Jėzus- Rytų Karalius

John Fenn . Weekly Thoughts. Jesus is Oriental King. 2019/ 06/21

Sveiki,

Vieną dieną pusryčiavau kartu su draugu iš Malaizijos ir kalbėjausi apie Biblijos kultūrą. Malaizija yra Malaizijos pusiasalio gale Pietryčių Azijoje. Pusiasalis tęsiasi nuo Tailando šiaurėje beveik iki Sumatros salos pietuose. Dauguma amerikiečių atpažintų regioną, kuriame yra Tailandas, Kombodža ir Vietnamas , tai tame pačiam PR Azijos regione.

Mes kalbamės apie Biblijos kultūrą ir apie valgymo intymumą pas kažką namuose.  Mano draugas pakomentavo- kai jis eina į svečius pas žmogų, kuris dar nepažįsta Jėzaus, didžiausia nuostaba, kurią jis sutinka ne tada, kai jis pasakoja apie išgydymus ir stebuklus, kankinimą ir kryžių, bet kad Jėzus buvo išduotas valgymo metu ( tai smulkiai aprašyta Jn13).

Jis pasakė, kad reguliariai mato žmonių ašaras, kai jie išgirsta, kad Jėzų išdavė tuo metu, kai jis vakarieniavo su artimiausiais draugais. Jie negali įsivaizduoti labiau žeidžiančios situacijos, ir daug kas dėl to ateina pas Viešpatį, suvokdami tą kainą, kurią Jis sumokėjo už mūsų nuodėmes. Pats intymiausias laikas koks tik gali būti su draugais rytų kultūroje, tai valgymas kartu.

Mes vakaruose manome, kad tik kryžius žeidė Jėzų, ir skaitydami Jn13 apie Jėzaus išdavimą valgymo metu,  mes tai suprantame tik kaip paprastą vakarinę ir ją mes vadiname Paskutine. Mes visiškai nesuvokiame, tos išdavystės poveikio ir Naujojo Testamento užrašytojų. Matas tai pamini daugiau kaip  10 kartų, Morkus -mažiausiai - 8 kartus, Lukas -5, ir Jonas 9 kartus. Netgi Paulius 1Kor11 , rašydamas apie Viešpaties vakarienę, pamini, kad Jėzus buvo išduotas pietų metu.

Aišku, kad evangelijų užrašytojai ir pietryčių Azijos žmonės supranta, ką reiškia būti išduotam , ir ne tik paprastai išduotam, bet valgymo metu!

Tuo skiriasi rytiečių ir vakariečių suvokimas. Biblija yra rytietiška knyga, joje  aprašyti papročiai ir praktikos, kurie beveik nepasikeitė nuo Abraomo laikų iki Apreiškimo. Biblija neparašyta iš vakariečių perspektyvos , bet iš rytiečių. Mes vadiname Kiniją „tolimaisiais rytais‘ o Izraelį- ‚vidurio rytais. Bet vistiek,- ta rytai. (Žodis ‚osidentinis“ yra lot. vakarai ir orientinis-rytai.)

Kodėl tai svarbu ?

Niekas nenori, kad jų žodžiai būtų ištraukti iš konteksto, bet  taip elgiasi daugelis krikščionių skaitydami Bibliją. Jie  stengiasi  suprasti ją neperfiltruodami per to meto  rytų kultūrą, bet per jų pačių 21 amžiaus vakarų kultūrą.

Tokiu pat būdu Naujasis Testamentas buvo parašytas apaštalų, kurie praktikavo surinkimą namuose ir parašytas žmonėms namuose, daugelis ignoruoja  5-iopo tarnavimo kontekstą  ir tai, kaip Dvasios dovanos veikė iš namų ir bando juos patalpinti auditorijoje , kuri vadinama bažnyčia, ir tik po to patiria, kad atsiduria sumaištyje irišsigandę, kad Dievo dovanos labai menkai teveikia- ir jie stebisi, kodėl taip yra.

Tas pats dalykas atsitinka, kai skaitoma Biblija bandydami ją suprasti ir pritaikyti asmeniniam gyvenimui. Pvz.: Ps69:22 pasakyta: „ Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė – žabangais!“

Ši pastraipa vakariečius glumina, nes jie nesupranta, kaip stalas gali tapti spąstais? Bet jei mes prisiminsime rytų paprotį, kai ant žemės patiesiamas kilimėlis ir ant jo  dedamas maistas, o valgytojai sėdi ant grindų aplink jį, tada ši eilutė tampa aiškesnė.

Hebraiškas žodis čia verčiamas kaip „stalas“ ir tarimas „šūl-kon“( „ shul-cha-nam) yra pažodžiui „oda ar odinis kilimėlis patiestas ant žemės.“

Todėl psalmistas sakydamas: „te stalas jiems tampa spąstais“, sako „te jie būna pagauti kilimėlio ant grindų;  ir tegul tai, kas turėtų būti palaiminimu, tampa jiems žabangais“ . Dabar aiškiau, bet tik tuomet, jei jūs suprantate visų pirma paprotį valgyti ant kilimėlio ant žemės“.

Jėzus yra rytų karalius

Šiandien vakarų surinkime „kvietimas prie scenos maldai“( ar kai kas vadina altoriaus) dažnai lydimas pastoriaus prašymo nulenkti galvas, visiems užsimerkti ir  iškelti rankas, tiems žmonėms, kurie nori „priimti  Jėzų“. Tai labai vakarietiška, nes rytiečiai niekada taip nedarytų, jie verčiau laikytų tai privilegija “priimti Karalių į savo gyvenimą“. 

Faktiškai nuolankiai paprašytų Jėzų  priimti juos.

 Kartą kai aš lankiausi Tulsoje ir tarnavau ten Biblijos mokykloje Pensekoloje, Florida, teko priešpiečiauti kartu su Dr. Michael Brown. Mes susitikome mieste ir nuėjome kartu pavalgyti. Mes kalbėjomės apie kai kuriuos skirtumus tarp rytų ir vakarų, ir jis paminėjo kelionę į Indiją, ir ką pasakė vienas indų pastorius pasakė (Indija taip pat rytietiška).

„Jūs amerikiečių pamokslininkai skelbiate kitokią evangeliją, nei mes -Indijoje“, pasakė tas indų pastorius. Kai Maiklas paklausė, ką tai reiškia, pastorius atsakė:“ Jūs pamokslaujate, kad jei priimsite Jėzų, Jis išgydys jūsų šeimą. Jis išgydys jūsų pinigus, ir duos jums dar daugiau, ir Jis išgydys jūsų kūną. Jūs būsite palaiminti, jei priimsite Jėzų. Mes pamokslaujame; jei priimsite Jėzų, būsite atmesti jūsų šeimos, gal būt prarasite sveikatą, finansus, ir netgi gyvenimą.“

Vakariečiai pakviečia Jėzų į savo gyvenimą, jau ir taip užimtą, o rytiečiai atiduoda Jėzui visą gyvenimą, netgi visada pasiruošę jei reikės už Jį numirti. Vakariečiai nesupranta Jėzaus, kaip karaliaus, ir visų pirma galvoja apie Jį , kaip apie draugą, Kuris mūsų pusėje, ir  Kuris  mums padeda.  Rytiečiai suvokia, kad Jis yra karalius, Kuris valdo žemę, ir netgi dabar, kai Jis yra Kristaus kūno galva, Jis valdo ir karaliauja kaip Dievas-žmogus.

Vieni išsigąstų, kad Dievas kūne galėjo būti išduotas draugo intymių pietų metu, o kiti tik matytų tą situaciją taip- lyg valgymo metu vienas svečias pakilo nuo stalo ir išėjo vykdyti savo planų.

Aš apsidairau Kristaus kūne vakaruose ir matau tiek daug nuodėmės, tiek daug pasaulio meilės, ir stebiuosi, kad trūksta apreiškimo apie tai, kas yra Jėzus. Ir tai yra raktas, mūsų surinkimai beveik prarado apreiškimą iš Dievo koks yra  susirinkimo, garbinimo, šlovinimo tikslas, tai tapo lyg pramoga nukopijuota nuo pasaulio. Užuot traukus žmones su šūkiu, kad jie gali pažinti Dievą, surinkimas bando pritraukti žmones su tokiu šūkiu, kad Jėzus gali padaryti tavo gyvenimą geresniu, jeigu tik jūs pakviesite Jį .

Bet likučiui, kuris pažįsta Jį kaip karalių...Karalių, kuris taip pat ir mūsų draugas, bet tos dvi savybės neatskiriamos - tam likučiui, didi malonė ir ramybė. Daugiau - savaitę – apie tai, kad Jėzus-rytietiškas karalius.

Iki tada, laiminu.

John Fenn