Kaip suprasti Sandorą 2 iš 3

 Understanding Covenant #2 of 3

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę paaiškinau, kaip Viešpats Dievas (Kristus) iš pradžių pažadėjo, o

paskui sudarė sandorą su Abramu, įpjaudamas sandorą.

 Pradžios 15:1-6 Viešpats Dievas parodė Abramui   dangų ir pasakė, kad jo palikuonių bus tiek daug, kiek žvaigždžių. Likusią Pr15 skyriaus dalį aptarėme praėjusią savaitę , taip pat ir tarp jų sudarytą sandorą.

 16 skyrius prasideda Abramu ir Sara, kurie kalba apie tai, kaip Viešpats Dievas pasakė, kad Abramas turės sūnų. Sara buvo nevaisinga ir nevaisingo amžiaus, todėl ji   pasiūlė  Abraomui susilaukti kūdikio su jos namų tarnaite Hagar.(Pr16:2) Jie bandė išsiaiškinti, kaip tas pažadas gali išsipildyti, o tada nusprendė padėti įgyvendinti Dievo planą.

 Prieš apkaltindami  Sarą...

 Atsiminkite, 15 skyriuje Viešpats pasakė Abramui, kad jis turės sūnų, bet tuo metu nieko nesakė apie Sarą. Viešpats neatskleidė, kad Sara bus to vaiko motina iki pat 17 skyriaus. Viešpaties apreiškimas yra progresyvus, nes Jis yra begalinis, todėl ir mokymasis bus  begalinis ir begalinis laikas tai padaryti.

 Neleiskite, kad kas nors jums sakytų, kad turi daugiau žinių, nei atskleidžia Biblija, daugiau nei tai, ką žinojo Paulius, ar už Biblijos ribų, ir panašių dalykų. Rašto kanonas, kurį turime šiandien, yra baigtinis šiam amžiui, ir tik žvilgsniai į kitą amžių.

Tačiau mums pažadėta, kad vieną dieną sulauksime išsamesnio apreiškimo: „Dabar mes esame Dievo sūnūs, bet neatskleidžiama, kas būsime, tik žinome, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra." 1Jono 3:2

 Pagalba Viešpačiui

 Abromas ir Sara bandė išsiaiškinti, kaip Viešpats  įvykdys savo pažadą, kad Abramas turėtų sūnų, ir nusprendė padėti žodžiui išsipildyti. Ar mes visi nebandėme „padėti Viešpačiui“? Ar gavome apreiškimą, tada sukūrėme savo planą, kaip tai gali įvykti, ir tada priėmėme sprendimus, padedančius procesui tęstis ir patyrėme tik nesėkmę?

 TIEK daug žmonių patiria nesėkmę ir susipainioja, nes mano, kad Dievas pasakė... bet iš tikrųjų jie priimdavo sprendimus remdamiesi daline informacija, labai dažnai palikdami nuošalyje sveiką protą ir deramą kruopštumą, kad nepavykus kaltintų Dievą.

 YHWH - Pradžios 17, Sara turės kūdikį

 Pradžios 16:16 pasakojama, kad Abramui buvo 86 metai, kai Hagara pagimdė Izmaelį. 17 skyrius mus greitai perkelia į priekį, mums pasakoma, kad Abramui buvo 99 metai, kai Viešpats vėl pasirodė Abramui. Izmaeliui tada buvo 13 metų.

 Šį kartą Viešpats Abramui pasirodo kaip „El Šadai“. Mes žinome, kad „El“ yra Dievas, bet „Šadai“ yra toks archajiškas, kad net rabinai nesutaria dėl jo reikšmės. Jie siūlo „visko pakanka“, bet atrodo, kad jo šaknis yra stipresnė- „pakankamai stiprus, kad nugalėtų (bet ką)“ arba „Dievas, stiprus nugalėti“. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Viešpats sako Pradžios 17:1:

 „AŠ ESU Dievas, stiprus nugalėti“ arba „AŠ ESU El Šadai“.

