Elijas 3 iš 3

 

Elijah and Elisha, #3 of 3     01/14/2023

Sveikinu visus, 

Elijas ir Eliziejus dabar paliko Gilgalą  , kaip skaitome II Karalių 2 skyriuje ir atvyko į Betelį. Betelis reiškia „Dievo namai“. 

Betelis yra vieta, kur Jokūbas matė kylančius ir besileidžiančius angelus. (Pr 28)

 Vėliau Jokūbo gyvenime ( Pr 35:1) Viešpats jam pasirodydavo ir liepdavo grįžti į Betelį, primindamas Jokūbui, kad jis ten nuvyko, kai bėgo nuo savo brolio Ezavo rūstybės (prieš jiems susitaikius) ir visai netikėtai susitiko su Dievu.

 Argi tai nepanašu į Viešpatį? Kaip ir Jokūbas, kartais mes surandame savo likimą, kai bėgame nuo jo. „Dievo namus“ randame tarp baimės ir konfliktų, bėgdami nuo kažko ar kieno nors; ir mes bėgame tiesiai į Dievą.

 Elijas klausia Eliziejaus, ar jis nori pasilikti, bet šis atsisako. Atsigaivinti Betelyje yra malonu, bet Eliziejus turėjo judėti toliau, kad surastų savo likimą. Net Dievas negali vairuoti stovinčio automobilio.

 Jie atvyksta į Jerichą – pergalės vietą.

 Prisiminsite, kad prieš daugelį metų Jozuė nuvedė Izraelį į Pažadėtąją žemę, kad tik surastų sienomis aptvertą Jericho miestą. Mes matome Eliziejaus progresą: nuo Gilgalo pasienio, sritis šiaurėje, ėjimas į pietus iki verksmo vietos, toliau į Dievo namus ir atgaivą. Dabar į Jerichą, pirmąją pasienio žemę, kurią pasiekė Izraelis, pirmą mūšį, kurį Dievas laimėjo už juos, tai tipas  pirmojo mūšio, kurį Jis laimėjo už mus po to, kai mes gimėme iš naujo. Sienos atrodė neįveikiamos, bet Dievas padarė tai už tave, Jis tas sienas sugriovė! Koks džiaugsmas!

 Elijas prašo jo pasilikti. Ne. Negali būti. Elijas jam sako, kad Viešpats siunčia jį prie Jordano upės, o Eliziejus sako, kad jis eis kartu. II Kar2:6

Prieš daugelį metų, kai Jozuė vedė jauną tautą iš dykumos, Sandoros skrynią nešantys kunigai įžengė į Jordaną. Vandenys išsiskyrė ir jie pateko į Pažadėtąją žemę sausoje žemėje tarp vandenų (Jozuės 3:15-17).

 Taigi čia randame paskutinę Elijo ir Eliziejaus stotelę, o vanduo vėl išsiskiria, kai Elijas paima apsiaustą ir trenkia juo per vandenį. Kai jie pasiekia kitą pusę, ugnies sūkurys juos išskiria ir Elijo daugiau nebesimato. Jo apsiaustas  nukrenta ant žemės, o Eliziejus pakelia jį ir apsirengia. II Kar2:8

  Elijas atstovauja visiems Senojo Testamento pranašams ir pranašiškiems žodžiams. Ant Atsimainymo kalno Mozė (Įstatymas) ir Elijas (pranašai) kalbėjo apie Įstatymą ir pranašai Jėzui kalbėjo apie Jo mirtį. (Lk 9:30-31)

 Elijas yra tiesiogiai susijęs su Jonu Krikštytoju, kuris, pasak Jėzaus, buvo Elijo atvaizdas. (Mato 11:14) Tai reiškia, kad Elijas norėjo paraginti  Izraelį atgailauti. Jei Elijas reiškia atgailą, Eliziejus reiškia išganymą ir gyvenimą Kristuje, „kitą žingsnį“ po atgailos, t. y.  „tikėjimas Dievu“. (Heb 6:1-2)

 Eliziejus padarė 2 kartus daugiau nei Elijas stebuklų, ir dauguma jų buvo „socialiniai“ stebuklai.

 Dauguma Eliziejaus padarytų stebuklų nebuvo asmeniniai išgijimai, kurie nepaveikė nieko kito, išskyrus išgydytą žmogų. Dauguma jo stebuklų buvo tai, ką mes vadintume „socialiniais“ stebuklais, o tai yra Jėzaus atvaizdas ir į kuriuos turėtų būti nukreiptas mūsų pačių dėmesys kalbant apie „stebuklus“.

 II Kings 4 prasideda našle su 2 sūnumis, kurie paliko didelės skolas dėl netikėtos vyro mirties. Eliziejus paragino ją naudotis  kiekvienu indu, kurį turėjo ir galėjo pasiskolinti, ir stebuklingai aliejaus buvo padauginta tiek, kad pripildytų kiekvieną indą. Tada ji pardavė aliejų, kad padengtų skolas. Gedinti šeima galėjo  gyventi be skolų, tai buvo  „socialinis“ stebuklas.

 Didelė grupė išvirė puodą sriubos, tačiau pamatė, kad ji yra nuodinga, jie susirgo ir buvo  arti mirties. Eliziejus antgamtiškai neutralizavo nuodus, kad jie galėtų valgyti sriubą.

 Antrajame Karalių 5 skyriuje mes matome išgydytą raupsuotąjį Naamaną, visos Sirijos armijos generolą, taip suteikiamas saugumas visai Izraelio tautai ir sukeliant Sirijoje baimę prieš  Izraelio Dievą.

 II Kings 6 grupė pjauna medžius, kad pastatytų  namus,  kirvio galva nuskrieja nuo koto į vandenį. Eliziejus privertė kirvio galvą plūduriuoti, kad ją būtų galima paimti, o tai buvo naudinga visiems, kad jie galėtų tęsti savo statybos projektus.

 Dauguma surinkime nori „asmeninio“ arba į save orientuoto stebuklo, o ne vieno, palaiminančio ištisas žmonių grupes.

 Žinoma, stebuklai yra asmeniški ir individualūs. Eliziejaus, kuris yra Jėzaus ir Kristaus kūno pavyzdys, tarnyste matome stebuklus, kurie tiesiogiai naudingi žmonių grupėms ir tautai.

 Apsvarstykite, kaip Jėzus pamaitino tūkstančius gausindamas maistą ne vieną kartą, o du kartus. Vandenį vynu jis pavertė ne vienam asmeniui, o dešimtims susirinkusių į vestuvių puotą. Vyras su padžiūvusia ranka  pasveiko, galėtų grįžti į darbą, ir  išlaikyti save ir savo šeimą. Vienintelis našlės sūnus mirė, Jėzus jį prikėlė iš numirusių, kad ji galėtų išgyventi.

 Vyras su legionais demonų siaubė visą miestą, nes negalėjo būti surištas net grandinėmis – Jėzus jį išlaisvino, atnešdamas  taiką ir išganymą bei ramybę visam regionui. Šimtininko vyriausiojo tarno išgydymas dar kartą įvedė tvarką šio svarbaus karininko namuose, ir būtent tėtaip viskas vyksta.

 Apaštalų darbų 9 skyriuje siuvėja Dorkatė buvo prikelta iš numirusių po to, kai gedintieji Petrui parodė viską, ką ji pasiuvo vietiniam Kristaus kūnui ir kokia ji jiems svarbi. Apaštalų darbų 20:8-12 Paulius prikėlė iš numirusių jaunuolį, kuris užmigo, nes Paulius nuolat kalbėjo – žinoma, Viešpats prikels jį iš numirusių! Taigi niekas negalėjo kaltinti Pauliaus ar Viešpaties dėl jo mirties ir dėl to, kad visas kūnas pamatė Dievo galią.

 Stebuklai visų pirma yra patvirtinimas, kad Jėzus yra tas, kuo Jis teigia esantis. Stebuklai yra dangaus patvirtinimas Evangelijos žiniai. (Morkaus 16:20) Antra, stebuklai skirti šeimai, draugams, bendradarbiams ir tikėjimo draugams. Galiausiai, stebuklai yra griežtai vieninteliai, skirti tik asmeniui.

 Šioje paskutinėje dalyje aš pasidalinau tuo, ką Viešpats pasidalijo su manimi per apsilankymą prieš porą metų, kai pasakė, kad namų surinkimai bus pagrindinė vieta, kur bus galima patirti stebuklų. Dalis Jo samprotavimų yra ta, kad kai tu turi mažą grupelę žmonių, einančių per gyvenimą kartu, kai vienas yra palaimintas, visi yra palaiminti, kai kas nors skaudina, visi sužeidžiami. Taigi Jo prioritetas yra toks, kaip nurodyta aukščiau.

 Kristaus kūne atėjo metas, kai stebuklai, kuriuos matome tarp mūsų, bus individualūs, taip,  bet taip pat daugeliu atvejų „socialiniai stebuklai“, skirti visam kūnui ir turintiems didžiausius poreikius. Artėja laikai, kai maistas bus padaugintas šeimoms ir didesniems „bažnytiniams“ susirinkimams namuose. Stebuklai, tokie kaip darbas ir aprūpinimas, bus matomi dažniau. Kai pakeisime savo prioritetus į Viešpaties prioritetus, pradėsime Jo ieškoti kitose vietose, nei ieškojome praeityje, ir matysime stebuklus tokiais būdais, kokių nematėme praeityje.

 Tikiuosi, kad tai buvo įdomu ir privertė susimąstyti – laiminu! Nauja tema kitą savaitę, iki tol

 Džonas Fenas