Namų Bažnyčia

 December 2020 Newsletter2020 gruodžio mėn. Naujienlaiškis

Sveiki,

Kaip jau žinote, rugsėjo ir ankstesniais šių metų mėnesiais šioje platformoje aš pasidalinau keliais dalykais apie rinkimus, apie kuriuos Viešpats kalbėjo 2019

gruodžio mėnesį, būtent, kad jie bus užginčyti ir pateks į aukščiausiąjį teismą, kad visa tai įvyks. Jis pasakė dar daugiau dalykų, ir kitą mėnesį apie tai pasidalinsiu su jumis šioje platformoje.

Bet ar pastebėjote, kad jūsų dvasioje yra ramybė? Svarbu, kad ramybė viešpatautų jūsų mintyse, o mes kiekvieną mintį paimtumėm į nelaisvę su ramybe savo dvasioje. Tegul jūsų širdys gręžiasi į padėką, Jo buvimo mumyse džiaugsmą, kad mintys ir emocijos būtų paimtos į nelaisvę paklusdamos Kristui. Kaip sakė Paulius, jeigu tik yra koks geras dalykas, mąstyk apie šiuos dalykus ir Dievo ramybė bus su tavimi. Tai nereiškia, kad turėtumėm nežinoti, kas vyksta pasaulyje, tačiau tai reiškia, kad jokie panašūs dalykai mūsų nejaudina, kadangi mes esame Tėvo reikaluose.

Ką iš tikrųjų reiškia „ ramybė žemėje “

Vienas iš dalykų kuriuos pasaulis visada supranta klaidingai šiuo metų laiku yra frazė „žemėje ramybė, gera valia žmonėms.“ Be išlygų pasaulis tai supranta, kad „visi turi būti taikoje su visais“, tačiau angelas piemenims pasakė ne tai. Jie ragina mus „mąstyti geras mintis“, kad žemėje būtų ramybė – tačiau angelas pasakė ne tai.

Luko 2:9 mums sako, kad Jėzui gimus Betliejuje piemenims pasirodė  angelas. 13-14 eilutės sako: „Staiga prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija (graikiškai: armija), sakydama: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė, geros  valios  žmonėms.““

Galite įsivaizduoti pirminę baimę, kurią turėjo jausti piemenys, išvydę vieną angelą, tačiau staiga atsiradusi dangaus armija jiems turėjo būti labai stulbinantis dalykas. Laimei angelų armija atrodo pasakė vienbalsiai: „Šlovė Dievui aukštybėse... ramybė, geros valios žmonėms.“

Dangaus armija galėjo pasirodyti, kad pradėtų žmonių rasės nušlavimo operaciją. Tačiau jie buvo pasiuntiniai, skelbiantys taikos sutartį: Jie piemenims pasakė, kad Dievas Tėvas turi gerą valią žmonių atžvilgiu, sudarė taiką su žmonija, pademonstravo, kad savo Sūnaus pavidalu prisiėmė žmogaus kūną ir gimė jų tarpe.

Šis Dievo Tėvo geros valios žmonių atžvilgiu apreiškimas randamas II korintiečiams 5: 16-20, kur sakoma: „Dievas mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. Taigi Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!““

Tai svarbus pranešimas, kuriuo džiaugiamės, kai pripažįstame, jog Jėzaus Kristaus gimimas šiame pasaulyje – Jis yra tėvo dovana, įrodanti Jo gerą valią žmogui – reiškia susitaikinimą su Tėvu. Efeziečiams 1:4-5 pasakoja, jog Tėvas mus pasirinko Jame, kad būtumėm įvaikinti tarpininkaujant Jėzui savo auka ant kryžiaus ir prisikėlimu. Toliau, 19-20 eilutėse Paulius sako, kad tą pačią jėgą, kuria Tėvas prikėlė Jėzų iš mirties, Jis naudoja mūsų gyvenimuose – visa ši jėga yra apie mus, mums, ir tai yra priemonės, kuriomis Jis darbuojasi mumyse.

Pagoniškos problemos  ir sveikas protas

Kai kurie pastebi, ir jie yra teisūs, kad Jėzus negimė gruodžio 25 dieną. Dauguma bent paviršutiniškai žino istoriją apie pagonišką Romos Saturnalijos šventę. Krikščionybei tapus legalia ir oficialia Romos Imperijos religija, ji ėmė „sukrikščioninti“ pagoniškas šventes. Daug senovės žmonių, o ir patys romėnai, švęsdavo gruodžio 21 „saulėgrįžą“ – kuomet po žiemos solsticijos gruodžio 21 diena imdavo ilgėti. Taip ši daugialypė diena tapo Jėzaus gimimo švente.

Kai kam kyla problemų dėl pagoniškų elementų, kurie bėgant amžiams tapo krikščioniškomis tradicijomis: o Kalėdų eglutė – pati įžymiausia. Kai kuriems atrodo užgaulu naudoti pagonišką simbolį, švenčiant Jėzaus gimtadienį, taigi jie to nesirenka. O kai kurie ir visai nešvenčia Jo gimimo dienos.

Paulius susidūrė su pagoniškomis problemomis  Romoje ir Korinte. Kiekviename  mieste buvo krikščionių, kurie nepripažino švenčių, susietų su pagoniškomis praktikomis. Dauguma krikščionių praeityje buvo pagonys, ir dabar būdami Kristuje, jie norėjo likti kiek įmanoma mažiau susiję su laiku, kai dar nepažinojo Viešpaties. Pavyzdžiui, Korinte buvo centrinė šventykla, aplink kurią buvo restoranai ir parduotuvės, o ten pardavinėdavo mėsą iš šventyklos. Kai kurie krikščionys valgydavo tuose restoranuose, nesijaudindami, kad jų kepsnys prieš kelias minutes buvo paaukotas, kaip auka stabui. O kitus krikščionis erzindavo tai, kad ši mėsa buvo paaukota stabui. Romoje Paulius sprendė platesnius klausimus – ar blogai, jeigu kas nors švenčia Viešpatyje, valgydamas mėsą ir/arba gerdamas vyną, kurie buvo paaukoti stabams, o gal geriau iš viso nevalgyti mėsos ir tapti vegetaru – taip juos piktino mintis, kad mėsa galėjo būti paaukota ir naudota stabo garbinimui.

I Korintiečiams 8:4-10 bei 10 skyriuje Paulius teigia, kad stabas yra niekas, kadangi yra vienas Dievas, kuriam mes priklausome. Tačiau jis sako, jog kai kuriuos krikščionis trikdo pagoniškos maisto šaknys bei pagoniškos šventės, ir jis vadina juos „silpnais tikėjime“. Tiems, kurie nekvaršina sau galvos dėl pagoniškų šaknų jis ragina būti dėmesingiems dėl kitų silpnos sąžinės, tai gi jeigu su tokiais valgai restorane ir žinai, kad jie sutriks, jeigu užsisakysi kepsnį, neužsisakyk kepsnio pietums.

Tačiau, jis sakė, jeigu savo namuose tave pamatys valgantį kepsnį, tai jau jų reikalas priimti tai su meile, ir jūs dėl to nebūsite atsakingas. Laiške Romiečiams 14:1-10 jis sako, kad Dievas priima abu, ir tą, kuris valgo ir tą, kuris nevalgo, kuris renkasi švęsti kokią tai dieną ir tą, kuris vengia švęsti, bet mes turime priimti vienas kitą: „Kiekvienas tegul elgiasi pagal savo įsitikinimą.“ Jis liepia neniekinti vienas kito ir neteisti, tačiau vaikščioti meilėje.

Neleisk, kad tavo veidmainystė pasimatytų tavo elgesyje

Senovės Graikijoje buvo garbinama Luna – mėnulio dievas. Gimtadienių šventės metu jie padarydavo apskritą tortą, apskritą, kaip mėnulis, ant jo išdėliodavo žvakutes, kurios simbolizuodavo mėnulio šviesą. Tada gimtadienį švenčiantis žmogus melsdavosi Lunai ir užpūsdavo žvakutes, tikėdamas, kad dūmai jo maldos intencijas nuneš Mėnuliui. Štai kodėl mūsų gimtadienio tortai yra apskriti ir puošiami žvakutėmis, o mes užpūsdami tas žvakutes „sugalvojame norą“. Ar gali būti, kad šiuos žodžius skaitantis žmogus, garbina arba meldžiasi Lunai, užpūsdamas žvakutes? O gal jums visai nerūpi pagoniškos dalykų šaknys ir jūs paprasčiausiai švenčiate savo arba savo artimųjų gimtadienius? Būtent. Ar kada nors šventėte kieno nors gimtadienį ne tą konkrečią dieną? Būtent.

Tai argi blogai, kad pasaulis švenčia Jėzaus gimimą ne tą dieną, kurią Jis iš tiesų gimę? Tai argi blogai, kad senieji germanai, daugiau nei 2000 metų prie mano gimimą atsinešdavo visžalį medį į savo namus, kaip ateinančio pavasario simbolį? Ar mes negalime galvoti apie ateinantį dangų? Arba dėl to, kad yra tokia tradicija, puošti Kalėdų eglutę?

Man nerūpi, jeigu kas nors parsineša į namus pelėdos ar varlės skulptūrėlę, kurią žmonės naudojo okultiniais tikslais, kaip demonų praėjimo portalą – bet juk jie nenusipirko šių skulptūrėlių šiuo tikslu? Galbūt  kas nors  kolekcionuoja kiaulių arba arklių statulėles, abu jie yra nešvarūs gyvuliai, kuriuos žmones valgo visame pasaulyje. Tačiau jie juk nepasisako už nešvarius gyvūnus, išniekindami žydams Dievo duotus mitybos apribojimus?

Kai kuriems atrodo, jog jie turi apginti Viešpaties reputaciją arba „pastovėti“ už savo tikėjimą, pasisakant prieš visą pagonišką ir komercinę kultūrą, supančią Kalėdas, – suprantu juos. Kai kas pateisins savo nuostatas, sakydamas, jog senovės žydai švęsdavo tik su Dievu susijusias šventes, todėl ir mes turime taip daryti. Tačiau aš esu ne ką daugiau senovės žydas, nei senovės pagonis. Man nerūpi, kaip elgdavosi senovės pagonys – ir kaip vis dar elgiasi šiuolaikiniai pagonys. Manęs netrikdo tai, kad kokie nors pagonys vis dar garbina Luną, užpūsdami žvakutes ant torto, melsdamiesi jai arba „Motinai Žemiai“ arba „visatai“ – jų poelgiai turi nulinę reikšmę mano gyvenimui Kristuje.

Gal jūs pažįstate ką nors, kas nešvenčia Kalėdų, kadangi jam užkliūna pagoniškos šaknys – nors vienintelė šaknis, kurią pastebiu yra dieviška, ta apie kurią Lukas ir Matas pasakoja, Dievą mūsų Tėvą, duodantį Savo Sūnų žmonijai, kaip ramybės auką. Tačiau jeigu ir pažįstate ką nors, nebadykite jo pirštu už veidmainystę, jeigu jis švenčia kieno nors, nesvarbu jauno ar seno, gimtadienį tą pačią arba kitą dieną.

Vaikščiokime meilėje – Paulius sako nekritikuokite tų, kurie valgo ar geria ar renkasi šventines dienas, nekritikuokite ir tų, kurie taip nedaro. Ką tik darome, darome tai Viešpačiui, o Jis priima mus skirtingus. Tai turėtų padaryti galą visiems argumentams.

Interneto platybėse

Mes pradėjome skelbti apie mūsų Zoom susitikimus mano Savaitinių Minčių ir Naujienlaiškio viršuje. Pastebėjome, kad paskelbus apie Zoom tiesioginius susitikimus YouTube arba Facebook‘o kanale mano savaitinių mokymų metu, mes būname „apšaudomi“ visokių bedievių, kurie mums neduoda ramybės. Dėl šios priežasties jūs matysite tik užrašytas nuorodas šioje erdvėje arba mano Savaitės Mintyse.

Mūsų „užimtumas“ šiais metais išaugo apie 250%, tad mes vertiname jūsų kantrybę, ypač atsakant į el. laiškus.

Afrika – mūsų namų surinkimai Ugandoje remia maždaug apie 150 našlaičių ir vaikų, turinčių tik 1 iš tėvų, paprastai tai AIDS našlaičiai. CWOWI kiekvieną mėnesį jiems siunčia paramą. Jūs galite pasižiūrėti nuotraukas mūsų internetiniame puslapyje, kurias įdėjo mūsų pagrindinis tenykštis vadovas Eduardas. Jeigu norite ką nors paaukoti našlaičiams, galite paaukoti CWOWI, pažymint našlaičiams arba Ugandai arba kažką panašaus, ir mes tai nusiųsime jiems.

Mes bandome supažindinti Afrikos vadovus vienus su kitais, kad jie paskui galėtų vieni kitus aplankyti. Kitą mėnesį norėtumėm nusiųsti mūsų Nigerijos vadovą į Dramblio Kaulo Krantą – bandėme tai padaryti šį mėnesį, siuntėme, kiek galėdami, tačiau dėl nereguliariai kursuojančių autobusų dėl Kovid‘o, turėjome rinktis kelionę lėktuvu, kuri yra brangesnė.

Taip pat mes tikimės siųsti Danielį iš Kenijos į Ugandą vasario mėnesį, kai tik politinė situacija abiejose šalyse taps ramesnė. Danielius jau keliavo į Ruandą, Burundi ir po Keniją, palaikydamas priklausančius CWOWI tinklui. Keliauti iš vienos valstybės į kitą pačioje Afrikoje dažnai yra sunkiau, nei vykti iš Afrikos į Europą ar net JAV, kelionės po šalį dažniausiai yra sunkios dėl saugumo stygiaus, prastos kelių kokybės, bei reikalauja laiko/pastangų.

Laikykis paprastumo – Prisiminkime pagrindinius bažnyčios namuose elementus, pateiktus Apaštalų darbuose 2:42: „Jie laikėsi (1)apaštalų mokslo ir (2)bendravimo, (3)duonos laužymo ir (4)maldų.“

Meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, paslaugumas, švelnumas, gerumas, savitvarda – siekime Dvasios vaisių.

Barbara ir aš, Brian ir Amy linkime jums išties džiaugsmingų Kalėdų. Jeigu ne jūs mūsų gyvenimuose, negalėtumėm padaryti to, ką dabar darome. Daugiau nei paprastai žmonių domisi namais, šeima, santykiais grindžiamu tikėjimu. Dėkojame už jūsų aukas, dėkojame už jūsų maldas, dėkojame, kad esate mūsų gyvenime ir leidžiate mums būti jūsų gyvenime taip pat.

Laiminame –

John & Barb, Brian & Amy