John Fenn.Weekly Thoughts. God‘s secrets #2 8/11/19
Sveiki,
Pr 15, kai Viešpats
apreiškė Abraomui, kad jis taps tėvu ir jo palikuonių bus tiek, kiek jis gali
matyti dangaus žvaigždžių, Viešpats neatskleidė paslapties, kad Sara taps
motina. Kokia bebūtų tos paslapties priežastis, ji buvo tik iki tam tikro
laiko.
Sekančiame skyriuje, nežinodamas, kad Sara stebuklingai
taps motina, Abraomas ir Sara bando patys „padėti“ Dievo pažadui išsipildyti: Jis
sako, kad Abraomas taps Tėvu. Saros amžiuje natūraliai pastoti jau buvo per
vėlu, taigi jie, pasvarstė ir nutarė, kad jiems reikia surogatinės motinos,
kuri pagimdys kūdikį Abraomui. (Pr16:1-3)
Mes galime padėti Dievui; Padarykime kūdikį!
Abraomas pakluso Saros parašymui turėti kūdikį su Hagara,
taip gimė Izmaelis, arabų tautos tėvas.
Bet kituose 2 skyriuose 17&18, Viešpats vėl pasirodo ir sako jiems, kad būtent Sara tikrai bus
pažado sūnaus motina. Jis palaimins ir padaugins Izmaelį, bet pažadas skirtas
Izaokui.Iš šio apreiškimo jie abu juokėsi, todėl pavadino sūnų Izaoku, tai
reiškia „juokas“. (Pr17:15-19; 18:10-15)
Kažkur tarp laiko , kai jie juokėsi iš Viešpaties, ir to
Laiko, kai buvo užmegztas įsčiose Izaokas, Abraomo ir Saros širdyse įvyko
pasikeitimas. Jie teisingai nuteisė(įvertino) Dievą. Heb11:11 mums sako apie
Sarą:“ tikėjimu Sara gavo jėgų pastoti ir pagimdyti vaiką būdama senyvo
amžiaus, nes tikėjo, kad ištikimas yra TAS, Kuris pažadėjo.“ Abraomas:“ ...jis
buvo visiškai įsitikinęs, kad tai ką Jis pažadėjo, Jis ir įvykdys.“ Rom 4:21
Mes nežinome, kodėl pradžioje Dievas laikė paslaptyje nuo
Abraomo ir Saros, kad Sara bus pažado sūnaus motina. Nėra skyriaus ir eilutės,
kur Dievas tai paaiškina. Mes tik galime sakyti, kad tai tarnauja jo
aukštesniems tikslams, bet iš tiesų mes nežinome visų priežasčių, kodėl Jis
laikė paslaptį iki to laiko, kol gims Izmaelis. Mes galime apie tai tik samprotauti,
bet iš tiesų nežinome kodėl.
Dievas yra Dievas- mes galime pasitikėti Juo
Galiausiai Jis yra Dievas. Jis niekam nepasiaiškina. Ir
tai sunku priimti. Mes norime žinoti atsakymus. Dabar.
Kažkuriuo momentu mes visi teisiame(vert.vertiname)
Dievą. Mes, tikintieji, teisiame Jį teisingai. Mūsų pyktis ir neatsakyti klausimai
pamažu virsta pasitikėjimu, kad visi
atsakymai bus kitoje pusėje(vert.danguje).
Mes žinome, kad Jis gali padėti mums pakelti šias
tragedijas ir iškęsti klausimus, kurie
bus atsakyti tik po metų ar dešimties,
nes mes Jį pažįstame, ir pasitikime Juo, kad vieną dieną viskas išaiškės. Bet
kol pasiekiame pasitikėjimą turime praeiti ilgą procesą.
Kiekvienas iš mūsų dažnai, kelis kartus per dieną ar
mažiau, teisia(vertina) Dievą, ar Jis
yra ištikimas.
Mes galbūt mąstome patys sau apie žiaurų bendradarbį: “
jis būtinai atsiims savo pabaigoje“. Mes galbūt meldžiamės :“Viešpatie aš
atleidžiu jiems, bet vis tiek noriu, kad tu laikytum juos atsakingais už tai.“ Mums
galbūt kyla klausimų, kodėl kažkas kažką padarė, kas dramatiškai pakeitė mūsų
gyvenimą, arba kažkas atsitiko, ir mes trūkčiojame pečiais ir sakome: “ Vieną
dieną mes sužinosime.“
Visos šios ir begalė kitų minčių, kurios išreiškia mūsų priėmimą
tarsi nenoromis kažko, kam neturime paaiškinimo, tai Dievo teisimas, kaip tai darė
Sara: Tas, kuris pažadėjo yra ištikimas. Jis privalo būti ištikimas. Tai vienintelis
kelias praeiti gyvenimo kelią, tikėti,
pasitikėti Jo charakterio ir prigimties vientisumu, kad pabaigoje Jis padarys
visus dalykus teisingai. Kaip kažkas man pasakė: Dangus turi būti tikrai tikrai
realus, nes šiame gyvenime aš patyriau pragarą.“
Nesusitelkite į tas paslaptis, kurioms niekada nerasite
atsakymo šioje žemėje: susitelkite į tai, ką jūs TIKRAI žinote.
Kai Jėzus kalbėjo palyginimą, kad Jis yra tikroji mana
nužengusi iš dangaus ir žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują Jn6, jiems buvo sunku tai suprasti.
Daugelis mokinių liovėsi Jį sekti. Vienu metu Jis
kreipėsi į 12 ir paklausė:“ Ar ir jūs ketinate pasitraukti?“
Petras buvo matęs viską, ką darė Jėzus: stebuklus ir
išgydymus. Ji buvo matęs duonos ir žuvies padauginimą, ir buvo girdėjęs visus
mokymus. Jei sudaryti prote „visų gerų dalykų“ sąrašą, gautume stulpelį. Bet
kitame stulpelyje - Jėzus kalbėjo apie tai, kad Jis yra tikroji mana, ir kaip
žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują, kad turėtų amžiną gyvenimą, ir
daug žmonių tada pasitraukė, ir Petras patyrė spaudimą trauktis kartu su jais;
spaudimas, kad susitapatinai su klaidingu mokytoju.
Petras mąstė apie tai, ką suprato, ir apie tai, kas kėlė
jame sumaištį. Jis galiausiai padarė esminį sprendimą: “ Pas ką mes eisime? Tu
turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jn6:50-68)
Vienu momentu Petras teisė Dievą taip, kaip ir Sara, ir kaip aš ir tu turime daryti. Kai gyvenimas tampa
nesuprantamu, kaip tada, kai Jėzus kalbėjo palyginimais, mes turime prasiveržti
pro tą sumaištį į tai, ką mes jau žinome: Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Kiekvieną kartą, kai mes nežinome atsakymo, kiekvieną
kartą, kai Dievas slepia kažką nuo mūsų,
kad apreikštų vėliau, mes turime teisingai Jį teisti, kaip tai darė Sara ir
Petras: “ pas ką mes eisime, Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“. Susitelkite į tai, ką jau žinote, o ne į tai,
ko nežinote. Būkite dėkingi už tai, ką žinote. O visa kita sužinosite danguje.
Baigsiu šią seriją
kitą savaitę, iki tada, laiminu,
John Fenn
www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.