserto IR būčiau negalėjęs eiti į rungtynes. ARBA šokius.

 

Paukščiai ir bitės...

 

Kai 4 metų vaikas klausia: „Iš kur atsiranda kūdikiai?“, tėvai jam paaiškina 4 metų lygiu. Kai tam vaikui sukanka 14 metų ir jis nori konkrečių atsakymų apie kūdikius ir vyro bei moters santykius, tėvai jam paaiškina visiškai kitu lygiu. 4 metų vaikas gauna vienokio lygio apreiškimą, keturiolikmetis – kitokio.

 

Panašiai Viešpats laikė Izraelį savo pirmagimiu. *„Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį pamilau ir pašaukiau savo sūnų iš Egipto.“ Tėvo galvoje Izraelis buvo pagimdytas, gimė perplaukęs jūrą. Izraelis Jo akyse tuo metu buvo vaikas. *Ozėjo 1:1

 

Būdami pirmagimiais vaikais, jie gavo pirmąjį Viešpaties ir Jo kelių apreiškimą. Jie yra kaip 4 metų vaikai, mes esame kaip 14 metų vaikai. Jie gavo patį pagrindinį Dievo ir Jo kelių apreiškimą, mes gauname ir gauname daug aukštesnį apreiškimą.

 

Hebrajams 1: 1-3 mums sakoma:

 

„Dievas kalbėjo įvairiais būdais ir daugeliu atvejų (dalimis, čia ir ten) mūsų tėvams (per pranašus). Bet šiomis paskutinėmis dienomis Jis kalbėjo mums per savo Sūnų, kurį Jis padarė visko paveldėtoju, per kurį Jis sukūrė visatą, kuris yra Jo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) charakterio atvaizdas, ir kuris visa palaiko Savo (Tėvo) galios žodžiu...“

 

Jėzus yra aukščiausias Tėvo apreiškimas; Jis yra Tėvo galios Žodis. Tai mums parodo, kad Tėvas apreiškė savo kelius Izraeliui kaip 4 metų vaikui, o visas Jo charakterio apreiškimas buvo atskleistas Jo Sūnaus, tapusio kūnu, asmenyje; Jėzuje kristuje.

 

Tačiau net ir tai nėra visiškas apreiškimas, nes mes esame uždaroje sistemoje, taip sakant, o žmogaus amžius baigiasi Jam sugrįžus. „Dabar mes esame Dievo sūnūs, bet dar nebuvo apreikšta, kuo būsime.“ Nes kai Jis ateis, mes būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra. „Ir kiekvienas, kas turi tokią viltį, apsivalo.“ 1 Jono 3:2-3

 

Šis žmonių valdymo laikas baigsis, ir tada įvyks didesnis Tėvo ir Viešpaties apreiškimas: mes matysime Jį visoje šlovėje, be žmogaus mirtingo, žemiško kūno uždangos, dengiančios mus, nes mūsų dangiški kūnai galės matyti ir tapti Jo visos šlovės dalimi. Nuostabu!

 

Grįžtant prie Izraelio kaip Jo jaunojo pirmagimio

 

Būdami pirmagimiais, kuriems buvo suteiktas ribotas tikrosios Tėvo prigimties apreiškimas, jie dažnai sulaukdavo griežtesnio elgesio su jais. Mano pavyzdyje mes esame Izraelio jaunesnieji broliai ir seserys. Iš tiesų, Paulius 1 Korintiečiams 10:6 ir 11 rašo, kad tai, kas nutiko Izraeliui, buvo pavyzdys mums. Galime į tai žiūrėti taip pat, kaip pirmagimis gauna griežtesnę drausmę nei vėlesni broliai ir seserys, o jaunikliai tai, kas nutiko pirmagimiui, laiko įspėjimu ir pavyzdžiu sau.

 

Izraelis gimė, kai jie išėjo iš jūros 1400 m. pr. Kr., maždaug prieš 4000 metų. Nebuvo šiuolaikinio... bendravimo, kelionių,  maisto, sveikatos priežiūros ar išsilavinimo. Jie gyveno kultūroje, kurioje vergais buvo laikomi visą gyvenimą. Jie gyveno kultūroje, kurioje vyrai, moterys ir vaikai buvo žudomi kare tyčia ir be gailesčio. Jie gyveno laikais, kai monarchija pakeitusi ankstesnio karaliaus šeimą  žiauriai nužudydavo ankstesnius valdovus. Jie gyveno iškrypusių pagoniškų praktikų amžiuje – nuo ​​kūdikių ir suaugusiųjų aukojimo iki įvairių formų savęs žalojimo.

 

Dievas tam nepritaria, bet Jis turėjo su tuo susidoroti, nes su tuo turėjo susidurti ir Jo sūnus Izraelis. (Tas pats pasakytina ir apie Paulių, rašantį apie vergiją Romos valdžioje; Dievas to netoleruoja, bet Jis turi su tuo susidoroti, nes žmonės prekiauja žmonėmis.) Taigi Dievas sukūrė įstatymus, kaip Izraelis turėtų spręsti šiuos klausimus.

 

Jei turite 4 vaikus ir jūsų vyriausias vaikas pirmą kartą gyvenime pavagia šeimos automobilį nakčiai, jo bausmė bus daug griežtesnė nei tikroji jo tėvų prigimtis. Tačiau jis turi būti pavyzdys jaunesniems broliams ir seserims, nes šio poelgio pobūdis gali turėti mirtinų pasekmių.

 

Jei jūsų vaikas grįžta namo iš mokyklos ir kalba apie klasės draugus, įsivėlusius į nusikaltimą ar pavojingą elgesį, ar net apie ką nors, kas pasiekia nusikalstamumo lygį, jums tektų susidoroti su tuo vaiku ir tais, kurie daro jam įtaką drastiškai, galbūt agresyviai. Jūsų reakcija neatspindi jūsų tikrosios prigimties, bet jūs netoleruojate tokio elgesio ir turite sukurti taisykles savo vaikui, kaip su tuo elgtis.

 

Kartais kitų veiksmai verčia jus daryti tai, ko nenorite.

 

Pažvelkite į tai: net Laiške žydams 10:5-6 sakoma, kad Dievas nesidžiaugė Senojo Testamento aukomis ir deginamosiomis aukomis, tačiau Jis vis tiek įtraukė jas į Mozės įstatymą. Savo Sūnaus siuntimas yra ta vieta, kur Jis rado malonumą. Tas pats ir su Izraeliu. Dievas vienu lygmeniu apreiškė save ir savo kelius tėvams „daugeliu atvejų ir įvairiais būdais“, bet galutinis apreiškimas, pilnas savęs apreiškimas, yra Jėzus.

 

Ši serija yra apie pavyzdžius, kuriuos Tėvas arba Viešpats pateikė tam tikriems žmonėms Biblijoje, ir kodėl jie yra mums pavyzdžiai. Naujajame Testamente Jis taip pat daug kartų pateikė mums pavyzdžių.

 

Nuo to pradėsime kitą savaitę. Iki tol, palaiminimų,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com