Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Dievo paslaptys 3d.


John Fenn .Weekly Thoughts . God's Secrets #3      22/11/19

Sveiki,
Aš pradėjau šitą seriją cituodamas Įst29:29:“ 29 Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.

Tai reiškia, kad mes galime nežinoti, kodėl mirė mūsų mylimasis, bet mums apreikšta, kaip galima įveikti šią situaciją vaikščiojant kartu su Juo.
Mes gal būt nežinome, kodėl įvyko x įvykis, bet mums apreikšta, kaip per tai praeiti kartu su Juo.

Mes gal būt nežinome kodėl x asmuo yra prieš mus, bet tai, kas apreikšta, -tai kaip praeiti šią situaciją kartu su Juo.

Visuose gyvenimo dalykuose, nepaisant to, kas mus žeidžia, apreikšti dalykai nukreips mus vaikščioti su kartu su Juo ir  augti Jame.
Kartais o, gal būt net daug kartų gyvenime mes jaučiamės kaip Tevye Fiddle on the roof (Smuikas ant stogo), kuris sakė Dievui: “ Aš žinau. Aš žinau. Mes esame Tavo  išrinkti žmonės. Bet šį kartą norėčiau, kad vietoj manęs būtų kažkas kitas?‘

Kai prieini savo liepto galą
Žemėje yra velnias, ir žemė prakeikta dėl nuodėmės, todėl vyksta dalykai, kurie mums nesuvokiami, ir kurių mes negalime kontroliuoti. Blogi dalykai. Dalykai, kurie mus žeidžia, kurie išgąsdina ir sukelia sumaištį prote. Kai kas, per ką mes einame, yra mūsų pačių sukelta. Kai kas, per ką mes einame, įvyko todėl, kad vienas mūsų pažįstamas  kažką padarė, kas mums turėjo didžiules pasekmes.

Kai kas, kas mums nutinka, yra paslaptis, tragedija, dėl kurios kaltas kažkas kitas, nors to net nesupranta, arba - tai gamtos paslaptis. Daugelis buvo mokomi, kad mūsų tikėjimas turėtų sustabdyti tuos nesuprantamus dalykus, kad jie mums neįvyktų, ir jei jie įvyksta, tai mes blogai tikime.

Kiti yra mokomi, jei kažkas atsitinka mums, mes galime sudrausti velnią , kuris yra didžiausias kaltininkas, ir Dievas viską pakeis į gera. Arba mažų mažiausiai, mes galime ieškoti kažko, kuris specializuojasi demoniškuose, ar paslėptuose dalykuose, ir jis mums paaiškins paslaptį. Daugelis išleidžia tūkstančius dolerių per metus vaikščiodami į tą ar kitą susirinkimą  ieškodami to vienintelio rakto, vienos trūkstamos jungties visiems blogiems dalykams jų gyvenime.

Iki dabar jie nėra žinomi, ir kai raštas sako, kad  Tėvas nesulaikys to, ką mums reikia žinoti, kodėl mes kovojame prieš Dievą? Užuot tęsus kūniškas pastangas kažką sužinoti, kodėl nepradėti tiesiog paprastai pradėti Juo pasitikėti? Darykite, ką natūraliai žinote esant teisinga, sustabdykite kūniškas pastangas manipuliuoti Juo, kad Jis apreikštų tai, kas nuo mūsų paslėpta, kas yra paslaptis, tam kad pasitikėtume Juo?

1910-aisiais jaunos merginos buvo samdomos nudažyti laikrodžių ciferblatus dažais su radžiu, kad jie švytėtų tamsoje. Jos buvo skatinamos sudrėkinti teptuką lūpomis, taip ant jų lūpų likdavo radioaktyvaus dažo. Jas mokė, kad tai nekenksminga. Tuo metu žmonės dėdavo radiumą į viską, pradedant lūpų dažais iki šokolado. Žmonės rengdavosi radiumu prisodrintais rūbais, ant savo nugarų ir priekio, kad išvengtų ligų, ir kitų dalykų. Bet maždaug po 10 metų tos jaunos merginos, kurios dažė laikrodžių ciferblatus pradėjo mirti. Užtruko metų metai, kol mokslas ištyrė ir nustatė, kad per didelė radiacija kenkia sveikatai.

Mes neišmanome, bet galvojame, kad esame išmintingi
Kol buvo surastas ryšys tarp radiumo ir daugybės ligų, tos ligos buvo paslaptis. Kai kurie kaltino Dievą, kiti-velnią, kai kurie teigė, kad kažkas juos prakeikė. Kai kurie klausė, kodėl Dievas leido tokią paslaptingą ligą ateiti į jų mylimojo gyvenimą. Kai kurie nežinojo ir pasitikėjo Dievu.

Man įdomu, kokias chemines medžiagas  ir cheminius junginius mes suvartojame, kurie sukelia ligas ir būkles, apie kurias mes nežinome. Mes elgiamės taip pat: kai kurie kaltiname Dievą, kai kurie -velnią, o kai kurie klausia, kodėl geras Dievas leido jų mylimajam mirti. Kai kurie nežino, bet pasitiki Dievu. Tai bus visada. Mes esame tik žmonės, kurie iš tiesų visai nedaug žinome.
Su visomis mūsų technologijomis ištirta  tik 5% vandenyno. Mums pavyko ištirti tik 4% Visatos. Kitus 96% mokslininkai net negali matyti, apčiuopti ir pažinti. Ir tie 4% yra abejotini, taigi apskritai apie visą visatą mes žinome visai mažai.

Taigi ar tai siurprizas, kad  dar nežinome kokie yra sintetinio cheminio pasaulio padarinius? Karšta tema JAV dabar yra vaping praktika. Aš girdėjau, gydytojai sako, kad žmonės, kurie vape yra laboratorinės jūrų kiaulytės, nes tai  naujovė, ir nėra tyrimų apie vaping poveikį. Reikės dešimtmečių, kad būtų ištirti šios praktikos padariniai.

„...o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.
Turėtume padaryti išvadą, kad galų gale turime tiesiog pasitikėti Viešpačiu, nes Jis nesidalija savo paslaptimis su mumis. Tai leidžia mums atsidurti padėtyje, kurią apibūdino Paulius: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“. (2Korintiečiams 5: 7)

Taigi kodėl mes taip smarkiai kovojame prieš tai, kad negalime visko žinoti? Kada pagaliau sutiksime, kad sudraudimas velnio dalykų nekeičia. Tuomet mes nustojame tirti viską pradedant nuo demonų, iki pateptų tarnautojų, kurie specializuojasi tame, ir imsime pasitikėti Dievu, susitelksime į augimą Jame ir darysim tai, ką natūraliai žinome esant teisinga, pasitikėdami, kad vieną dieną mums viskas bus atskleista.

 Savo gyvenimo pabaigoje  Paulius rašė Timotiejui asmeninį laišką:“  ... 12 Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ 2Tim1:12

Buvo paslapčių, kurių net Paulius nežinojo. Bet tai, ką jis žinojo, tai pašvęsti dalykus ir žmones savo gyvenime Viešpačiui, kol jis nueis į dangų. Jis buvo įsitikinęs, kad Viešpats išlaikys tuos dalykus saugiai iki tos dienos. Tai nėra tik tikėjimas, tai pasitikėjimas mūsų Viešpaties  ir Tėvo charakteriu bei prigimtimi.

Kaip sakė Corrie ten Boom: „niekada nebijok patikėti nežinomą ateitį žinomam Dievui“. Amen sese!

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu!
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą