Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2023 m. sausio 31 d., antradienis

Gyvenimo audinys Nr. 2 iš 4

 Weaving of Life #2 of 4

 Sveikinu visus,

 Tai istorija apie ilgą Dievo atmintį ir  Jo sugebėjimus vykdyti savo pažadus. Jei jaučiate, kad Viešpats davė jums pažadus apie mylimą žmogų, bet dar nematote,


kad tai išsipildė, tai jus padrąsins. Jei svarstote, ar kažkas, kas jums pažadėta, kada nors įvyks, tai jus paskatins.

 Tai vyko  maždaug 1400 m. pr. Kr

 Išėjimo 17 knygoje rašoma, kad Izraelis išėjo prasiskyrus jūrai kaip visiškai nauja tauta, ir atvyko į Refidimą, o tai hebrajų kalba reiškia: „Poilsio vieta“. Viena problema: jie neturėjo vandens.

 Viešpats pasakė Mozei, kad jis atsistotų ant uolos, ir liepė Mozei vieną kartą smogti į uolą  lazda, ir ji duos vandens. Simbolika yra graži. Uola ir ant jos stovintis Viešpats yra Kristaus Jėzaus tipas. Smūgis į Uolą 1 kartą lazda (Dievo žodis/pranašystė) buvo kryžiaus tipas, dėl kurio iš Uolos buvo išlietas vanduo (Šventoji Dvasia). Vanduo numalšino žmonių troškulį.

  Vėliau, Skaičių 20:8, Mozė susidūrė su kita tokia situacija, ir Viešpats jam liepė šį kartą tik kalbėti  uolai ir iš jos ištrykš vanduo. Pirmajame pavyzdyje buvo reikalaujama, kad Uolai būtų suduota, tai  Jėzaus atvaizdas ant kryžiaus, bet išgelbėjimas yra tikėjimas širdimi, o paskui burnos išpažinimas, kad Jėzus yra Viešpats.

 Štai kodėl antrą kartą jis turėjo kalbėti uolai, kad iš jos ištekėtų vanduo. Kadangi jis buvo įsitraukęs į  nesutarimus kongregacijoje, jis smogė į uolą, kaip ir pirmą kartą, smarkiai pažeisdamas tai, ką žinojo apie Viešpatį, Jo išgelbėjimo planą, ir iš tikrųjų tai buvo  Dievo veido įžeidimas. Dėl šios nuodėmės Viešpats jį teisė, uždraudė įžengti į Pažadėtąją žemę. Kuo daugiau žinai, tuo mažesnė malonė dėl kai kurių dalykų.

 Iš karto po to, kai Mozė trenkė į uolą, ištekėjo vanduo

 Izraelį užpuolė jų pusbroliai amalekiečiai (Išėjimo 17:8). Pradžios 36:12 pasakojama, kad Amalekas buvo nesantuokinis Ezavo sūnaus sūnus, ir būtent jo palikuonys užpuolė savo pusbrolius, naujai susikūrusį Izraelį. Mums sakoma, kad tai buvo pasala.

 tai Išėjimo 17:10-15 mūšis tarp pusbrolių buvo toks ilgas ir sunkus, kad tęsėsi visą dieną. Mums taip pat sakoma, kad tol, kol Mozė laikė iškeltas rankas, Izraelis laimėdavo, bet kai jis pavargdavo ir nuleisdavo rankas, laimėti imdavo Amalekas.

Išeitis buvo tokia, kad Aaronas ir Hūras pasodino Mozę ant uolos, o jie palaikė jo rankas. Vėlgi, mes turime išganymo tipą: Mozė reiškia „ištrauktas“, nes buvo ištrauktas iš upės, kad atsilieptų į aukštesnį šauksmą ir pailsėtų įsitvirtinęs ant  ant Uolos.

 Be to, Aaronas reiškia „stiprumas“, „išaukštintas“ arba „stiprus“, o „Hur“ šaknis (harar) reiškia šilumos šaltinį arba deginimą. Išvestinė reiškia „skylė arba urvas“, kaip ten, kur būtų galima kurti laužą, kad sušildytų vietą, ugnies šaltinį.

 Taigi mes turime tą, kuris ištrauktas, sėdi ant savo išganymo uolos, viena vertus, išaukštintas,  dega uolumu dėl Viešpaties, kita vertus, laimėdamas mūšį! Čia matome atperkamąjį vardą, duotą Viešpačiui, Jehova-Nissi, Viešpats, mano pergalės vėliava.

 Dėl Amaleko pasalos 14-16 eilutės mums sako, kad Viešpats pažada Mozei, kad jis kariaus su amaleku per visas kartas, kol jie bus visiškai išnaikinti.

 Žvilgsnis į priekį 400 metų iki maždaug 1000 m.pr.Kr

 Karalius Saulius karaliauja, o jam įsitvirtinus, Viešpats liepia jam kariauti su amaleku 1 Samuelio 15:1-3, sakydamas jam: „Prisimenu, ką Amalekas padarė Izraeliui, tykodamas pakeliui, kai jis (Izraelis) išėjo iš Egipto...todėl kariaukite ir sunaikinkite nusidėjėlius amalekiečius (18 eil.) visus ir visa, ką jie turi..."

 Bet Saulius pasigailėjo amalekiečių karaliaus Agago ir jo šeimos bei geriausių gyvulių gyvybės. Nors vėliau Agagui tą dieną buvo įvykdyta mirties bausmė, akivaizdu, kad dalis jo šeimos išgyveno. Iš kur mes tai žinome?

 Vėl pasukime pirmyn, 600 metų iki maždaug 480 m.pr.Kr

 Dabar esame maždaug 1000 metų po Mozės, 600 metų po karaliaus Sauliaus, ir mes randame vyrą, vardu Hamanas, kuris nekenčia žydų tautos. Jūs žinote istoriją; Hamanas rengia sąmokslą prieš žydų tautą, spendžia spąstus, nesuvokdamas, kad karalienė yra žydė. Per jos drąsą, rizikuojant savo gyvybe, sąmokslas  atskleidžiamas ir Hamanui įvykdoma mirties bausmė ant kartuvių, kurias jis paruošė Esteros dėdei Mordechajui.

 Galime stebėtis, kodėl Esteros knyga yra mūsų Biblijoje. Tai vienintelė Biblijos knyga, kurioje nekalbama apie Dievą, ir joje nenurodytas žymių Jėzaus giminės žmonių gimimas. Pateikiu vieną iš priežasčių, dėl kurių Viešpats pasirūpino, kad ji būtų įtraukta į mūsų Bibliją, – parodyti Viešpaties ilgą atmintį ir ištikimybę.

 Esteros knygoje  Hamanas 5 kartus identifikuojamas kaip „Hamanas Agagitas“. (3:1, 10; 8:3, 5; 9:24) Prisimenate, Agagas buvo karalius, kurio Saulius pasigailėjo maždaug prieš 600 metų. Jo išgyvenusi šeima išsaugojo vardą iki pat Esteros knygos, vis dar surišta  neapykanta pusbroliui Izraeliui.

 

Hamanas Agagitas turėjo tokią pat  neapykantą kaip  ir Amalekas Izraeliui, kaip senovėje buvo paspendęsjam pasalą. Tai buvo Viešpaties  teisingumo išsipildymas, kai Hamanas  padėjo spąstus  žydų tautai, jis vėl buvo Viešpaties  nugalėtas. Purimo šventė švenčia šią, galutinę Viešpaties pergalę prieš amalekitus.

 Pamoka mums?

 Daugelis iš mūsų gavome Viešpaties pažadus dėl visko, pradedant savo gyvenimu ir baigiant amžinais artimųjų likimais. Kartais rūpinamės ar nerimaujame, kai matome pažadui prieštaraujančias aplinkybes.

  Aplinkybės nėra Viešpaties pažado išsipildymo pažangos rodiklis. Hebrajams 11:13 išvardijami keli didelio tikėjimo žmonės ir daroma išvada: „Visi jie mirė tikėdami, negavę pažadų...“

 Nesvarbu, ar tu gyveni, ar mirsi, tai neturi jokios įtakos Dievo pažadų išsipildymui. Jūs jau esate amžinybėje, taigi, jei turite pažadą ir nematote jo išsipildant savo gyvenime ir tai neįvyks šiame amžiuje, duokite jam 200 ar 500 metų. Jo Žodis išsipildys.

 Jis padarys tai, ką tau pažadėjo, todėl ilsėkitės. Tiesiog nustokite bandyti tai išsiaiškinti ir pailsėkite. Priėjęs liepto galą besirūpindamas tiesiog  pailsėk. Išeik. Nurimk  Jo ramybėje. Grįžkite prie pradinio pažado ir vėl raskite tą ramybę. Leisk Jam tai tvarkyti.

 Jis tai padarys! Jis turi ilgą atmintį ir nėra kaip žmogus, kuris meluotų.

 Kita situacija kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.