Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. gruodžio 15 d., antradienis

Kaip atskirti mūsų dvasią nuo Šventosios Dvasios 1(4) Mūsų Dvasia 20/12/12

 

John Fenn, How to Discern Between Your Spirit and the Holy Spirit #1 of 4; Our Spirit, Weekly Thoughts, 12/12/20

Jauna pora turėjo širdyje  pastatyti stovyklą  krikščioniškiems renginiams, pastorių poilsiui, ir prabudimo tarnavimams. Jie aplankė numatytoje vietovėje pastatus, tai sujaudino jų širdis, ir jie patikėjo, kad Dievas jiems rodo, kas gali būti: Ten prie upelio bus laužo ir iškylos vieta, kitoje pusėje bus namukai ir takai,


leidžiantis žemyn centrinis pastatas susirinkimams ir konferencijų zona kirtime .... jie galėjo visa tai pamatyti savo proto akimis ir patikėti savo širdimi, kad Dievas rodo jiems stovyklos viziją.

 

Tikėdami, kad Viešpats veda juos pirkti tą turtą su didelėmis asmeninėmis išlaidomis, tačiau verslo požiūriu, jie nebuvo nepakankamai finansuojami. Už savo pinigus jie statė pastatą, kur gali rengti susirinkimus, laukdami, kol Viešpats duos pinigų vizijai užbaigti.

 

Praeina keleri metai sunkaus darbo, tačiau pažanga yra menka. Jie kreipėsi į vietinius pastorius, siūlė stovyklą vietiniams surinkimams, tačiau niekas pas juos nerengė stovyklų ir konferencijų. Juos slėgė nuolatinė finansinė įtampa, atvykę ir išvykę savanoriai, prižiūrėtojai ir darbininkai, ir jie  širdyje susimąstė, ar jie tik nesuklydo. Tačiau išorėje jie vis tiek dalijasi stovyklos vizija su visais, kurie tik  klauso. Ak, jie turėjo keletą „prabudimo“ susirinkimų „svirne“, bet nieko panašaus į tai, ką, jų manymu, Dievas įdėjo į jų širdį. Netrukus amžius, ligos ir lėšų trūkumas verčia juos viską parduoti, todėl jiems kyla klausimas, kaip jie prasilenkė su Dievu, kur jie neišgirdo Viešpaties ?

 Jų dvasia ar Šventoji Dvasia?

 Galbūt jie buvo girdėję iš Viešpaties, tačiau šiuo hipotetiniu atveju jie buvo sužadinti savo dvasia, kuri gyva Dievo gyvenimui, todėl jie galėjo pamatyti savo dvasios žmoguje galimybes įsigyti tą nuosavybę. Jie pasinaudojo savo širdyje matytomis galimybėmis, taip tarsi reiškiančiomis, kad Dievas liepė pirkti ir statyti. Visa tai atrodė teisinga jų dvasioje, ir tai „liudijo“, kad jie tai turėjo padaryti. Bet jei tai buvo Dievas, kodėl taip neatsitiko?

 

Sunki tiesa yra tokia, kai tai, kuo mūsų pora tikėjo: tai buvo jų pačių širdis, o ne Viešpats, ir aš paaiškinsiu, kaip ir kodėl šioje serijoje. Kadangi jie tai darė Jam, Jis padėjo, kur galėjo, bet jo nebuvo bendroje vizijoje. Gyvenimas  dvasia kupinas kūrybiškumo, tačiau jis  aprašomasis, o ne nurodomasis. Kitaip tariant, Dievo gyvenimas jų dvasioje apibūdino tai, kas gali būti, bet tai nebuvo Dievas, kuris nurodė veiksmų kryptį.

 Yra skirtumas tarp to, ką atgimusi žmogaus dvasia gali įžvelgti kaip galimybes, ir ką Šventoji Dvasia iš tikrųjų liepia žmogui daryti, štai kur žmonės suklysta. Labai dažnai tokie žmonės tiki taip, kaip pora aukščiau, jie priima sprendimus iš savo širdies, bet tiki, kad tai yra iš Dievo širdies.

 Kaip žmogaus dvasia veikia šiuose dalykuose

 Faktas yra tai, kad esame amžinos būtybės, kurios savo dvasioje esame atkurtos  Šventąja Dvasia, todėl galime pamatyti Gyvenimą bet kurioje situacijoje, bet kokioje užduotyje, kiekvienas pagal mums suteiktą malonę ir dovanas. Tarkime, ši aukščiau pateikta pora turi Dievo dovaną naujiems projektams. Anksčiau jie padėjo kurti surinkimus arba padėjo pastatyti naują pastatą jiems. Trumpalaikėse komandiruočių kelionėse jie buvo sujaudinti įkuriant vaikų namus, statant naują pastatą ar kasant naują šulinį. Tai jų dovana pradėti dalykus ir kadangi ta dovana yra iš Dievo, ta dovana turi Gyvenimą visais aspektais. Kad ir koks naujas dalykas būtų atsirastų prieš juos, tas Dievo duotas kūrybiškumas ir Gyvenimas sprogsta juose su vizija ir galimybėmis. Bet dažniausiai tai, ką jie mato kaip įmanoma, yra aprašomoji funkcija, o ne nurodomoji.

 Jei žmogus muzikantas, ir jo širdyje yra svajonė statyti įrašų studiją , ir  jauniems  krikščionių muzikantams pasiūlyti vietą, kur jie galės įrašyti muziką  ir mokytis, ta dovana turi savyje visą Dievo gyvenimą, todėl jis iš karto savo dvasioje mato viską, ką  ta įrašų studija galėtų būti - galbūt kaimo vietovėje, pavyzdžiui, jai priklausytų aplinkinė žemė. Galbūt mieste ji turėtų  gyvenamuosius kambarius viršuje ir krikščioniška kavinę - pirmame aukšte ... nes jo dovanos yra iš Dievo apreiškimo, o per tas dovanas teka Gyvenimas. Dievo kūryba sprogsta jame rodydama, kas galėtų būti, bet tai nereiškia, kad Dievas liepia tai daryti tai.

 Naujas darbas

Žmogus pradeda naują darbą ir labai greitai pamato, koks galėtų būti tas skyrius biure. Jis tiki, kad Viešpats jam parodo, kas galėtų būti ir kaip jis dalyvaus vystant tą darbą. Bet visos pastangos yra sustabdomos, ir netgi tam priešinasi  viršininkas, nors tas žmogus man kitaip ir bando pastūmėti dalykus į priekį pagal Dievo planą.

 Netrukus šis asmuo prašo draugus melstis, priekaištauja velniui, kuris kovoja, kad biuras neprogresuotų  pagal Dievo planą. Viršininkas, jų manymu, turi pasikeisti arba būti pašalintas. Tačiau tiesa yra tokia: jis suvokė, kas gali būti savo paties dvasioje, savo širdyje, nes turi dovanų tokiam darbui, administravimui ir organizavimui. Ir tikrai Dievas galėjo pajudinti kabinetą ta linkme. Bet ką jis suvokia, tikrai nereiškia, kad Dievas  liepia jam tai daryti, ir kad būtent jis tai įvykdys. Jie supainiojo tai, kas širdyje suvokta, kas gali būti, paversdami tai,  Dievo pavedimu, tai vykdyti. Jis priėmė tai, kas turi aprašomąją funkciją kaip kažką , ką reikia tuoj pat įvykdyti.

 Būsimas sutuoktinis

Vyras ir moteris pradeda susitikinėti ir dvasiškai yra tame pačiame dvasiniame puslapyje. Jie myli vienas kito dvasią, širdį, meilę Dievui. Bet fiziškai nėra daug traukos, ir kiekvienas iš savo sielos ir gyvenimo patirties turi bagažą, trukdantį kiekviename žingsnyje, kai jie bando pažinti vienas kitą.

 Vis dėlto, kadangi jie dvasiškai yra tame pačiame puslapyje, jie mano, kad tai turi būti Dievas. Greitai prabėga keli metai, jų santuokoje pastebima  netvarka. Jie nežino, kaip galėjo apsigauti  manydami, kad yra įsimylėję.

 Ši hipotetinė pora įsimylėjo vienas kito dvasią, tačiau nemylėjo vienas kito sielos. Jie turėjo mažai bendro, matė pasaulį ne tik kitaip, bet ir priešingomis bei prieštaringomis kryptimis. Fiziškai niekada nebuvo jokio traukos, tačiau jie susituokė galvodami, kadangi dvasiškai jie atitiko vienas kitą , tai santuoka pavyks. Ji manė galinti pakeisti jį, arba Dievas jį gali pakeisti pakeis. Jis manė galįs pakeisti ją, arba Dievas pakeis – arba  jie  išmoks gyventi su savo skirtumais.

 Visą kelią jie pasakojo žmonėms, kaip Dievas atvedė pas juos jų sutuoktinį, jie sakė žmonėms, kad Dievas liepė jiems susituokti, kad Dievas  jiems turi  didelius planus ... bet tai nebuvo Dievas. Savo dvasia jie paėmė meilę kito žmogaus dvasiai ir pavertė santuoka, kurios neturėjo būti. Vis dėlto Jis jiems padėtų, jei jie būtų atviri Jam, tačiau Dievas niekada neplanavo jų susituokti.

 Ši serija skirta atskirti žmogaus dvasią nuo Šventosios Dvasios. Jeremijas susidūrė su žmogumi, kuris manė turintis pranašišką  žodį tautai, tačiau jis pranašavo iš savo širdies ir sielos, emociškai įsitraukęs, nes mylėjo savo šalį. Bet tai, ką jis sakė, buvo Dievas, iš tiesų taip  nebuvo. Tai buvo tik jo paties širdis. Viešpats praleido laiką, aiškindamas Jeremijui skirtumą tarp jo paties širdies ir to, kada kalba Dievas - ir mes tai pratęsime kitą savaitę. Iki tol laiminu,

John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.