Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2023 m. vasario 26 d., sekmadienis

Tebūnie tau pagal tavo tikėjimą

 According to Your Faith  Be it Unto You #1 of 4

 Sveikinu visus,

 Devintojo dešimtmečio pabaigoje buvau pastoriumi mažame surinkime kaimo bendruomenėje Rytų Kolorado valstijoje. Nors surinkimui sekėsi gerai, tai buvo


žemės ūkio miestas ir žiemos ten buvo sunkios. Iki sausio mėnesio mūsų pajamos po to, kai surinkimas sumokėjo nuomą ir komunalines paslaugas, buvo 15 USD. (šiandien 40 USD). Paskutinę mėnesio savaitę neturėjome maisto.

 Apie 16 val. (16.00 val.) Barbara paklausė, ką valgysime vakarienės, nes ji tiesiogine prasme neturėjo  nei sandėliuke, nei šaldytuve, nei šaldiklyje nieko, kas galėtų mus pamaitinti arba, dar svarbiau, mūsų 3 mažus berniukus. Ji iš nevilties atidarė šaldytuvą, parodydama man, kad jis tuščias. Ji atidarė spintelę, kad parodytų tuščias lentynas. Ji buvo pagrįstai susirūpinusi.

 Aš atsakiau: „Nežinau, bet žinau, kad darau būtent tai, kam Viešpats mane pašaukė, todėl žinau, kad Jis pasirūpins“. Pasakiau jai, kad mano dvasioje yra ramybė, dvigubai patikrinau savo motyvus, Tėvas davė man ramybę, todėl likau susitelkęs į tą ramybę savo dvasioje. Bet ji buvo mama, todėl turėjo teisę žinoti, kur jos 3 berniukų vakarienė.

 Ji buvo pasirengusi eiti su mano ramybe, nors ji iš prigimties buvo linkusi numatyti situacijas, todėl svarstė: ar tikrai Viešpats mus čia atvedė? Ar Jis norėjo, kad būtent čia Džonas gautų darbą (nors darbo surinkime turėjau iki kaklo)? Kas negerai su Džonu, kad jis rizikuoja šeima dėl savo tikėjimo? Gal tai buvo pasididžiavimas? Ką mes toliau darysime? Visa tai buvo klausimai, kuriuos tokioje situacijoje užduotų bet kuri žmona ir motina. Bet galiausiai ji manimi patikėjo.

 Tai buvo „pagal tavo tikėjimą, tebūnie tau“ esmė – pasirinkimas buvo paprastas: pasitikėk ramybe arba imk reikalus į savo rankas ir eik su „Planu B“.

 Maždaug po 20 minučių šeima iš mūsų surinkimo įsuko į mūsų kiemą su savo dideliu Chevy Suburban, kuris tuo metu buvo didžiausias  SUV  visureigis. Jis buvo pilnas bakalėjos ir net šviežio pieno iš jų pieno ūkio. Per 10 minučių mūsų šaldytuvas ir spintelė iš  tuščių tapo  pilni.

 Barbara buvo sužavėta, pabandykite tai įsivaizduoti. Šiai porai vėlai tą rytą kilo mintis, kurią jie pripažino esant iš Viešpaties; kad nupirktų mums maisto produktų. Mes gyvenome rytinėje Oklahomos prerijoje, todėl iki parduotuvės buvo galima nuvažiuoti per valandą.

 

Jie važiavo daugiau nei valandą iki parduotuvės, kad pasikrautų savo transporto priemonę, po to valandą atgal IR pakeliui į mūsų namus jie sustojo prie savo namų, kad atsineštų šviežio pieno – jie buvo sužavėti, kad juos Tėvas taip panaudojo, o mes  buvome sužavėti, kad jie taip  pakluso. Per 10 minučių iš nieko neturinčių  tapome pilnai aprūpintais. Nuostabi malonė.

 Dievo rūpestis jau veikė, kai mes su Barbara kalbėjomės ir nusprendėme pasitikėti savo dvasios ramybe. Jei nebūčiau gavęs apreiškimo savo dvasioje ir lydinčios ramybės iš Tėvo, kad Jis turi mums vakarienę, būčiau apsikvailinęs. Bet aš turėjau ramybę, todėl pasilikau joje.

 Aš paklusau apreiškimui ir ramybei  savo dvasioje. Tai buvo tikėjimas, o ne kvailystė. Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą. Daug kartų žmonės gauna apreiškimą, ramybę nuo Tėvo, bet kai užplūsta baimė, jie elgiasi pagal savo išmintį.

 Jie atsitraukia, remiasi savo jėgomis ir kuria savo „planą B“. Kadangi jie pasiduoda baimei, užuot suvaldę ją savo dvasios ramybe, jie niekada nesulaukia stebuklo – ir tada stebisi, kodėl Dievas juos nuvylė.

 „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“ Mt 9, 27–30

 Naujajame Testamente tai pasakyta tik vieną kartą, tačiau įvairiais būdais ir žodžiais  kartojama daugybę kartų.

 „Kai Jėzus išėjo iš ten, du aklieji sekė paskui jį, garsiai šaukdami: „Dovydo sūnau, pasigailėk mūsų!“ Kai jis įėjo į namus, aklieji atėjo pas jį, ir Jėzus jiems tarė: Ar jūs tikite, kad turiu galią tai padaryti? Jie jam atsakė: „Taip, Viešpatie!“ Tada jis palietė jų akis, sakydamas: „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“.

  Kodėl Jis pasakė: „Pagal jūsų tikėjimą“?

 Tai nebuvo suverenus Viešpaties žingsnis. Tai buvo pagal aklųjų tikėjimą. Kodėl tai buvo „pagal jų tikėjimą“?

 Pirmiausia jie pavadino Jį Mesiju, vadindami Dovydo Sūnumi. Tai bene labiausiai žinomas žydų terminas, apibūdinantis Mesiją, o Matas savo evangeliją pradeda 1:1 sakydamas, kad būtent tai jis parodys savo evangelijoje: „Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus kilmės knyga, Dovydo sūnaus, Abraomo sūnaus...“ Jie gavo apreiškimą iš Tėvo, kas  buvo Jėzus. Jie turėjo tikėjimą.

  Pagrindinis punktas #1 – asmeninis apreiškimas

 Tai yra raktas į viską, ką darome, ir vadiname „tikėjimu“. Pirmiausia apie tai gauname apreiškimą iš Tėvo. Jei išgirstame blogas naujienas, pasitikriname , pasiteiraujame Tėvo, kad sužinotume, kokie gali būti Jo nurodymai ir aprūpinimas. Kai Petras sušuko; „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, – Jėzus sakė tai sužinojęs iš Tėvo per apreiškimą. Visa karalystė kyla iš Tėvo ir veikia pagal apreiškimą iš Tėvo.

  Aš pasakojau, kaip II Petro 1:3-4 buvo mano pamatas ištisus dešimtmečius: „Atitinkamai, Jo galia suteikė viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui pažinimu To, kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę“.

 Tai arba tiesa, arba ne. Jis arba parūpino viską, kas susiję su gyvenimu, arba ne. Prieš metus leidau tam apreiškimui persmelkti mane, tai sujaudino mano dvasią. Jis suteikė VISKĄ, ko reikia gyvenimui. Kad man daugiau niekada nereikėtų jaudintis. Aš tiesiog turiu leisti, kad šis aprūpinimas būtų atskleistas Jo laiku ir Jo būdais. TAIP mes augame – pasitikėdami Jo laiku ir aprūpinimo būdu.

 Be to, kiekvieno atsakyto poreikio įvertinimas, reiškia sąžiningą savęs įvertinimą, ar tai poreikis, ar tai tik noras.

 Mano tikėjimo išbandymas

 Vežiau 5 karves parduoti į tvartą, esantį už maždaug 40 mylių (70 km). Kabinoje su savimi turėjau Chrisą, bet kažkodėl palikau jo vežimėlį namuose. Už maždaug 10 mylių nuo mūsų namo (18 km) sunkvežimio variklis užgeso. Man užteko pagreičio, kad nuvairuočiau į greitkelio šalikelę.

 

 Prisiminęs II Petro 1:3-4, pasakiau: „Tėve, viskas, kas susiję su gyvenimu ir pamaldumu, yra suteikta, todėl prašau atskleisti savo aprūpinimą, nes mes įklimpome! Tuo metu raudonas pikapas, važiavęs kita kryptimi, sulėtino greitį, kirto vidurinę ribą, apsuko ratą priešais mus ir paklausė, kuo galėtų padėti.

 

 Paaiškinau jam situaciją, jis pasakė, kad nuveš mūsų galvijus į pardavimo tvartą – buvau sužavėtas. Mes atkabinome sunkvežimį nuo priekabos, prikabinome jį prie jo sunkvežimio, perkėlėme Chrisą į jo sunkvežimį ir visi trys nuvažiavome. Jis mus parsivežė, kai išleidome karves, ir aš galėjau paskambinti mūsų viduriniam sūnui, kad atvažiuotų mūsų pasiimti.

 Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą. Aš turėjau apreiškimą iš Žodžio ir iš patirties, tokio tikėjimo, kuris ateina žvelgiant į Tėvo ištikimybę bėgant metams. Remdamasis tuo nuolatiniu apreiškimu ir Jo įrašu mano gyvenime, aš tiesiog nusprendžiau veikti pagal savo tikėjimą, prašydamas Jo atskleisti Jo aprūpinimą. Ir Jis tai darė.

 Kitą savaitę apie kitus kartus, kai nepasisekė, ir daugiau iš Žodžio... iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.