2021 vasario mėn.CWOWI naujienlaiškis

Sveiki,

Būti Tėvo reikaluose skamba labai dvasingai, bet tai paslėpta mūsų kasdieninio gyvenimo veiksmuose.

 

Jėzui buvo 12 metų, kai Jis šventykloje klausinėjo vyresniųjų ir jiems atsakinėjo. Kai tėvai Jį surado, Jis atsakė Luko 2: 49: „... Ar nežinojote, kad man reikia būti

savo Tėvo reikaluose?“

 

Jis buvo savo Tėvo reikaluose, nors Jis tik uždavinėjo klausimus ir atsakinėjo į klausimus. Kasdienybė. Prabėgus metams Mato 25: 33-40 Jėzus taip apibūdins normalų gyvenimą Jame, ir ko Jis ieškos, kai sugrįš, Jis ieškos tų, kurie  maitino, girdė, rengė ir priglaudė žmones, lankė  ligonius ir kalinius. (Tomis dienomis kaliniams maistą ir drabužius tiekdavo giminės ir draugai.)

 

Tai, ką Jėzus aiškina, tai nėra kažkoks ypatingas tikėjimas. Tai kasdieninis netgi nuobodus, normalus gyvenimas. Tačiau būti Tėvo reikaluose yra tikrai dvasinis dalykas. Turime priderinti savo mąstymą prie Jo: vanduo, maistas, drabužiai, pastogė, aplankymas. Taip gyvenantiems žmonėms, kai Jis sugrįš, Jis patikės šį pasaulį. Argi nenorite tame dalyvauti?

 

Pagal Jėzaus apibūdinimą  būti Tėvo reikaluose reiškia – pokalbius, klausimus atsakymus, fizinių poreikių patenkinimą ir draugystę su tais, kurie, turi poreikių, kažko stokoja, kuriems to reikia. Tai neatrodo dvasinga, tačiau taip yra. Nepastebima žmonėms, tačiau pastebima ir žinoma Tėvui.

 

Būti normaliu

Aną dieną man buvo priminta, kaip tai normalu, visiškai kasdieniška būti Tėvo reikaluose. Mūsų apylinkėse buvo pastebėtas neįprastas šaltis ir sniegas. Tą rytą oro temperatūra buvo -17 F arba -27C. Buvo apie 15 cm sniego, o kai kur sniegas siekė 0.6 m. Vakar po pietų, kai UPS vairuotojas pasibeldė į duris, rodė apie 0F arba -17C, o šaltas vėjas vertė manyti, jog yra daug šalčiau – 25F arba -32C.

Mes nelaukėme siuntinio iš UPS, tai gi nustebau, kai į duris pasibeldė. Ten buvo mūsų įprastinis kurjeris, netoli trisdešimties, kuris paaiškino, kad jo autobusiukas įstrigo kelyje kažkur pravažiavęs mus ūsų, ir pasiteiravo, ar negalėčiau padėti?

 

Pasakiau, žinoma, kad padėsiu, bet buvau nustebintas, kad jis ėjo taip toli, kai nuo mūsų iki jo greičiausiai buvo kokie 25 namai, 1/3 mylios (0.5 km) jis ėjo per pūgą ir šaltį iki mūsų namo. Mes gyvename prie ežero ir „žemesnysis kelias“, besidriekiantis palei ežerą, užsibaigia prie mūsų namų, jis dažnai naudojasi mūsų įvažiavimu, kai reikia apsisukti su savo dideliu autobusiuku. Aukštesnysis kelias eina palei namus tolyn nuo ežero, kyla į kalną, o jis įstrigo kažkuriame įvažiavime.

 

Jam išėjus prie savo autobusiuko, aš atitinkamai šiltai apsirengiau, svarstydamas variantus bei tuo pat metu klausdamas Tėvo, ko man gali prireikti, kad ištraukčiau tą didelę mašiną iš pripustyto ir apledėjusio griovio, kur ji buvo įstrigusi. Pagalvojau apie savo traktorių, tačiau dvasioje pajutau, jog netinka. Pagalvojau apie savo pikapą, beveik 20 metų senumo Fordą su 4 varomais ratais. Tačiau, kaip dauguma mašinų su 4 varomais ratais, kai įjungiami visi 4, priekiniams ratams tenka maždaug 20% galios. Ne pats geriausias variantas.

 

Beliko mano patikimas Subaru Outback. Savo dvasioje ir prote jutau, kad tai teisinga. Jis yra varomas visais ratais, o tai reiškia, jog kiekvienas ratas gauna 25% galios, kurią automatiškai paskirsto kompiuteris kuriam tik reikia ratui. Pasiėmiau sunkvežimiuko grandinę , įsimečiau ją į mašinos galą ir nuvažiavau prie UPS autobusiuko. Kai kabinau grandinę į Subaru įkabą, o jis tvirtino kitą galą prie savo autobusiuko bamperio rėmo, mes persimetėm tokiu pokalbiu:

 

„Aš laimingas, galėdamas jums padėti, bei pagerbtas, kad atėjote prašyti pagalbos pas mane, tačiau kodėl pasibeldėte į mano duris, jeigu buvo tiek kitų namų?“ Jo atsakymas mane nustebino: „Iš visų tų žmonių, jūs esate pats žemiškiausias, tai gi pamaniau, kad norėsite man padėti.“ Atsakiau. „Dėkoju už tai, džiaugiuosi, galėdamas padėti“. Kol mano sumišusios mintys sukosi apie tai, kaip palaimintas aš galėčiau būti dėl buvimo Tėvo reikaluose, man taip pat buvo liūdna, jog nors mūsų rajone buvo tiek namų, jis praėjo pro visus tuos žmones, prie minusinės oro temperatūros ir sniego pūgos, kad paprašytų mano pagalbos. Ką tai sako apie mūsų kaimynus?

 

Užduotis buvo paprasta, Subaru įsirėžė ir davus pakankamai galios jo abiems galiniams ratams, ištempė autobusiuką iš griovio. Saulė buvo prie laidos, jis pasakė, jog jam buvo liepta pristatyti tik tai, kas įmanoma tai dienai, o jis tai jau atliko. Mes paspaudėm vienas kitam rankas, jis dar kartą padėkojo, ir viskas.

 

Pranašiška:

Būti normaliu reiškia, kad laikomės to, ką Petras ir Paulius sako, kas yra normalu mums – tikėjimas, moralinis tobulumas, Viešpaties pažinimas, savikontrolė, nuoseklumas, dievobaimingumas, broliška meilė ir agapė-meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, švelnumas, kantrybė (nuoseklumas), švelnumas, gerumas – Dievo charakteris ir Dvasios vaisiai – tačiau tai nėra normalu pasaulyje, esančiame aplink mus, tačiau turi būti normalu mums. (II Petro 1: 5-10, Galatams 5: 22-23)

 

Vienas iš dalykų, kuriuos Viešpats pasakė per sausio mėnesio 2 aplankymus, buvo Jo susitelkimas į Savo augantį kūną, ypač Jis paminėjo „keistus populiarius“ mokymus ir pramogas socialiniuose ir kituose tinkluose, ir tuos, kurie paliko savo pirmąją meilę Jam dėl daugybės šitų nukrypimų.

 

Jis kalbėjo apie tai, kaip žmogus gali skelbti apie  savo meilę Jam, bet būti įsisukęs  į bereikšmius nukrypimus socialiniuose tinkluose ir pasinėręs šio pasaulio  reikaluose – kai kurie netgi „liudija“ Jo vardu viešumoje ir džiaugiasi tuo, bet ignoruodami, ką Jis iš tikrųjų stengiasi padaryti jų gyvenimuose. Jis palygino juos su laodikiečiais, kurie manė, kad jie nieko nestokoja, tačiau iš tikrųjų yra akli ir dvasiškai nuskurdę.

 

Jis nori, kad jie augtų aukščiau išvardintose charakterio savybėse ir vaisiuose, bei tvarkytųsi su savo širdimi ir juos supančiais santykiais. Jis paaiškino, jog dauguma geriau renkasi būti patys sau salomis, apgaudinėjančiais patys save, kad internetiniai santykiai Jo akimis yra tinkamas pakaitalas  tikriems ryšiams. Jis paaiškino, kad turintiems ausis girdėti, Jis prašė juos teisti save dėl tų balsų kuriuos klausydami jie pramogauja ir prisijungti prie kitų, panašių į juos pagal brangų tikėjimą.

 

(Tai neliečia tų, kurie neturi jokių artimųjų tame pačiame dvasiniame puslapyje, ir kuriems reikia technologijų, kad galėtų bendrauti su panašiai mąstančiais. Šis komentaras buvo skirtas tiems, kurie specialiai priešinasi santykiams ir tiesos priėmimui savo gyvenime, ir pan.)

 

Šios savybės yra „įprastas tikinčiajam“ apibūdinimas – bet ar mes tokie esame?

 

Paulius kreipiasi į galatus „vaikeliai“ Galatams 4: 19 ir jis „vėl juos gimdo“, kol Kristus susiformuos juose. Laiške Efeziečiams 4: 15 sakoma, kad Viešpaties tikslas yra, kad mes nebūtumėm maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, kaip audros mėtomos nuolaužos, priklausomos nuo jūros balsų ir vėjo, pučiančio mus šen bei ten be sveikos gyvenimo krypties.

 

Tas apsilankymas ir yra priežastis, kodėl šis ir kiti mėnesio ciklai yra apie kai kuriuos mokymus, kurie daugelio tikėjimą atskiedė ir pavertė bejėgiu. Manydami, kad tikėjo Evangelijos tiesa, iš tikrųjų jie tiki žmonių, manančių, kad tai  yra iš Dievo, tradicijomis. (O kai kurie kovos dantimis ir nagais, kad ir toliau sutelktų dėmesį į mokymus, kurių niekada nėra buvę Šventajame Rašte ar Krikščionių istorijoje)

 

Bet nepaisant to Jis siekia, kad tie, kurie turi ausis, išgirstų, ir vėl nukreiptų savo dėmesį ir kad Jo kūnas nukreiptų savo dėmesį į Jį, augtų Jame, santykių tinkle – remdamasis tikrais santykiais, o ne tik soc. tinklų santykiais. Į žemišką, tikrą, paprastą tikėjimą, kuris išreiškiamas veiksmais, kuriuos žmogus vos pastebi, bet kurie pastebimi danguje.

 

Jei norite būti tarp to, ką daro Dievas, atkreipkite dėmesį į savo šeimą, draugus, kaimynus, bendradarbius, bei į ramybės žmogų, kuris jus priima, nors nepažįsta jūsų Jėzaus (kaip sniege įstrigęs UPS vairuotojas) - būtent ten Jis juda. Jis juda ten, kur mums reikia parodyti, panaudoti meilę, kantrybę ir gerumą. Jis juda ten, kur žmonės, kuriems reikia parodyti meilę, kantrybę ir gerumą, tuos dalykus gauna per mus! Investuok į santykius. Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar - daugiau nei bet kada. Santykiai.

 

Namų susitikimai yra paprasti

Covidas sumažino daugelio auditorijų surinkimų  dydį iki namų susirinkimų dydžio, ir daugelis kitų žmonių steigia savo namų surinkimus. Apaštalų darbų 2:42 nurodoma, ko jie paprasčiausiai laikėsi, o tai buvo mokymas, bendrystė, maistas, malda. Nors dažnai buvo „lankomasi“ namuose tokiuose, kaip Filemono Kolosuose, Lidijos - Filipuose, Akvilo ir Priscilos - Romoje ir vėliau Efeze, Nimfos - Laodikėjoje, Justo - Korinte, Jasono - Tesalonikuose ir pan., istoriškai tikėjimas ėmė augti nuo 120 m. Sekminių, plisdamas iš namų į namus, keičiant namus ir vedančiuosius, augamas buvo iš ten.

 

Tie žmonės, su kuriais susitinkate, yra tie, su kuriais mums reikia gyventi tikslingai, su intensija. Jie yra svarbiausi mūsų gyvenimo prioritetai. Štai kur randami stebuklai. Štai kur randamas aprūpinimas. „Daryk gera visiems žmonėms, bet ypač tikėjimo namiškiams". Tas Laiške Galatams 6:10 pateiktas teiginys nėra tik metafora, tikėjimo namai, apie kuriuos jis kalbėjo, apėmė ir namus, kuriuose jie susitikdavo - daryk gera visiems, bet ypač jiems! Prisiminkite, kad visą NT buvo parašę apaštalai, žmonėms, kurie rinkosi  namuose. Jei kitaip suprantate NT, jūs iš konteksto ištraukiate Jėzaus, Pauliaus, Petro, Jokūbo, Judo ir Jono žodžius.

 

Ar judate stabilumo link?

Krikščionybė apsupo Romos imperiją iš vidaus, pradėdama nuo santykių, nuo namų, plisdama nuo apačios, o ne nuleisdama iš viršaus. Kaip mes pakeisime savo bendruomenes, tautas – o gi būdami ant žemės, tikrais, gerais žmonėmis. Vienas pagrindinių amžiaus pabaigos ženklų yra tai, ką Jėzus pasakė Mato 24:14, karalystės evangelija bus skelbiama visame pasaulyje – istorijos eigoje Evangelija sklido ir dabar yra perduodama žmogaus žmogui, iš šeimos į šeimą, iš vienų namų į kitus.

 

Pauliaus Timotiejui ir Titui išdėstytos savybės apie tuos, kurie nori būti lyderiais, buvo trys: stabilumas dievobaimingame charakteryje, stabilumas gyvenime, stabilumas tikėjime. Viešpats bando mus visus patraukti, kad judėtumėm šiomis kryptimis - patvarumu dievobaimingume, gyvenime ir tikėjime - kad ir kaip mes veiktume Kristaus kūne. Nesvarbu, koks mūsų amžius. Viešpats mus skatina judėti šia linkme. Ar mes leidžiame Jam tai daryti savyje, net jei tai reikštų, jog reikia pertvarkyti mūsų mintis, laiką, draugus ir prioritetus?

 

Asmeniniai dalykai

Šio mėnesio pabaigoje priimsime sprendimus dėl kelionių planų ir susitikimų, stebėkite šių el. Informacinių biuletenių ir Savaitės minčių antraštes.

 

Mes planuojame būti Bozemane, Montanoje, liepos 31 - rugpjūčio 1 d. savaitgalį, daugiau informacijos pateiksime vėliau.

 

Mes pasižymėjome ES ir Nyderlandų konferenciją gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tačiau pirmiausia jie turi leisti keliauti iš JAV į ES be 14 dienų karantino, na ir pati ES turi gauti leidimą keliauti - taigi pamatysime.

 

Mums visiems sekasi pakankamai gerai ir stengiamės neatsilikti nuo gausybės žmonių, norinčių steigti namų surinkimus ar norinčių juos  rasti savo rajone. Mes vertiname jūsų kantrybę ypač, kas liečia el. laiškus. Mums pavyko Krisui įtaisyti naują neįgaliųjų vežimėlį, kuris turi „rankinę pavarą“. Tai yra svirtis, kurią jis pumpuoja pirmyn ir atgal, norėdamas pagreitinti vežimėlį, ir turi priekinę, neutralią ir atbulinę padėtį, kurią jis gali reguliuoti kaip „Tėčio automobilyje“. Jis sujaudintas.

 

Kalbėjausi su žinomo televizijos Biblijos mokytojo prodiuseriu, kuris pakomentavo, kad jo viršininko pašto adresų sąraše yra daugiau nei 250 000 žmonių. Pamaniau: „Nenuostabu, jei jis turi savo reaktyvinį lėktuvą“. Iš visų tūkstančių, kuriuos pasiekiame, yra palyginus tik sauja, aukojanti CWOWI (neskaitant cd / mp3 / knygų) - mažiau nei 500.

 

Tie 500 yra nuostabiai vertinami, už juos meldžiamasi, jie mylimi. Kai kas nors aukoja, nesvarbu, mažai ar daug, tai daro tiesioginį poveikį mums ir mes esame labai dėkingi! Jie palaiko mus ir mes esame labai dėkingi. Tai tik mes 4, Barba, aš, Brianas ir Amy, ir visa krūva CWOWI lyderių, kurie savo laiku, energija ir ištekliais savo noru investuoja į amžinybę per tuos, kuriems tarnauja.

Nuostabūs žmonės!

 

Labai ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalimi! Laiminu,

John Fenn