Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Kaip atskirti savo dvasią nuo Šventosios Dvasios 2(4), Iš savo dvasios

John  Fenn, How to Discern Between Your Spirit and the Holy Spirit #2 of 4, From Your spirit. Weekly Thoughts, 12/19/2

Sveiki,

Praėjusią savaitę baigiau kalbėdamas apie tai, kaip Jeremijas susidūrė su kitu vadinamuoju pranašu, kuris pranašavo tautai, ir tos pranašystės skyrėsi nuo Jeremijo pranašysčių. Jo vardas buvo Hananija, jis sumaišė savo emocijas ir norą


padėti tautai su tuo, ką iš tiesų kalbėjo Viešpats, ir taip įvyko klaida. Mes galime padaryti tą patį ir prasilenkti su Dievu, manydami, kad Jis veda mus, kai Jis iš tiesų neveda.

 Klaidingas sumaišymas  žmogaus dvasios ir emocijų su Dievo Dvasia  ir kryptimi.

 Jeremijas gyveno tuo metu, kai Babilono karalius Nebukadnecaras grasino sunaikinti Judo karalystę. Hananija manė esąs pranašas, pranašavo  asmenines pranašystes ir kalbėjęs apie tautos pergalę, kad Dievas kovos už Judą kaip senais laikais. Tačiau iš tikrųjų Dievas per tikrąjį pranašą Jeremiją kalbėjo ką kita.

 Jeremijas kalbėjo karaliui Zedekijui, kad Viešpats sako paklusti Nebukadnecarui. Jis panaudojo jungą kaip pavyzdį, iliustruodamas, kad reikia  būti po jungu su Nebukadnecaru, būti su juo partneriu, taip tauta būtų išvengusi visiško sunaikinimo. Hananijos ir Jeremijo akistata prieš karalių pavaizduota Jeremijo 28 skyriuje.

Deja, karalius vietoj Jeremijo paklausė Hananijos, ir miestas netrukus buvo sunaikintas, o tokie vyrai kaip Danielius „3 hebrajų vaikai“ ir Ezekielis buvo išvežti į Babiloną. Jeremijo 25:11 ir 29:10 Viešpats pasakė Jeremijui, kad tauta Babilone bus nelaisvėje 70 metų, kol bus leista grįžti į gimtinę.

 Jeremijas matė miesto ir tautos žlugimą ir parašė Raudų knygą  apie Jeruzalės sunaikinimą.

 Ko Viešpats mokė Jeremiją apie melagingus žodžius ir kryptis.

 Prieš Jeremijo 28 akistatą Viešpats mokė Jeremiją apie tai, kaip ir kodėl žmonės pranašauja neteisingus dalykus, ir kaip kryptis ar žodis iš savo širdies atrodo. Viešpatį ypač nuliūdino „pastoriai“, kurie darė tokius dalykus. Kai kurie dalykai niekada nesikeičia! Tas Viešpaties nurodymas yra Jeremijo 23 skyriuje, į kurį mes pažvelgsime detaliau.

 Tame skyriuje pateikiama instrukcija apie asmenines pranašystes, dvasinius sapnus ir  regėjimus, kuriuos žmonės mano esant iš Viešpaties, tai apima sprendimus, priimtus remiantis tuo, kuo žmonės tiki, kad Dievas veda tomis kryptimis.

 1-as klaidingos asmeninės pranašystės elementas: tuštybė ir ego

 Viešpats sako Jeremijui 16 eilutėje, kad žodžiai, kuriuos jie sako yra 

"...  tuštybė. Jie kalba savo širdies regėjimą".

 Paulius I Korintiečiams 14: 3 rašė, kad pranašystė pirmiausia yra Dievo žodis žmogui, ji statydina ,skatina ar guodžia. „Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“, kaip sakoma Apreiškimo 19:10, o tai reiškia, kad asmeninis žodis bus ne apie jus, bet šlovins Jį ir bus apie Jį.

 Klaidingos pranašystės dažnai pasitaiko, jei žmogus sumaišo su pranašyste  savo emocijas, savo religinius įsitikinimus, įskaitant klaidingą mokymą, kuriuo tiki, ar savo nebrandumą Kristuje bei amžiaus ar emocijų nebrandumą. Tai sukuria  pranašystę ar apreiškimą, kuris juos išaukština, kalba,  kokie jie nuostabūs, o gal kokią didelę tarnystę jie turės ir t. tsu. Kai kalbama apie asmenį, o ne apie Jėzų, tai yra klaidinga.

Aš prisimenu vieną  moterį, kuri  supyko ant manęs. Ji padavė man 21 lapų ranka užrašytų raštų, prirašyta buvo abi lapo pusės apie tai , ką „pranašai“ kalbėjo apie ją. Ji sakė norėjusi sužinoti, ar tai Dievas, ar ne. Aš perskaičiau tai, pirmieji 5 sakiniai galėjo būti iš  Viešpaties. Tai buvo statydinimo, paraginimo ir paguodos žodžiai, atitinkantys I Korintiečiams 14: 3.

 Likusi dalis - 20 puslapių, kartojo tuos 3 sakinius skirtingais būdais, ir viskas apie tai, kokia ji nuostabi, kokias dovanas ji turėjo, kokią didelę tarnystę ji turės ir pan. Aš pasakiau jai, kad pirmi 5 sakiniai galėjo būti iš Dievo, bet likę buvo iš kūno. Ji supyko ant manęs ir nuo to laiko aš apie ją negirdėjau. Aš supratau, kad jos elgesys pridengtas nuolankumu, iš tikrųjų slėpė pasididžiavimą, ji galvojo, kad pasakysiu „taip ir amen“ pranašo žodžiams. Jos įžeidimas įrodė esmę. Visa tai buvo susiję su ja ir jos ego bei pasididžiavimu.

 Pažvelk į rezultatą, poveikį, kurį Petro, Pauliaus ir kitų NT knygų autoriai padarė maždaug per 20 amžių. Ar Evangelijose kada nors matome Viešpatį, kalbantį poetiška  kalba apie tai, kokie jie puikūs ir kokį didelį poveikį  turės jų gyvenimas? Jis pasakė Petrui, kad jis bus žmonių žvejas, ir pasakė Pauliui, kad jis   pašauktas pas pagonis, tačiau nieko nekalbėjo apie įtaką, kurią jo raštai padarys per ateinančius 2000 metų, ir kad jie taps mūsų Naujuoju Testamentu.

 Jei šie vyrai yra tokie didingi, bet jiems patiems tiek mažai buvo pasakyta jų gyvenimo metu apie jų būsimą įtaką per šimtmečius, kodėl šiandien žmonės mano, kad Tėvas ar Viešpats pranašui pasakys jiems skirtą žodį, nusakantį, kokius galingas dalykus jie darys Viešpatyje? Ego. Tuštybė. Pasididžiavimas.

 Dar keletas pastabų

 Pažvelkite į pranašystes, kurias Jėzus pasakė Mato 24 ir Luko 21 skyriuose, arba asmeninius žodžius, kuriuos jis davė Petrui, nurodydamas, kaip jis mirs. Pranašystės yra gana trumpos, glaustos, nepasikartoja. Kitos pranašystės yra panašios į  o emocijų ir vaizduotės derinį, nes tekstas ilgas ir tekantis. Mūsų Tėvas ir mūsų Viešpats yra pakankamai taupūs  žodžiais, norėdami pasakyti tai, ką nori, jie kalba  glaustai ir iš esmės.

 Jų pačių širdies vizija, kyla  iš tuštybės

 Jeremijo 23:16 viršuje Viešpats sakoja Jeremijui , kad melagingi žodžiai, regėjimai, įsivaizdavimai,   paverčia  žmones tuščiais,  ir „kalba savo širdies regėjimą“.

 Štai pavyzdys. Tarkime, žmonės ieško nuomojamo buto. Jie turi 2 pasirinkimus. Vienas yra netoli darbo ir parduotuvių, tačiau yra mažesnis, o pro langus matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Bet tai yra biudžeto ribose ir patogu. Logiška, kad jis yra tobulas. Tai atitinka jų dabartinę gyvenimo situaciją, nes jiems  reikia tinkamos vietos, kad jų gyvenimas būtų sutvarkytas metus ar dvejus.

 Kitas yra toliau nuo darbo ir parduotuvių, didesnis, o pro langus atsiveria parko vaizdas, kuriame yra gražus tvenkinys. Jie gali pamatyti save einančius parke. Ten susitinka su draugais. Tai brangiau, tačiau jie tiki, kad su Dievo pagalba gali tai sau leisti.

 Šis antrasis pasirinkimas patinka žmogaus emocijoms, asmeniniam skoniui ir norams, ir jie mano, kad „tai patvirtinimas“, nes tai „tinka“ jų skoniui ir vietai, kuria jie gali didžiuotis ir turėti draugų. Tai tinka jų sielai - jų skoniui, ir  jie jau gali pamatyti, kaip jie bendrauja su  draugais, ir jie klaidingai mano, kad tas geras jausmas jų sieloje yra Dievo ramybė, kuri ragina juos eiti ta kryptimi. Jie neskiria, kur jų siela, o kur jų dvasia. Tai jų pačių širdies vizija.

 Jie pasirenka patrauklų butą, pasakydami sau, kad turi liudijimą savo širdyje dėl to, ir kad tai Dievas juos veda.  6 mėnesius jie atsilieka nuo nuomos, važiavimas į darbą juos vargina ir jiems įdomu, ką Dievas turėjo omenyje atvedęs juos šitą vietą. Tai buvo ne Jis, o jų tuštybė, emocijų ir asmeninių simpatijų sumaišymas širdyje paskatino juos pasirinkti neteisingai.

 Žmonės nuolat daro tokius dalykus; rinkdamiesi  sutuoktinius, darbus, namus, augintinius, vaikus, automobilius, pomėgius, surinkimus, mokyklas - viską gyvenime. Jie priima sielos sprendimus ir tada turi patirti savo veiksmų pasekmes. Jie mano, kad jei kažkas  atitinka jų stilių, tai, ko jie norėtų ar mėgtų, tai turi būti Viešpats. Kartais taip yra, tačiau dažnai jie nusprendžia remdamiesi tuštybe ir sielos paguoda bei savo širdies vizija, o ne priimdami sunkesnį sprendimą, kuriam prireiktų augimo kaip asmeniui Kristuje. Mano patirtis rodo, kad sunkesnis apsisprendimas dažnai yra iš Viešpaties, o lengvasis dažnai būna ne Jis.

 Bet tai yra tik nedideli dalykai, ar ne? Mes dar tik pradedame nuo to, ko Viešpats mokė Jeremiją apie asmeninių dalykų sumaišymą su Dievo Dvasia ir dėl to kylančią klaidą. Mes čia pratęsime  kitą savaitę.

Laiminu, 

John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą