Gyvenimo audinys Nr. 4 iš 4

 Weaving of Life #4 of 4

 Sveikinu visus,

 Studijuodami , kaip Viešpats, suaudžia mūsų gyvenimus, kad  įvykdytume Jo valią, dabar mes prieiname prie paskutinio pavyzdžio.

 Tai reiškia, kad nejaučiame būtinybės  Jį spausti, kad išsipildytų kiekviena mūsų

širdies smulkmena, ir turime žinoti, kada pasakyti :„pakanka“. Kartais meldžiamės, spaudžiame, niurzgiame ir dejuojame, nes norime, kad Dievas viską padarytų tobulai, o rezultatai dažnai būna mažesni, nei  tikėjomės.

 Karalius Ezekijas yra kaip tik toks atvejis

 Jis buvo geras ir labai pasižymėjęs Judo karalius, toks puikus ir kartu toks ydingas. Atrodo, kad tai žmogus, kuris bandė daryti tai, kas teisinga, tikėjo tuo, kas geriausia  žmonėse, dėl ko jis kelis kartus pateko į bėdą – kaip ir tu ir aš! Nepatenkintas Viešpaties darbu savo gyvenime, jis veržėsi daugiau, ir daugelis dėl to kentėjo. Jei tik jis būtų galėjęs pailsėti Viešpatyje ir leisti viskam tiesiog būti. Bet ne, jis turėjo veržtis į priekį, spausti Dievą  dėl didesnių dalykų.

 šiek tiek pagrindinės informacijos

 Ezekijas yra Judo karalius, ir tuo metu vyksta pranašų Ozėjo, Michėjo ir Izaijo tarnavimai  žemėje. Jis gimė maždaug 741 m. pr. Kr., karaliumi tapo 25 metų ir gyveno 54 metus, mirė apie 687 m. Jo karaliavimas yra gerai užfiksuotas archeologiniuose įrašuose, nes jis padarė Siloamo baseiną (Jono 9), kuris ir mūsų dienomis yra atviras viešoms ekskursijoms.

 Skaitome apie Judą, karalių Hezekiją, apie Asirijos karalių Sanheribą, kuris  surinko savo tūkstančius ir pasiuntė į karą. Viešpats atsiuntė vieną angelą, kaip mums pasakojama Izaijo 37:36, kuris nužudė 185 000 karių iš priešo armijos. Pažemintas ir nugalėtas Sanheribas grįžo namo.

 Jūs tiesiog negalite sugalvoti šių dalykų

 Nugalėjus asirus, Izaijas 38 rašo, kad Ezekijas mirtinai susirgo. Talmudas, kuris yra žodinės teisės (Mišna) ir istorijos / komentarų (Gemara) rinkinys, pateikia pagrindinę istoriją.

 Atskleidžiama, kad Izaijas pasakė Ezekijui, kad jis  serga, nes jam nepavyko susituokti ir susilaukti vaikų pagal dieviškąją biologinių dalykų tvarką ir kaip karaliui, kad pagimdytų įpėdinį. Taigi Dievas leido ligą, kuri baigtųsi jo mirtimi.

 Bet kai Ezekijas karštai meldėsi ir atgailavo, Viešpats persigalvojo, Izaijui net nepalikus rūmų teritorijos. (Pavyzdys, kai pranašiškas žodis neišsipildo, nes Dievas persigalvojo, reaguodamas į maldą) Izaijo 38:5 rašoma, kad Viešpats pasakė Izaijui, kad atsakė į jo maldą ir davė jam dar 15 metų (susilaukti įpėdinio).

 Apie šiuos 15 papildomų metų yra mūsų istorija.

 Ezekijas pasveiko ir, pasak Talmudo, vedė Izaijo dukterį Hefzibą, o tai reiškia „Viešpats ja džiaugiasi“ (II Karalių 21:1). Ar turime paveikslą? Izaijas pranašauja, kad karalius mirs nuo ligos, kuri jam buvo leista, nes jis neįvykdė karališkos ir biologinės pareigos turėti vaikų. Kai jis atgailauja ir jam suteikiama 15 metų, kad galėtų atlikti šią pareigą, jis veda Isaiah dukterį ir Isaiah tampa jų sūnaus seneliu.

 Kas atsitiko per tuos 15 papildomų metų?

 Izaijo 39 skyriuje pasakojama, kad vienas iš dalykų, kurie atsitiko, yra tai, kad Babilonas pasiuntė „princus“ arba ambasadorius pas Ezekiją pasveikinti jį su atkurta sveikata.

 Tikėdamas , tuo kas geriausia žmonėse ir suprasdamas, kad Babilonas yra toli, Ezekijas parodė Babilono kunigaikščiams visą karališkąjį iždą, visus šventyklos lobius, visas nacionalines aukso ir sidabro saugyklas, net iki karališkųjų prieskonių ir maisto sandėlių. Taip Babilonas tiksliai įvertino Judo jėgą. Izaijas jam pasakė, kad buvo kvaila atskleisti tai potencialiam priešui, o tauta vėliau dėl to nukentės. Izaijas 39:3-7

 Kas dar nutiko per tuos 15 metų?

 Ezekijas ir Hefziba susilaukė sūnaus Manaso, taip Izaijas tapo Manaso sesneliu. II Metraščių 32:33 ir 33:1 pasakojama, kad Ezekijas mirė, kai jo sūnui buvo 12 metų, todėl Manasas tapo karaliumi būdamas 12 metų.

 II Metraščių 33:1-10 pasakoja, kad jaunasis Manasas darė pikta, sugrąžindamas visus pagonių dievus, net pastatydamas pagoniškus aukurus Viešpaties šventykloje. 10 eilutėje sakoma, kad Viešpats kalbėjo Manasui ir jo žmonėms, bet jie neklausė. Man gaila jo motinos Hefzibos, nes ji buvo vieno dievobaimingiausių kada nors užregistruotų karalių žmona ir vieno blogiausių karalių tautos istorijoje motina.

 11-16 eilutėse pasakojama, kad Manasas buvo paimtas į nelaisvę ir išsiųstas į Babiloną, kur jis tikrai atgailavo, ir pažino Viešpatį. Jis  buvo grąžintas valdyti žemę. Atgailaudamas jis panaikino anksčiau padarytą blogį, nugriovė visus pagoniškus aukurus ir atstatė Viešpaties šventyklą bei altorių. Jis įsakė visam Judui garbinti Izraelio Dievą.

 Bet...

 Per tą laiką, kai jis užėmė sostą būdamas 12 metų, ir tada, kai pažino Viešpatį, jis padarė siaubingą dalyką. Jis nekentė Izaijo savo senelio. Kodėl, mes nežinome. Jis tikrai turėjo žinoti, kad jis buvo tų 15 metų produktas, kai jo tėvas turėjo susilaukti įpėdinio – galbūt  jis manė, kad jis tikrai nėra geidžiamas, nėra tikrai mylimas, tiesiog naudojamas šeimos linijai išlaikyti. .

 Štai kas atsitiko

 Ne tik Talmude, bet ir Naujajame Testamente: Izaijas pabėgo nuo Manaso į kedro medžių įdubą, bet buvo rastas. Manasas įsakė nukirsti medį su įstrigusiu Izaiju ir perpjauti Izaiją per pusę. Hebrajams 11:37 randame nuorodą apie tai  „tikėjimo salėje“, sakoma apie įvairius neįvardytus tikinčiuosius, kurie kentėjo dėl savo tikėjimo: „Jie buvo užmėtyti akmenimis, perpjauti į dvi dalis, nužudyti kardais...“

 Šis didis vyras Izaijas, karaliaus senelis, jo tėvo draugas, mirė kankiniu. Kokį širdies skausmą turėjo jausti jo motina, matydama, kaip sūnus nužudė jos tėvą! Manasas vėliau atgailavo ir tai yra gerai, bet tauta siaubingai kentėjo prieš Manasui atgailaujant.

 O jeigu Ezekijas būtų tik pasakęs „gerai“, kai jam buvo pasakyta, kad jis tuoj mirs?

 Būkite atsargūs, dėl ko  meldžiatės. Per tuos 15 metų Viešpats vis tiek sugebėjo įvykdyti  savo planus, nors su širdgėla dėl visų. Mes atgailaujame vertikaliai ir Dievas mums atleidžia, bet žala, kurią mes darome ar mums padaroma, yra šioje žemėje, horizontaliai. Kadangi tai yra iš žemės, ją reikia išvaikščioti, patirti, su ja susidoroti. Tačiau visuose šiuose dalykuose Viešpats vis dar veikia ir vis dar juda į priekį visų Jo trokštančių gyvenimuose. Jis visada Tas, kuris savo valią įpina į mūsų gyvenimo audinį.

 Ar yra sričių, kuriose primygtinai reikalavome Viešpaties, kad viskas vyktų pagal mūsų valią ? Ar kartais nespaudėme ir nereikalavome, kol galiausiai pamatėme, kad Viešpats atsakė, tačiau supratome, kad viskas klostėsi ne taip, kaip manėme? Ir tada dažnai stebimės, kodėl Dievas leido tai įvykti, pamiršdami, kad mes buvome tie, kurie reikalavo, kad Jis duotų mums tai, ko norime.

 Apsvarstykite galimybę, kad kai kurie dalykai, kuriuos dabar išgyvenate, ruošia jus tam, ko meldėte.

 Pamatykime didelį paveikslą, mes jau esame amžinybėje, o tai reiškia, kad, kaip sako Biblija, ateis amžiai. Ieškokite Jo, supinančio viską, mūsų pergales ir pralaimėjimus, išminties ir kvailumo akimirkas, ir pamatysite malonę. Daug daug malonės.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas