Ką reiškia „prisikėlęs“ 4 iš 4

 What "Is Risen" Means #4 of 4

 Sveikinu visus,

 Ar prisimeni vaikystės akimirkas, kai supratai, kad tavo tėvai kažkada buvo

vaikai? Iki tos akimirkos niekada negalvojai, kad jie turėjo gyvenimą iki tavęs. Tavo mintys apie jų egzistavimą prasidėjo nuo tavęs, iki tos akimirkos nesuvokiant, kad jie turėjo gyvenimą prieš tau atėjus.

  Taip daugelis galvoja apie Viešpatį Jėzų

 Jo gyvenimą jie pažino tik iš evangelijų. Tačiau Kristus jau gyveno prieš tapdamas kūdikiu Betliejuje ir per šimtmečius buvo glaudžiai susijęs su vyrų ir moterų gyvenimu. Apmąstyti Kristaus gyvenimą prieš užsimezgant Marijos įsčiose Jėzumi yra akis atveriantis ir nuostabus dalykas.

 Prieš Betliejų

 Pradžios 1:26: „Dievas pasakė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą, ir panašumą...“ Hebrajiškas žodis „Dievas“ yra Elohim. „El“ yra Dievas, o „im“ reiškia daugiskaitą. Pažodžiui: „Dievai sakė: sukurkime žmogų pagal mūsų paveikslą, pagal mūsų panašumą“.

 

Tai pirmoji įžvalga apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Pradžios 2 skyrius pradedamas sukūrimo santrauka, o po to 7 eilutėje aptariamos detalės: „Ir Viešpats Dievas sutvėrė žmogų iš žemės dulkių...“

 

 Mes matome, kad „Viešpats Dievas“ išeina iš Elohimo, kad iš tikrųjų sukurtų žmogų, ir apgyvendintų  jį Edeno sode. Tai ne Elohimas, o Viešpats Dievas – Jehova Elohim – kuris išėjo iš Elohimų, kad būtų apreikštas kaip Viešpats Dievas, arba hebrajiškai: Jahve Elohim. (Jehova / Jahvė - lotynų / hebrajų)

 Karaliaus Jokūbo versijoje tai verčiama kaip „Viešpats Dievas“ (Jehova Elohim).

 Būtent šis „Viešpats Dievas“ (Jehova Elohim), išėjęs iš Elohimo, suformavo žmogaus kūną, kvėpdamas į jį, todėl molekulės iš molio ir dulkių virsto mėsa ir krauju.

 

 Pradžios 2–4 skyriai yra labai konkretūs, jame pasakojama, kad tas pats Viešpats Dievas (Jehova Elohimas) atvedė gyvūnus   Adomui, kad pamatytų, kaip jis juos pavadins. Kuris užmigdė Adomą,  kad Jis galėtų chirurginiu būdu paimti iš jo kūno šonkaulį  ir suformuoti Ievą.

 Tai buvo Jehova Elohimas (Viešpats Dievas), kuris vaikščiojo ir kalbėjosi su Adomu ir Ieva sode, susidurdamas su jais po to, kai jie nusidėjo. Mums pasakojama Pradžios 3:21, tai buvo Viešpats Dievas/Jehova Elohimas, kuris paaukojo pirmąją gyvulių auką ir padarė iš jų odų žmonėms apsiaustus prisidengti.

 Tai buvo Jehova Elohimas, kuris susidūrė su Kainu, kai jam kilo mintis nužudyti savo brolį, ir tas, kuris susidorojo su juo po to, kai jis atsisakė Jehovos Elohimo pastangų sustabdyti jį po žmogžudystės.

 

 Tas pats Jehova Elohimas pasirodė Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.

 

 Po šimtmečių tas pats Jehova Elohimas pasirodo Mozei prie degančio krūmo, Išėjimo 3:14, identifikuodamas save kaip „AŠ ESU“, visada esantį. 15 eilutėje, kai Mozė klausia Jo vardo, Jis jam sako, kad Jis yra „Viešpats Dievas“ (Jehova Elohim).

 Viešpats Dievas, AŠ ESU, kūne

 Jono 8:58 Jėzus atsakė religiniams vadovams, kai tvirtino pažinojęs Abraomą: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums. Prieš tai, kai Abraomas buvo: AŠ ESU."

 

Tą akimirką tie vadovai viską sujungė – šis prieš juos stovėjęs vyras teigė buvęs Edeno sode, Tas, kuris pasirodė Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, Tas, kuris pasirodė Mozei – ir užuot atgailavę dėl savo kelius, jie rinko akmenis, kad Jį nužudytų. Kristus gyveno senovės istorijoje, net priešistorėje prieš tapdamas kūdikėliu Jėzumi. Prieš juos stovėjo Jehova Elohimas kūne.

 Samuelis viską pakeitė

 Samuelis yra pirmasis iš Izraelio pranašų karaliams. Izraelis atsirado kaip tauta, kai paliko Egiptą ir perėjo jūrą. Kai mirė Mozė, o vėliau Jozuė, jie apie 300 metų praleido vadovaujami įvairių teisėjų – jokio karaliaus, jokios įstatymų leidžiamosios institucijos, tik teisėjai. Dabar jūs žinote kai kuriuos iš jų: Gideonas, Debora, Samsonas ir paskutinis: Samuelis.

  Samueliui  berniukui pasirodė Viešpats Dievas. Nesuprasdamas, kad jį pašaukė Viešpats, vyriausiasis kunigas Elis turėjo pasakyti vaikui, kas tai buvo. I Samuelio 3:10 sakoma: „Viešpats (Jehova) atėjo ir atsistojo, kaip ir ankstesniais laikais, ir pašaukė jį...“

 Skyrius baigiasi 21 eilute šiuo teiginiu, kuris pakeitė tai, kaip Viešpats bus žinomas likusioje Senojo Testamento dalyje: „Viešpats vėl pasirodė Samueliui Šilojuje, ir Viešpats (Jehova) apsireiškė Samueliui (kaip) Viešpaties žodis“.

 Nuo šio momento AŠ ESU, Jehova Elohimas, bus apreikštas kaip Viešpaties Žodis arba Dievo Žodis. Skaitydami Senojo Testamento pranašus, kurių darbai apima šimtmečius, daugumoje pamatysite, kad „Viešpaties žodis“, kurį jie gavo, atėjo per Viešpaties – Kristaus – AŠ ESU, Jehova Elohimo, apsilankymą.

 Jeremijo 1:2: „Viešpaties žodis atėjo pas mane...“ ir pašaukė jį būti pranašu. Jis prieštaravo, sakydamas, kad yra tik vaikas (hebrajiškas žodis „vaikas“ reiškia apie 13 metų paauglį). Tada Jeremijas sako 9 eilutėje: „Tada Jis ištiesė ranką ir palietė mano lūpas...“

 Čia matome tik vieną pavyzdį, kai Viešpaties Žodis ateina kaip regėjimas – Kristaus apsilankymas pas šį ST pranašą. (Mano serija „AŠ ESU; Kas Jėzus yra ir iš kur jis atėjo“ išsamiau aprašo Kristaus pasirodymą ST.)

 

 Nuo Izaijo ir Ezechielio iki Jeremijo ir Ozėjo

 Jie matė Viešpaties Žodį, vedantį Izraelį ir žmoniją per šimtmečius. Dovydas pažinojo Jį. Psalmėje 110:1 jis rašo: „Viešpats (Tėvas) pasakė mano Viešpačiui (Kristui): sėsk, kol aš padarysiu tavo priešus pakojį tavo kojoms“.

 Petras mums pasakoja, kad Dovydas matė Jėzaus prisikėlimą Šventąja Dvasia, kaip teigiama Apaštalų darbų 2:25-31: „...jis (Dovydas), matydamas tai anksčiau, kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą...“

 

 Po amžių ir šimtmečių, kai Viešpats Dievas apreiškė save kaip Viešpaties Žodį žmonijai nuo Adomo iki Dovydo iki ST pranašų, apaštalas Jonas pradeda savo Evangeliją šiais baimę keliančiais žodžiais: „Pradžioje buvo Žodis. Ir Žodis buvo su Dievu ir Žodis buvo  Dievas... Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“.

 

 Koks nuostabus dalykas

 Šis Viešpaties Žodis, šis Jehova Elohimas, kuris suformavo Adomo kūną ir įkvėpė į jį (Šventoji Dvasia buvo Dievo kvėpavimas), Tas, kuris pasirodė Abraomui ir Mozei, Izaijui ir Jeremijui, tapo visam laikui žmogumi!

  

Tėvo ir Sūnaus santykiai pasikeitė, kai Tėvo Žodis įgavo kūną, bet dar labiau, kai šis Tėvo Žodis patyrė mirtį. Ir dar kartą per Jo prisikėlimą. Tėvo Žodis dabar yra iš mirties prikeltas žmogus – Žmogus, kuris yra Dievas – amžinai gyvenantis „prisikėlęs“ būsenoje.

  Tai yra Kristus tavyje – Tas, kuris kalbėjo Mozei, kuris pasirodė Abraomui ir pranašams – Kristus jumyse. Ar tuo nesibaigia visi argumentai prieš tai, kad esi silpnas? Ar nesibaigia visi ginčai, jei „jaučiate“, kad praradote išgelbėjimą (nors ir esate tikintis), nes padarėte tą ar aną? Ar žinant jį, visos savęs įvaizdžio problemos nesibaigia? Ar tai ne pabaiga visoms formulėmis, pagal kurias galima artintis prie Dievo? Nenuostabu, kad mums sakoma: „Drąsiai ateik prie sosto, kad gautum gailestingumą ir malonę! Nereikia jokios formulės – ateik tiesiai pas Tėvą!

 

Mes negalime tos meilės užsitarnauti, negalime jos patobulinti. Kaip sakoma Romiečiams 8:32, Tėvas, kuris panaudojo savo Sūnų viskam sukurti, tada atidavė mums savo Sūnų. Taigi, gavę  Sūnų, viską gavome!

  

Kristus tavyje – nuostabi malonė, tu ir aš amžinai gyvename prisikėlimo galioje. „Kad pažintumėte viltį, kurią suteikia kvietimas, pažinti nepaprastą Jo (Tėvo) galingos galios didybę, kuria Jis prikėlė Jėzų iš numirusių ir kuri dabar jumyse veikia...“ Efeziečiams 1:17 -23. Nepakeičiamai užtvirtinta.

 Nuostabi malonė.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas