Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Žmonės danguje 3(3)

 John Fenn, Weekly Thoughts, People in Heaven,  07/08/20

Sveiki,

Hebrajams 11 skyrius  dažnai vadinamas „tikėjimo sale“, nes jame išvardijama daugybė Senojo Testamento „tikėjimo didvyrių“. Tie žmonės, kuriuos mes ten galime rasti žinomi dėl savo gyvenimo  įvykių,-tai :Abelis, Enochas, Nojus, Abraomas, Sara, Izaokas, Jokūbas, Juozapas, Mozė, Jozuė, Rahaba, Gedeonas,

Barakas, Samsonas, Jefta, Dovydas, Samuelis, „pranašai“, Danielius, Šadrachas, Mešachas, Abednigo ir  daugelis kitų. Jie  "paspruko nuo kalavijo ašmenų, privertė bėgti priešo pulkus, moterys atgavo prikeltus savo mirusius, kiti buvo kankinami, sukaustyti  grandinėmis, kalėjime, nužudyti, pjaustomi į dalis (Izaijas)", ir t.t 

Laiške  Hebrajams 12: 1-2 skaitome : „1 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

2 žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“

Šitie žmonės nemiega, nes jie pavadinti  „liudininkų debesiu“, jie ne ramybės būsenoje, bet gyvi. Frazės „liudytojų debesis“ vartojimas rodo, kad jie yra danguje. Žodžio debesis panaudojimas suteikia puikų dangaus vaizdą, nes jei jų nebūtų danguje, jis būtų galėjęs pasakyti: „jų gyvenimas mums liudija“ ar   pasakytų, kad jų siela miega, ir jie nieko nežino apie mūsų gyvenimą. Tačiau laiško autorius to nesakė, bet pasakė, kad jie yra „debesis“, taip sakant, virš mūsų, mūsų gyvenimo liudytojai.

 Žodis „liudytojai“ yra graikų kalboje žodis „martus“ (iš kur mes gauname žodį „kankinys“) ir reiškia „kaip matantis savo akimis, žiūrovas“ arba „tas, kuris gali patvirtinti tai, ką matė, yra liudytojas, arba žino“. 

Apie tuos išvardytus Hebrajams 11,  sakoma, kad jie dabar yra mūsų gyvenimo liudytojai kaip sporto varžybų žiūrovai, todėl autorius sakė: „Bėkime mums skirtose lenktynėse“. Jie nežino visko, kas vyksta mūsų gyvenime, bet žino pagrindinius dalykus, kas vyksta Kristaus kūne. Mozė ir Elijas pasirodė Jėzui kalbėdami apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus, o Apreiškimo 6 skyriuje Jonas matė kankinius, kurie klausia Tėvo, ar ilgai laukti, kol bus atkeršyta už jų mirtį.

 

Mano nuomonė ir pastebėjimas

Nors Šėtonas tik iškreipia tiesą, ir mes visi žinome, kad pasaulyje yra daug tokių, kurie susitelkia į dvasias, į vaiduoklius, dvasios vadovus ir panašius dalykus.( paryškinimas vert.) Bet padirbinėjimas įrodo tikrojo egzistavimą, kitaip nebūtų tikslinga padirbti.

 Todėl realūs ir tikri yra mirę Kristuje, ir jie yra šio gyvenimo liudininkais. Be abejo, Jėzus, apsilanko žmonės visame pasaulyje po to , kai buvo paimtas į dangų  - ne vaiduoklis, ne dvasios vadovas - bet tikras Jėzus. Nuo Apd 9, pasirodantis Pauliui ir Ananiui, iki Apd 18, Korinte , pateikiantiems nurodymus Pauliui, ir taip toliau  per šimtmečius žmonės matė ir mato Dvasios sferą ir supranta, kad ši sfera savo ruožtu irgi pažįsta mūsų realybę. Taip pat reikėtų paminėti Mozę ir Eliją, kurie pasirodė  Jėzui Luko 9 skyriuje, ir kalbėjo  apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus. 

