Apie laisvą valią, jei norėtumėte .... 4 iš 4

 John Fenn  .About Free Will, if You'd Like....#4 of 4

Sveiki,

Didžiausias klausimas, dėl kurio gaunu el. laiškus, apima emocijas ir mintis. Gyvename trumpų vaizdo ir garso įrašų pliūpsnių kultūroje, skirtoje sužadinti

emocijas, skatinti  baimes ir įtarumą, retai apeliuojančius į aukštesnes ir kilnesnes žmogaus emocijas ir mintis.

 

Mes  esame susikoncentravę į kritusią žmogaus prigimtį, nes gyvename sugadintame ir puolusiame pasaulyje. Gyvenimo patirtis verčia kai kuriuos užaugti niekada neišmokus valdyti savo emocijų ir minčių - jie gyvena vadinamaisiais „emociniais samprotavimais“, kuriuos aptariau ankstesnėse „Mintyse“. Laisva valia leidžia mums rasti pusiausvyrą.

 

Laisva valia suteikia mums galimybę turėti emocijų ir išmokti jas valdyti

 

Kadangi mes esame ne robotai, o suverenios būtybės, tai reiškia, kad esame atsakingi už tai, ką galvojame, ką jaučiame ir kaip elgiamės. Emocijos ragina mus veikti ir daryti įtaką savo sprendimams. Emocijos sukuria vertę mūsų pasauliui, tačiau jos yra tarsi upės, kiekviena tekanti savo kryptimi ir nešanti specifinius vandens ir turinio kiekius. Emocijos leidžia mums ištirti žmogaus patirties aukštį ir gylį ir suteikiamos, kad galėtume subalansuoti protą su emocija, nes gyvenimas reikalauja tos  pusiausvyros, kad  priimtume išmintingus sprendimus.

 

Pripažindamas konfliktą tarp dalies mūsų minčių ir emocijų, kurios nori vaikščioti su Viešpačiu, ir tų, kurios nenori, Paulius II Korintiečiams 10: 4–6 rašė, kad turime „nugalėti įsivaizdavimus, kurie sukyla prieš Dievo pažinimą ir  paimti nelaisvėn kiekvieną mintį, kad ji paklustų  Kristui “.

 

Mes galime jaustis taip, kad reikia likti namuose šaltą ir lietingą rytą, tačiau mes peržengiame savo emocijas ir keliamės bei ruošiamės darbui ar mokyklai. Kai kurie krikščionys niekada nedisciplinuoja savo minčių ir   jausmų mąstydami apie savo išganymą. Jie patiria konfliktą: sugeba užgožti emocijas, kad galėtų atsikelti iš lovos ir eiti į darbą, tačiau nesugeba suvaldyti emocijų ir baimių, sakančių, kad jie galbūt jau per daug įžeidė Dievą, ir Jis išvarė juos iš karalystės.

 

Tinkamos pusiausvyros emocijos ir paklusnumas Kristui leidžia mums tinkamai samprotauti. Jei  mintys ir jausmai nėra pusiausvyroje, jie priverčia mus neadekvačiai elgtis,  nors ir matome skyrių bei eilutes, mes nepaisome to, ką skaitėme, pasirinkdami kitas (laisvos valios) eilutes, kurios sutampa su mūsų jausmais - bijome dėl savo išganymo ir manome, kad padarėme neatleistiną nuodėmę. Mes nepažįstame Dievo  savo emocijomis, mes  pažįstame  Jo Dvasią savo dvasioje ir per Žodį. Jis tikrai gali paveikti mūsų emocijas, bet mes nepažįstame Jo pagal emocijas.

 

Laisva valia leidžia gyventi pagal moralę - skirti tai, kas  teisinga ir tai, kas neteisinga.

 

Žmogaus, pasirinkimas tarp obuolio ir apelsino, nesiskiria nuo beždžionės pasirinkimo tarp obuolio ir apelsino - mes iš tikrųjų  nesinaudojame laisva valia. Laisva valia apima moralinius sprendimus - pasiaukojimą, nes tai yra teisinga taip elgtis. Elgtis teisingai, kai niekas nemato.

 

Mes turime galimybę nugalėti  impulsą, ir  daryti ką nors kita. Jūsų šuo gali sujaukti kambarį, tačiau neturi jokio moralinio kompaso, kuriuo jis vadovautų. Žmonės turi galimybę pažvelgti į situaciją, ją įvertinti bei užgožti emocijas, kad elgtųsi teisingai. Tai yra mūsų sprendimas. Ne Dievo. Ne velnio. Laisva valia verčia mus priimti moralinius sprendimus.

 

Žmonės, atsisakantys prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nori būti panašūs į tą beždžionę, pasirinkusią apelsiną. Jie nori gyventi taip, tarsi jų poelgiai nesukeltų pasekmių, neturėtų jokios moralinės vertės. Jie gali vogti iš šeimos nario ir nereikšti jokių išorinių gailesčio ženklų. Bet jie nėra beždžionės. Jų gyvenimas yra didesnis nei vien tik pasirinkti, kokį maistą valgyti, tai reiškia moralinį pasirinkimą, įtraukiant kitus, kuriuos jie įskaudino, ar suteikė pagalbą. Atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas yra tai, ką mums suteikia laisva valia. Judas v4 rašė: „Nenaudokite Dievo malonės kaip licenzijos nuodėmei“. Laisva valia tarsi leidžia mums tai padaryti - pateisinti nuodėmę, nes esame malonėje. Arba galime suprasti, kad laisvos valios malonė suteikia mums galimybę gyventi dievobaimingai augant kaip žmonėms ir augant Kristuje.

 

Ar pastebėjote Naujojo Testamento laiškuose, kad labai mažai kur kaltė verčiama velniui? Ar pastebėjote, kad visi autoriai moko prisiimti asmeninę atsakomybę, vaikščioti su Dievu, vaikščioti naujame kūrinyje Kristuje ir augti krikščionišku charakteriu, mintimis ir emocijomis? Velnias vos minimas. Tai uždeda atsakomybę asmeniui. Pažiūrėk, ką Jėzus padarė tau, pasistenk, užaugti ir atsakyk taip, kai reikiant Tam, kuris sumokėjo tokią kainą už tavo sielą! Viskas tik dėl Jo.

 

Laisva valia leidžia turėti vilties

Kai Dievas pasirodė Abraomui ir užmezgė santykius, tai ne tik padarė religinę formulę nereikšminga, bet ir suteikė viltį žmonijai. Abraomo dienomis visi dalyvavo religiniuose ritualuose, kad įtiktų dievams. Jie gyveno bijodami, kad jei padarys ką nors ne taip, kaip nors įžeis dievą ar deivę ir juos ištiks nelaimė. Kai Dievas pakvietė Abraomą pažinti Jį ir pasiūlė tai visai žmonijai, jis suteikė viltį. Žmogus galėjo tęsti religinius ritualus, jei norėjo, bet turėjo laisvą valią, kad pažintų Dievą Visagalį, ir turėtų santykius su Juo. Laisva valia leidžia mums turėti viltį, pažinti Tėvą, pažinti, kad jei kažkas su mumis nutiks blogiausio , mes vis tiek  eisime į dangų. Tai yra tvirta viltis ir sielos pasitikėjimas –veikiančios kaip inkaras  gyvenimo audrose.

 

Laisva valia reiškia, kad nesėkmė niekada nėra pabaiga

Kai mokiausi 6 klasėje, turėjau nuostabią mokytoją, kuri visada mesdavo mums  iššūkį. Vieną dieną ji uždavė mums šį klausimą, kai stovėjo šiek tiek toliau nuo sienos. Su kiekvienu  žingsniu eidama pusę kelio iki sienos, ji paklausdavo: Kiek kartų reiktų eiti iki pusės sienos, kol aš pasiekčiau sieną? Spėjimų buvo daug, tačiau jo atsakymas mus pribloškė: niekada.(?)

 

Teoriškai, žengiant pusę kelio iki sienos su kiekvienu žingsniu, žmogus visada turės įveikti pusę kelio. Niekada nepasieksi tos sienos. Tai buvo turbūt pirmoji mano kvantinės fizikos pamoka, juokinga. Tačiau jo mintis yra susijusi su laisva valia, t. Y. Kad jūs visada turite pasirinkimą šiame gyvenime. Nesėkmė niekada nereiškia pabaigos, visada yra kažkas kita.

 

Net mirtis nėra pabaiga. Biblija kalba apie ateinantį amžių, kai Jėzus valdys ir karaliaus kaip visų tautų karalius. Tai kalba apie tai, kad mes valdome su Juo. Tada minimi „ateinantys amžiai“. Mirtis nėra pabaiga, tai tik naujų durų atvėrimas kitam gyvenimo amžiui. Amžinasis Dievas, sukūręs savyje amžinas būtybes, reiškia, kad nėra tokio dalyko kaip galutinė nesėkmė. Visada yra galimybė, visada pasirinkimas, kurią jis pateikia bet kuriai situacijai.

 

Tikėdami kalbame apie tai, kad Dievas atidaro duris arba jas uždaro. Taip pat girdimas posakis „kai Dievas uždaro duris, jis atidaro langą“. Visada yra dar vienas „pusiaukelės“ žingsnis į kažką kita. Jūs negalite galiausiai žlugti.

 

Absoliuti laisva valia yra vien tik Dievo sritis - jis norėjo, kad visata egzistuotų, jis  norėjo, kad egzistuotų žemė.

Jis norėjo kad žmogus  egzistuotų. Žmogus yra sukurtas pagal jo atvaizdą ir panašumą, todėl mums taip pat suteikiama laisva valia, tačiau kaip sukurtų būtybių , mūsų laisva valia įgyvendinama tose ribose, ir laisvėse. Mes niekada nežinotume, ką turime, jei neturėtume laisvos valios.

 

Efeziečiams 2: 8-10 sakoma, kad esame Dievo gr.poiema,  išgelbėti malonė per tikėjimą. Graikiškas žodis „poiema“, verčiamas  į anglų kalbą kaip „poema“. Paulius rašė: „Mes esame Dievo poemos, sukurti geriems darbams, kuriuos Dievas (Tėvas) mums paruošė prieš laikus amžinuosius, kad galėtume vaikščioti su Juo.

Mes esame Dievo poemos, laisva valia įgalinti gyventi tame, ką jis mums  paruošė prieš prasidedant pasauliui , taigi naudokime savo laisvą valią Jame.

 

Nauja tema kitą savaitę, laiminu

 

John Fenn