John Fenn, Demonų doktrinos, 3/3, Žmogaus doktrinos, Savaitės mintys 11/22/25

 John Fenn, Doctrines of demons, 3/3, Man's doctrines, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

Viena iš mano Biblijos mokyklos mokinių atėjo į biurą labai nusiminusi. Ji buvo atidėjusi dešimtinę savo surinkimui, bet buvo vieniša mama ir jai reikėjo tų pinigų

sau ir savo vaiko pietums visai savaitei. Pastorius jai buvo pasakęs, kad ji pirmiausia turi sumokėti Dievui ir pasitikėti, kad Dievas pasirūpins ja ir jos vaiku.

 

Aš parodžiau jai labai panašią situaciją, matomą Morkaus 7:1-13 ir Mato 15:1-9.

Fariziejai buvo sukūrę daugiau nei 800 savo įstatymų, kuriuos iškėlė aukščiau už Mozės įstatymą, dėl kurio Jėzus nuolat su jais ginčijosi. Vienas iš jų buvo toks, kad jei tavo tėvai ar šeima stokodavo, bet turėjai auką ar dešimtinę, kurią galėjai paaukoti Dievui, turėjai sumokėti Dievui ir palikti savo tėvus bei šeimą, kad patys susirastų maisto.

 

Jėzus pasakė, kad jie „atmeta Dievo įsakymus, kad galėtų laikytis savo tradicijų“, ir jie kalti, kad „savo tradicija paverčia Dievo žodį beverčiu“ (Morkaus 7:9, 13).

 

Niekas iš mūsų nenori, kad Žodis mūsų gyvenime būtų bevertis, bet mes pasiduodame žmonių mokymams, kurie tai padaro. Uolumo įtikti Dievui vedami pasitikime pastoriais prieš sveiką protą, racionalizuodami manipuliacijas, kurias laikome „skirtomis Dievui“. Laimei, ši jauna moteris įgijo išminties ir pamaitino save bei savo sūnų, suprasdama, kad jos pastorius yra fariziejus. Kai žmonių įsakymai iškeliami aukščiau Dievo įstatymų, tai reiškia kontroliuoti žmogų ar žmones, kartu iškeliant save jų akyse.

 

Geros širdies žmonės, kurie tiesiog nori įtikti Dievui, pasiduoda žmonių doktrinai, manydami, kad paklūsta Dievui. Tiesos Dvasia ir sveikas protas juose kovoja su žmonių mokymu, sukeldami didelę kaltę ir pasmerkimą. Jų tikėjimas tampa toksišku tikėjimu, nuodijančiu jų santykius su Dievu ir kitais, kurie juos myli ir jais rūpinasi. Jie pradeda atsiriboti nuo kitų savo gyvenime.

 

Žmonių doktrinų pavyzdžiai gali būti mentorystės programos, suteikiančios žmogui „dvasinio sūnaus“ arba „dvasinės dukters“ statusą. Baimė, kaltė ir gėda yra pagrindiniai įrankiai.

 

Baimė, kad jie neįtikins Dievo, taip atverdami duris priešui. (Kartu su grasinimais, kad jie gali būti atviri priešo atakoms, jei nėra po savo „priedanga“, tai labai veiksminga jauniems ir silpniems tikėjime).

 

Kaltė, nes jie jaučiasi bandantys įtikti Dievui, bet nesijaučia pakankamai geri. Gėda, nes praeityje kažkaip nusidėjo, arba bent jau jų akyse, todėl jie pateisina savo valios perdavimą savo pastoriams/manipuliatoriams.

 

Dažniau pasitaiko Dievo mokymo maišymas su žmonių mokymu. „Kraujo skelbimas“, „velnio surišimas“ – tai tik  keli žmonių mokymai, kuriuos daugelis laiko evangelijos tiesa.

 

Pastaba: „Kraujo skelbimas“ paimtas iš Apreiškimo 12:11 apie kankinius, kurie mirdami nugalėjo Šėtoną. „Jie nugalėjo (Šėtoną) savo liudijimo žodžiu ir Avinėlio krauju, ir jie nemylėjo savo gyvybės iki mirties.“ Tais laikais reikėjo prisiekti ištikimybę Cezariui, atsižadant Kristaus, arba mirti. Šie kankiniai nugalėjo Šėtoną, atsisakydami neigti Kristų, atsisakydami neigti savo išgelbėjimą. Tai  niekada nebuvo duodama kaip įrankis prieš Šėtoną.

 

Visur Biblijoje, kai atliekama kraujo auka, tas kraujas yra skirtas vienam tikslui: nuodėmių atleidimui. Niekada nebūna dvasinis įrankis prieš ką nors ar kažką. Žmonės, kurie naudoja tokius žmogaus sukurtus dvasinius rekvizitus, parodo, kad jiems trūksta tikėjimo galingiausiu vardu visatoje, nes Jo vardo pakanka! Mums buvo duotas galingiausias vardas visatoje demonų išvarymui, todėl nustokite bandyti pridėti žmogaus doktriną prie to, ką Dievas jau padarė.

 

Posakis „surišti velnią“ paimtas iš Mato 12:29, kur Jėzus, kalbėdamas apie save, pasakė: „Kaip kas gali įeiti į stipruolio namus ir pagrobti jo turtą, jei pirmiau nesuriša stipruolio?“ Supraskite palyginimą:

 

„Kaip kitaip kas nors gali įeiti į stipruolio (šėtono) namus (žemę) ir pagrobti jo turtą (ką Jėzus padarė Šėtonui ant kryžiaus, žr. Kolosiečiams 2:15, apiplėšęs kunigaikštystes ir galybes...), jei pirmiau nesuriša stipruolio (šėtono).“ Jėzus surišo stipruolį per kryžių ir prisikėlimą. Šėtonas buvo „suimtas“, bet jis dar nėra išvarytas – tai įvyks vėliau. Bet dabar jis yra surištas, ir mūsų tikėjimas jį nugali.

 

Jėzus liepė išvaryti demonus – kodėl pasaulyje kas nors turi surišti – surakinti demoną antrankiais, palikdamas jį vietoje? Jėzus liepė juos išvaryti iš žmogaus ar situacijos, o ne suimti vietoje. Liepta įsakyti jiems išeiti!

 

Grįžtant prie temos...

Manipuliuojantys pamokslininkai dažnai naudoja baimę žmonėms kontroliuoti: „Kitą savaitę turite prisijungti prie mūsų, kad išmoktumėte pagrindinę pamoką, kitaip galite atsiverti velniui“ – tai pavyzdys. Velnio baimė yra šaknis, suteikianti gyvybės žmonių mokymams. Šiomis klaidomis užaugo visa krikščionių karta, ieškanti to vieno dvasinio rakto, kuris atneštų visišką ramybę į jų gyvenimą.

Jie klajoja nuo konferencijos iki interneto svetainės, ieškodami to vieno rakto, kuris viską sujungtų. Jie praleidžia nuostabią ramybę, tiesiog einant su Tėvu ir Viešpačiu per gyvenimą, kuris kasdien apreiškia dieviškąją aprūpinimą.

 

Paulius nerimavo, kad žmonės priims sudėtingą tikėjimą.

 

2 Korintiečiams 11:3 jis sakė, kad bijo, jog jie bus suvilioti nuo Kristuje randamo paprastumo ir pasirinks sudėtingesnį tikėjimą, skelbiantį kitą Jėzų, kitą evangeliją, kitą dvasią.

 

Žmogiškos doktrinos dar labiau apsunkina tikėjimą. JEI esate gundomas komplikuoti savo tikėjimą ką nors darydamas, kartodamas kokią nors formulę ar šokdamas per lanką, kad įtiktumėte pastoriui ar autoritetui ir turėtumėte gerą reputaciją jų akyse – SUSTOKITE! Atsistokite, grįžkite prie savo pirmosios meilės.

 

Apsvarstykite Romiečiams 8:32:

 

„Jis nepagailėjo savojo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, kaipgi jis kartu su juo nedovanotų mums visko?“ Tėvas panaudojo Sūnų, kad sukurtų visą visatą. Dabar jūs turite tą Sūnų jumyse – Kristų jumyse, šlovės viltį.

 

Jei savyje turite Kristų, savo dvasioje turite visos visatos Kūrėją. Viskas egzistuoja per Jį ir Jam, kuris yra jūsų dvasioje. Ar galite man pasakyti, ką nors, ką galima būtų patobulinti? Ar galite ką nors pridėti, kad padidintumėte to, kas buvo padaryta dėl jūsų, galią? Ar galime ką nors padaryti, kad pagerintume tai, kas buvo padaryta? Ar galime ką nors pridėti ar atimti iš Kristaus mumyse kokiais nors savo veiksmais? Ne!

 

Yra demonų mokymų, žmonių mokymų ir Dievo mokymų. Tik vienas iš jų yra paprastas, pagrįstas meile Viešpačiui, mūsų Dievui, visa savo širdimi, jėgomis ir protu, ir meile savo artimui kaip sau pačiam. Nedarykite sudėtingu  to dar labiau, nes savyje turite Kristų, visos visatos Kūrėją. Kaip galime ką nors pridėti prie tokio malonės lygio?

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol – laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com