Daugelis iš mūsų svarbiais gyvenimo laikotarpiais suvokė, kad mama ir tėtis, ar kita artima šeima, ar draugas dvasiškai yra ir (arba) žino ir yra šio įvykio liudininkai. Dažnai girdime, kad gimus anūkui kažkas jautėsi ar tiesiog žinojo viduje, kad tai stebėjo  ir danguje. Tą patį galima pasakyti apie vestuves ir net laidotuves. Daugelis, jei ne dauguma iš mūsų gyvenime yra buvę, kad žinojome, bet neišdrįsome sakyti, nes tai  skamba keistai, kad jautėme, kad žmogus, kurį mylėjome, dabar mus stebi danguje. 

Taip, yra netikri, padirbti  dalykai , ir draudžiama užmegzti, inicijuoti  ryšius su mirusiaisiais,(paryškinimas vert.) tačiau kartais dangus tai inicijuoja ir leidžia mums pajausti kažką  brangaus, kuris nors ir išvykęs, iš tikrųjų liudija, kas vyksta mūsų gyvenime, čia, žemėje. 

Tai, ką matė mano draugas, ir su kuo kalbėjo 

Mano draugas nuvyko į ligoninę dėl, jo manymu, paprastos procedūros, tačiau kažkas siaubingai nutiko, jis patyrė širdies smūgį ir mirė. Jie dirbo apie 40 minučių, kad jį sugrąžintų. Tuo metu, būdamas danguje, jis kalbėjo su žmonėmis, kurių nepažinojo, bet apie kuriuos sužinojo vėliau, iš juos pažinojusių žmonių. Jo nuostabai, jie žinojo, kas nutiko, kai kuriems jų giminėms žemėje.

 Po pasveikimo ir per ateinančias savaites jis tiesiog ėmėsi  savo verslo ir tada susitiko žmogų,  kuris, kaip suprato, yra tas pats , kurį minėjo žmogus sutiktas danguje. 

Vienas iš pavyzdžių yra moteris, kurią jis matė danguje, kuri  sakė, kad „Džeimsas“ turi  labai stengtis, ir jam pasiseks, ir  jis baigs mokslus. Mano draugas nepažinojo moters, todėl nežinojo, kas yra „Džeimsas“. Bet vieną dieną, maždaug po savaitės, jis kalbėjosi su savo kaimynu, kuris paminėjo sūnų Džeimsą. Kai jie kalbėjo, mano draugas vedė pokalbį ir sužinojo, kad jie maždaug prieš metus prarado Džimi močiutę, ir  kad Džimi studijavo  universitete, bet galvojo  mesti. Jis papasakojo istoriją tiesiogiai Džimiui, kuris patvirtinto, kad jo močiutė visada jį vadino Džeimsu, papasakojo, kaip ji atrodė, ir visi sutiko, kad iš tikrųjų tai buvo jo močiutė. 

Viena šeima

Aš kelis kartus pasakojau apie savo „keliones“ po dangų ir tai, kaip pamačiau mažą mergaitę ir berniuką, sėdinčius po medžiu, o aplinkui kartu su jais buvo  keliolika giminaičių iš kelių kartų. Tai atrodė, kaip šeimos piknikas ar susibūrimas. Kai stebėjau kelias šeimos kartas, vaikų tėvų nebuvo.

 Kai paklausiau „mano“ angelo, kuris vaikščiojo su manimi, jis pasakė: „Šie vaikai žuvo autoavarijoje, bet jų tėvai vis dar yra žemėje. Jei įmanoma, vaikus  augina danguje giminaičiai“. Aš jam pasakiau, kad man reikia apie tai  skyriaus ir eilutės, ir jis atsakė: „Ar jūs neskaitėte Efeziečiams 3:14, kur Paulius sakė, kad jis lenkia kelius prieš  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą“. Nesvarbu, kad kai  kurie dabar yra žemėje, o kai kurie yra danguje. Jūs visi esate viena šeima. "

 Žemės kostiumas, kurį čia dėvime

Kai buvau naujas Viešpatyje ir pažinau Tėvą, Jis man pasakė tai, kas pašalino bet kokias abejones mano jaunoje galvoje. Aš skaičiau ir galvojau apie Kolosiečiams 1: 12-13: 

„Dėkokite Tėvui, kuris padarė jus tinkamus paveldėti palikimą kartu su visais šventaisiais šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo brangaus Sūnaus karalystę“.

 Aš galvojau apie skirtumą tarp čia panaudoto žodžio „valdžios“, ir žodžio „jėgos“ kai kuriuose vertimuose klaidingai išversta „galia, jėga“). Galia yra ginklas ant policininko klubo, valdžia yra jo galimybė pakelti ranką sustabdyti eismą. Policijos pareigūnas turi valdžią  sustabdyti eismą, o ginklas turi galią palaikyti savo valdžią.

 Aš galvojau, kaip sakoma, kad buvau išlaisvintas iš tamsos valdžios - kad šėtonas manęs nebevaldė - tai reiškė, kad dabar esu dangaus pilietis ir turiu teisę liepti pasišalinti dvasioms, turėjau teisę į nedaryti nuodėmės ir pan. Ir kad buvau perkeltas į Tėvo Sūnaus  karalystę, padarytas gabiu dalyvauti visuose tuose dalykuose. Nuostabu. 

Kai mąsčiau apie tuos dalykus, Tėvas man pasakė : "Tavo kūnas suteikia tau valdžią žemėje. Bet kai kūnas miršta, tavo dvasia ir siela automatiškai tampa karalystės, kurios piliečiu esi, subjektu". 

Tai leido suprasti, kad Visatoje yra  2 karalystės: Dievo ir šėtono. Šviesa ir tamsa. Teisiškai ir dvasiškai buvimas Kristuje reiškė, kad šėtonas niekaip negalėjo manęs valdyti, nes tapau Jėzaus karalystės piliečiu. Jame aš turiu valdžią virš tamsos. 

Bet tas trumpas sakinys, kurį Jis man pasakė, taip pat leido suprasti, kad kiekvienas žemėje vaikščiojantis žmogus yra vienos iš tų 2 karalysčių pilietis. Kadangi jo dvasia ir siela laikinai gyvena fiziniame kūne, tai suteikia jam galimybę pasirinkti, kuriai karalystei jis nori priklausyti, tol, kol kūnas gyvas šioje fizinėje srityje. Aš taip pat supratau, kad kiekvienas žmogus, kuris kada nors gyveno ir mirė, šiuo metu yra gyvas vienoje iš tų karalysčių.

 Jėzus smulkiai išaiškino  minėtą elgetos Lozoriaus ir turtingo žmogaus istoriją, kad žmonės gyvena ir mirę, o  jų kūnui ir išsaugo visą mūsų atmintį bei jutimus,  veikdami toje sferoje, kurios fizinė akis nemato. Bet ši realybė sukūrė fizinį pasaulį ir yra tokia pati tikra, tvirta ir veikianti kaip šis natūralus pasaulis. 

Mes nemirštame, ir paskui  nepatenkame į amžinybę, bet mes dabar  jau gyvename amžinybėje. Vieną dieną kiekvienas iš mūsų prisijungs prie Hebrajų 11 liudytojų debesies. Jei mes taip mąstysime ir laikysime šią tiesą širdyje širdies,  pasaulio rūpesčiai ir  šiame pasaulyje patirti skausmai bei kentėjimai praras savo geluonį. Viešpaties buvimas jūsų dvasioje taps dar labiau pastebimas ir Jo malonė padės jums viską įveikti.

Kitą savaitę -nauja tema, iki tol laiminu, 

John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą