Kaip atskirti savo dvasią, nuo Šventosios Dvasios, dešimtinių nemokėtojai pragare 4(4)

 John Fenn, How to Discern Your Spirit or the Holy Spirit, Non-Tithers in Hell? #4 of 4, Weekly Thoughts, 1/2/21

Sveiki ,

Gavau el. laišką  vyro iš Nigerijos, kuris buvo labai susirūpinęs dėl savo išgelbėjimo. Jis išklausė žmogaus, kuris teigė buvo miręs, ir kuriam buvo parodytas pragaras, pasakojimo. Ten jis matė kančias krikščionių, kurie nemokėjo

 dešimtinės. Jis man parašė  el. laišką, klausdamas, ar to žmogaus liudijimas teisingas? Žinoma, kad neteisingas, bet jei vyras iš tiesų turėjo tą patirtį, tai kai gi įslinko klaida?

 Gavau kelis el. laiškus nuo moterų Ganoje, kurios labai jaudinosi dėl savo išganymo. Visos jos  girdėjo moterį, liudijančią, kad ji mirė, ir jai buvo parodytas pragaras. Ji teigė, kad krikščionės moterys buvo pragare, nes jos pynė plaukus. Jos man išsiuntė laišką , klausdama, ar tai  tiesa? Žinoma, taip nėra, bet jei tos moters patirtis yra teisinga, kodėl ji suklydo.

 8 metų mergaitė sakė mačiusi  Jėzų, o vėliau nupiešė paveikslą, kuris, anot jos, atrodė kaip Jis. Tame pasaulinio garso paveiksle yra labai gražus kaukazietiškas vyras, su atmestais atgal plaukais  ir prigludusia barzda.

 Daugelis tai, ką ji nutapė, laikė evangelijos tiesa, tikėdami ja, o ne Izaijo 53: 2, kur pasakyta ; „Jis neturi nei puikios išvaizdos, nei patrauklumo, kad turėtume į Jį žiūrėti, o kai matome Jį, nėra jokio grožio, jokio patrauklumo“. Kodėl  ji taip suklydo?

 Berniukas pasakojo, kad į dangų pateko būdamas 4 metų. Jis sakė, kad visi žmonės danguje turi sparnus. Tai neatitinka Rašto, to nėra niekur  judaizmo ar krikščionybės istorijoje, ir tai paneigė pažodžiui tūkstančiai kitų, buvusių danguje ir sugrįžusių atgal, jau nekalbant apie milijonus žmonių, matytų Apreiškimo knygoje, kurie yra tiesiog normalūs žmonės. Kai mirsi, tavo dvasia staiga neužsiaugins sparnų. Kaip 4 metų vaikas galėjo taip suklysti?

 Nesubrendimo, nepatyrimo, klaidingo religinio mokymo ir žmogiškojo faktoriaus mišinys

 Nigerijos vyrų surinkimas(bažnyčia) mokė, jei neduosite dešimtinės, pateksite į pragarą. Ganos moterų surinkimas mokė, jei moterys pins plaukus, jos pateks į pragarą. 4 metų berniukas buvo 4 metų berniukas, todėl manė, kad visi mes turėsime sparnus danguje. 8 metų mergaitė buvo 8 metų baltoji amerikietė, todėl atitinkamai nupiešė Jėzų.

 Darant prielaidą, kad kiekviena patirtis buvo tikra, jų klaidos buvo padarytos  todėl, kad jie filtravo savo patirtį per savo religinius įsitikinimus ar vaikystės idėjas.

 Tavo dvasia ar Šventoji Dvasia?

 Apd 17:16 6 Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.“ .Atkreipkite dėmesį, kad ne Dievas sužadino jo dvasią. Jėzus jam nepasirodė. Kai Paulius stebėjo , kas vyksta aplinkui, jo paties dvasia, širdis, siela virpėjo jame.

 Mūsų dienų nepatyręs krikščionis gali sakyti: „Dievas ką tik manyje pakilo“, bet tai būtų klaida. Dievas nepakilo, iškilo paties Pauliaus dvasia, jo siela. Graikų kalbos žodis „sužadinti“ reiškia „provokuoti, skatinti“ - ir tai įvyko jam stebint stabmeldišką veiklą. Tai, ką jis matė, ką išgirdo, sujudino ar išprovokavo jo dvasią. Jis buvo žydas, dar niekada nematė viso miesto, kuriame buvo leista sulaužyti žydų įsakymą, su kuriuo jis užaugo.

 Bet tai darė ne Dievas, o Paulius, remdamasis savo gyvenimo patirtimi, įsitikinimais. Tūkstančiai kitų Atėnuose atėjo ir išėjo, bet būtent tik Paulius jaudinosi savo dvasia.

 Luko 24: 32, kai Jėzus išnyko iš vyrų akių, su kuriais Jis ėjo  į Emausą, jie  tarė: „Argi mūsų širdis nedegė mumyse, kai Jis  kalbėjo su mumis, kai mes ėjome, o Jis mums aiškino  šventraščius ? "

 Jų dvasios degė dėl prisikėlusio Viešpaties kalbėtos tiesos. Šiandien žmogus gali sakyti: „Dievas tiesiog užsidegė mano dvasioje“ arba „Dievas pakilo manyje“, bet tai būtų neteisinga. Tai būtų jų širdis, kaip ir Pauliaus dvasia. Krikščionys, nežinodami skirtumo, mano, kad visada turi būti Dievas, ar ne. Jie nesuvokia, kad mūsų dvasia buvo su mumis nuo to laiko, kai mes tapome gyvi - mūsų „tikrasis“ aš, dvasia ėjo per per gyvenimą  ir įgijo patirties.

 Kai tarp alkoholikų užaugęs vaikas subręs ir ateis pas Viešpatį, jis dažnai galės pasakyti savo dvasia, kai susitiks su žmogumi, ar tas asmuo yra priklausomas, ar ne. Kaip? Nes jo dvasia žino, kokie pojūčiai kyla,  kai sutinki  alkoholiko dvasią, nes jis buvo užaugintas šalia jos (arba buvo iš jos išlaisvintas) . Dievo Dvasia paliudys tiesą to, ką jie jaučia savo dvasioje, tačiau tai jaučia jų dvasia.

 Žmogui, kuris yra subrendęs, tvirtai pažįsta Žodį ir yra sąžiningas, reikia tiesiog leisti patyrimui stovėti atskirai: kad būtų galima atskirti Tėvą, kuris iš tikrųjų kalba su jais ar jaudina jų dvasią, tiesiog patirti nefiltruodamas jos per gyvenimo patirtį ar religines tradicijas. Apaštalas Jonas nebandė paaiškinti to, ką jis matė, kas tapo  Jėzaus Kristaus Apreiškimo knyga. Jis tik tai užrašė, o žmonės beveik 2000 metų bando tai išsiaiškinti, bet jis niekada nesiekė to paaiškinti - jam taip atsitiko ir viskas.

 Jūsų dvasia yra jūsų esmė, kurią įtakoja jūsų gyvenimo patirtis

 Kaip asmuo apibūdina kitiems apsilankymą danguje? Aš ten buvau ir vis dar negaliu tinkamai apibūdinti spalvų, gyvenimo, patirties. Dalinuosi šiek tiek čia ir ten, bet žodžiai to tiksliai neišreiškia. Taigi suprantama, jei 4  ar 8 metų surinkimo nariai, tikėdami klaida, bando suprasti tą patirtį per savo gyvenimo filtrus.

 Žmonės dažnai mano, kad jų siela, - tai, ką jie galvoja ir jaučia  yra jų dvasia. Taip nėra. Tačiau mūsų dvasia ir siela yra sujungta tik su Žodžio Asmeniu, galinčiu atskirti sielą ir dvasią, sąnarius ir čiulpus, mintis ir širdies intencijas *. Tai yra viso gyvenimo kelionė, norint sužinoti, kaip atskirti , kai sakoma, kad  jo dvasia susijaudino jame, arba  regėjimą,  sapną, kurie yra tavo paties vaizduotė, o ne Dievo Dvasia, kuri iš tikrųjų kažką įdeda į tave ar ką nors tau pasako, ar suteikia tau patyrimą. * Hebrajams 4: 12–13

 Jeremijai teko susidurti su žmogumi, kuris mylėjo savo šalį ir laikėsi tvirtų pozicijų Dievo atžvilgiu. Bet jis pranašavo iš tų jausmų, nuomonių ir vaizduotės, o ne iš Dievo Dvasios. Judėkime atsargiai, taktiškai ir laiku, kai manome, kad turime, ką nors iš Dievo, norėkime tai laikyti savyje, kol mes tai palyginsime su Dievo žodžiu, Dievo keliais, priimtais tikėjimo įsitikinimais. Ir te mes išmoksime pažinti Tiesos Dvasios buvimą, kuri mus veda į visą tiesą; būkime jautrūs Jam ir atskirkime Jį nuo savo dvasios ir nuomonės.

 Nauja tema kitą savaitę, laiminu,

 

John Fenn