Apie tai, kaip atskirti savo dvasią nuo Šventosios Dvasios Nr. 3 iš 4

John Fenn. About How to Discern Between Your Spirit and the Holy Spirit #3 of 4

Sveiki,

 Praėjusią savaitę baigėme Dievo nurodymais apie žodžius, kurie veda žmones į tuštybę pagal jų pačių įsivaizdavimus.

 Kas tampa  auka, vadovaudamiesi savo širdimi ir įsivaizdavimais?

 Viešpats 23: 17 pasako Jeremijui, kokie  žmonės linkę priimti klaidingus  žodžius. Klaidingais žodžius suprantu pagal šios pastraipos kontekstą - žmones, kurie

vedami  savo pačių širdies ir emocijų, arba sumaišę savo emocijas su tuo, ką iš tikrųjų sako Dievas, todėl daro klaidas ir blogus sprendimus.

 "Jie sako tiems, kurie mane niekina ... turėsite ramybę (jie kalba taip ) visiems, kurie seka savo širdies užgaidas".

 Hebrajų kalbos žodis „naats“ čia verčiamas „niekinti“. Pirmiausia tai reiškia „atstumti“ arba „nusisukti“. Taigi Viešpats moko Jeremiją , kad žmonės, kurie labiausiai linkę pasitikėti savo vaizduote ir galvoti, kad tai Dievas, tai yra tie, kurie pirmiausia nusisuko nuo to, ką Dievas nori, kad jie darytų ar  ką įveiktų savo gyvenime. Labiausiai pasiduodantys yra tie, kurie nusigręžė nuo to, kas tikra, nes tai sunku, atmetė, ieškodami kažko lengvesnio, geresnio žodžio.

 

Šiame kontekste Dievas bandė žmones paruošti sunkumams, kylantiems  jų tautai, tačiau jie nusisuko nuo tikrų  žodžių artėjančios nelaimės dėl  „pranašų“ žodžių, kurie sakė  jiems, niekas nepasikeis.

 

Tai darančių žmonių pavyzdžiai

 Praėjusią savaitę pateikiau hipotetinį pavyzdį, kai žmogus rinkosi tarp 2 apartamentų (butų) ir pasirinko tą, kuris tiko jo ego ir sielai, o ne biudžetui ir poreikiui. Tai, ką Dievas bandė priversti juos padaryti, buvo sutvarkyti  gyvenimą, disciplinuoti  ir tvarkyti savo finansus ir t. Bet tai būtų sunkus pasirinkimas. Taigi, kai jie nuo to nusisuko (atmetė), jie pasuko nuo  Dievo patvirtinimo, į  savo širdies užgaidas, ir gavo savo pačių vaizduotės „patvirtinimą“.

 

Kitas pavyzdys - sunkiomis aplinkybėmis gyvenantis krikščionis, kurio gyvenimas tikrai sunkus,  be galo tiki, kad bet kurią akimirką  bus paimtas. Jis ieško vaizdo įrašų ir mokymų, kurie skelbia, kad Jėzus ateina sakykime jau šią gegužę. Tačiau kitas naudoja matematiką skaičiuodamas datas ir sako, kad tai bus per Velykas, o gal per šį  Jom Kippurą. Jie laikosi vilties, kad vienas iš jų bus teisus, ir jie bus išgelbėti  iš šio pasaulio. Jie gali tai sudvasinti sakydami, kad tiesiog nori „grįžti namo“, tačiau dažniausiai tai dėl to, kad  jų gyvenimas yra ir buvo sunkus. Jie nenori užaugti taip, kaip turėtų, kaip Jėzus jų prašo jų situacijoje.

 

Aš galėčiau apibūdinti santuokas, kai moteris ar vyras į jas įsitraukė su mintimi, nes Dievas pasakė „tai yra tavo vienintelis“, ir po to suprato,  kad tą  katastrofišką sąjungą nesudarė Dievas. Ir jie vis dar stebisi; kur mes suklydome?

 Jie galbūt įsimylėjo vienas kito dvasią, bet sieloje buvo toli vienas nuo kito. Kadangi jie turėjo liudijimą, kad yra tame pačiame dvasiniame puslapyje, jie manė, kad Dievas liepė jiems susituokti. Bet Jis neliepė, jie tiesiog dvasiškai užmezgė ryšį ir peržengė santykiuose Dievo nubrėžtas ribas. Dvasios trauka, kai dvasia traukia dvasią, dažnai būna suprantama kaip meilė ir jos suskeliamos emocijos. Reikia laikykis Dievo nustatytų  ribų.

 Galėčiau apibūdinti ir mažiau tragiškus gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, pasirinkimą tarp 2 darbų. Galbūt tai bus darbas su  augimo galimybe, ir tai galbūt pradinis lygis, tačiau žmogus turi savyje Dievo liudijimą, parodantį jam, kad tai būtent  tai, ko Jis nori, o kai jis bus įdarbintas, paaukštinimas bus greitas. Tačiau kitas pasiūlymas-yra didesnis atlyginimas, gražesni biurai, didesni pažadai dėl tobulėjimo.

 Jis pasirenka 2-ąjį darbą, nes viršininkas pamalonino į jų ego, ir jų fantazija prilipo prie to. Pažadai buvo didesni, biuras gražesnis. Tačiau per metus įmonė patyrė nuostolių  ir jie išgyveno sunkų laiką, stebėdamiesi, ką daro Dievas -o Jis nieko nedarė, nes jie ėjo su savo ego ir vaizduote, o ne sunkesniu darbu, kurio Jis norėjo, kad jie imtųsi.

 Dievas nekalbėjo, tačiau jie bėgo

 23:18 Viešpats klausia: "Kas pažymi (pastebi, atkreipia dėmesį) į Viešpaties žodį, kai jis yra duotas?" Viešpats ieško tų, kurie žinos, ką iš tikrųjų Viešpats  daro juose, ir augs tame.

 Buvo moteris, kuri kas 6 savaites lėktuvu keliaudavo tūkstančius mylių į Biblijos seminarus, savaitę apsistodama viešbutyje už dideles išlaidas, plius mokestis už mokymus, kuris buvo beveik po 400 USD (x6 klasės). Ji paprašė patarimo dėl vyro, nepažįstančio Viešpaties, ir kuris buvo nusiminęs, kad ji išleisdavo pinigus ir taip dažnai ilgam dingdavo. Ji taip pat pasakojo, kad jos paaugliai vaikai nevaikšto su Viešpačiu, ir iš jos tyčiojasi. Ji norėjo sužinoti, gal aš turiu kažkokį  dvasinį raktą, kažkokią dvasinę tiesą ir galėčiau jai pasakyti, ar gal būt žodį iš Viešpaties, kad jos šeima būtų išgelbėta?

 Liepiau jai sustoti arba bent jau sumažinti tų kelionių kiekį, kurios verčia palikti šeimą kas 6 savaites savaitei,  grįžti ir būti žmona ir motina, kokios Dievas nori. Ji atsakė, kad jai nuobodu, gyvenimas nuobodus, o pamokose Dievas jai duoda tiek daug apreiškimo. Be to, pranašas taip ir taip buvo pasakęs apie ją. Kaip ji galėtų pakelti tokį nuobodų gyvenimą? Ji nepriėmė Viešpaties žodžio, nes ego, tuštybė, ir  jos dvasingumas liepė jai vis dar linksmintis  tais dvasiniais dalykais , o Dievas tegu rūpinasi jos šeima. Neteisingai. Ji nepriėmė Dievo žodžių.

 Priešingai, keleriais metais anksčiau

 Mūsų surinkime buvo moteris, kuri ateidavo ten kaskart atsidarius durims, taip pat praleisdavo daugybę savanoriavimo valandų programose ir teikdama visokią pagalbą. Ji taip pat meldėsi už savo vyrą ir 2 vaikus. Ji atvedė vaikus į surinkimą, bet vyras juo nesidomėjo. Vieną dieną ji patikino, kad vyras jai pasakė, kad negali konkuruoti su Dievu, nes jis piktinosi  tuo, kad ji praleisdavo laiką surinkime.

 Liepiau nutraukti visą veiklą bažnyčioje, išskyrus sekmadienio rytą, ir visas tas kitas valandas praleisti būnant tik  žmona savo vyrui, motina savo vaikams. Tai buvo Dievo žodis jai. Po 3 savaičių jos vyras pasirodė surinkime. Jis gimė iš naujo ir tapo garbinimo komandos nariu.

 Raktas? Žmona nepaisė savo vaizduotės ir to, ką jautė savo dvasingumo tuštybėje. Ji atmetė įsitikinimą, kad jos maldos ir sunkus darbas bažnyčioje paskatins Dievą gelbėti vyrą, ir nusprendė grįžti namo ir būti tokia žmona ir motina, kurios Dievas iš tikrųjų prašė. Ji priėmė Viešpaties žodį ir padarė teisingą sprendimą, kuris išgelbėjo jos šeimą.

 Viešpats pasakė Jeremijui 23:21: "Aš nesiunčiau šių pranašų, tačiau jie bėgo. Aš nekalbėjau su jais, bet jie pranašavo".

 Tai yra pirmosios Jeremijo 23 dalies santrauka - žmonės priima sprendimus, nors Dievas jų nesiuntė, ir sako, kad Dievas pasakė arba Dievas vedė, nors jis to nedarė. Jie patenka į savo širdies tuštybės, fantazijos nelaisvę, ir nepaiso tikrųjų Viešpaties nurodymų, nes nori daryti tai, kas yra lengviau.

 Praėjus šimtmečiams Paulius paminėjo  tai rašydamas surinkimui Korinte. II Korintiečiams 11 skyriuje jis nuogąstauja dėl taip  vadinamųjų tarnautojų, kurie skelbė kitą Jėzų, kitą Evangeliją ir turėjo kitą dvasią. Nors Paulius nebuvo įspūdingas nei kalbomis, nei išvaizda, bet tai, kuo jis dalijosi, buvo teisinga ir subalansuota. Eil.15-20 jis sako, kad šie žmonės atrodo kaip šviesos angelas, jie šlovina kūnišką gyvenimo būdą ir jo vertybes būti žymiu ir turtingu. Paulius sako, kad jie naudojasi žmonėmis, ima pinigus (pavergia), netgi įžeidinėja, trenkia jiems per veidą, tačiau korintiečiai vis tiek bėga paskui juos, kad pagautų naujausią jų pateiktą žodį - kitokį Jėzų, kitokią evangeliją, ir kitokią dvasią – jie priima viską!

 Ar kas nors panašaus vyksta ir mūsų dienomis? Kitą savaitę užbaigsime šią seriją , bus daugiau apie tai, ką Viešpats pasakė Jeremijui... iki tol,

 laiminu 

John Fenn