 Viešpats šiuo pasirodymu pabrėžia ir savo galią viskam, ir savo malonę, nes sako, kad „sudaro sandorą“ (angl. „making covenant“) su Abramu. Viešpaties malonė yra ta, kad Jis, visagalis, nusileidžia įpjauti sandorą su Abramu.

 Vardo pakeitimas

 Nors Viešpaties vardą rašome kaip Jehova (lot.) arba hebrajiškai Jahvė, senoliai net iki šių dienų pašalina balses, kad nebūtų klaidingai ištartas Jo vardas, o tai būtų bergždžias naudojimas. Taigi mes žinome Jį kaip YHWH, balsės pašalintos, kad kas nors nenaudotų Jo vardo veltui. Jis neištariamas. Anglų kalba įterpia balses, kad gautų Jahvė, bet judaizme tai tiesiog YHWH.

 Beje, tai ištariama tik su priebalsiais – tai galingo iškvėpimo garsas. „Y“ yra trumpas „i“ garsas, po kurio seka „ha“, o po to „w“, kuris iškvepiamas sučiauptomis lūpomis, kad išgirstų vėjo garsą, tada vėl „h“ kaip „ha“. Tai vėjo ūžesys, tarsi galingas besiveržiantis vėjas, kuris tyliai baigiasi. Visai kaip per Sekmines Apaštalų darbų 2:4.

Būtent šiame susitikime su Abramu ir Sara visagalis AŠ ESU dar kartą patvirtina sandorą su jais, suteikdamas jiems kaip Sandoros vadovas savo paties dalį: Jo vardą. Jis paima vieną H iš VIEŠPATIES ir atiduoda Abramui, padarydamas jį amžiams Abrahamu, tautų tėvu.

 Jis paima kitą H ir atiduoda Sarai, paversdamas ją Sarah  tautų motina. Nuo šio momento jų varduose yra Dievo visagalio AŠ ESU vardas. Lygiai taip pat šiandien jaunikis duoda savo vardą savo žmonai, taip Jis padarė savo nuotakai – sandoros žmonėms su Abrahamu ir Sarah.

 Būtent tą patį gyvybės alsavimą tas pats Jehova Elohimas įkvėpė į suformuotą molinį Adomo kūną, kad atgaivintų jį. Dabar jis iš esmės įkvėpė Sarai, paversdamas ją Sarah ir pasakė jai, kad „kitais metais maždaug tokiu laiku, atsižvelgiant į gyvenimo laiką, tu turėsi sūnų“. (17:21, 18:9-15)

 Iš to Abraomas juokėsi, o vėliau nusijuokė ir 90 metų Sarah*. Viešpats atsako pasakydamas tiek daug žodžių; „Kadangi tu juokeisi, vadinsi jį „juoku“. Juokas hebrajų kalba yra „Izaokas“. *Pradžios 17:17; 18: 9-15

 Baigiame tuo, kad Sarah, pirmą kartą nusijuokusi, pasikeitė širdimi

 ir patikėjo. Hebrajams 11:11 mums sakoma: „Per tikėjimą Sarah sugebėjo pastoti ir pagimdė vaikelį, kai buvo jau garbaus amžiaus, nes pripažino ištikimu Tą, kuris davė pažadą“.

 Skirtumas tarp juoko netikint ir vertinimo, kad Dievas yra ištikimas, yra paprastas širdies posūkis, paprastas sprendimas. Ar  ištikimas tas, kuris tau pažadėjo?

Padaryk tokį nuosprendį dėl Dievo  – pripažink jį ištikimu, pripažink ištikimu tą, kuris pažadėjo. Jūs ir aš taip pat turime Jo vardą, nes Kristus gyvena mumyse, ir mes turime teisę naudoti Jėzaus vardą. Mes esame Abrahamo sandoros dalis. Nuostabi malonė, baigsime kitą savaitę. Iki tada,

 Palaiminimai,

 Džonas Fenas