Sveiki,
Būčiau dėkingas, jeigu už mane melstumėtės, nes man
atliko kelis širdies patikrinimus ir aš turiu pakoreguoti vaistus, kuriuos
dabar vartoju. Jų pagrindinė paskirtis yra išlaikyti kraujo spaudimą tokį, koks
jis ir turi būti, po to kontroliuoti mano širdies darbą ir efektyvumą, susijusį
su prieširdžių virpėjimu. Reikalinga išmintis, kadangi kita apžiūra - birželio
11, sugrįžus iš mūsų konferencijos Olandijoje, kai aptarsime ilgalaikes
galimybes. Viešpats mane aplankė metų pradžioje ir sakė: „Nebūgštauk dėl savo
gyvybės; kadangi tavo gyvybė yra mano rankose,“ – tačiau man vis tiek reikia
atlikti tyrimus ir pereiti tuos emocinius kalnelius.
Praeitą mėnesį minėjau, jog mums tapo aišku, jog laikas
padaryti kažkokią betoninę platformą/įvažiavimą, kurios pagalba galėtumėm
perkelti Krisą į mašiną ir iš mašinos namo, nenuleidžiant jo kojų į dumblą ir
purvą, kaip tai darome dabar. Keli puikūs žmonės netikėtai atsiliepė su
įvairaus dydžio dovanomis, ir dabar mes ieškome būdų, kaip išlieti tą platformą
ir tikimės, kad pajamų užteks nutiesti keliukui
nuo vežimėlio iki mūsų paradinių durų – jūsų dovanos buvo netikėtos ir
labai mus palaimino. Esame jums dėkingi!
Krisas gyvena gerai, kas liečia jo elgesį, bet mes būsime
dėkingi, jei melsitės už jį, kol mes būsime konferencijoje Olandijoje gegužės
28 – birželio 6 dienomis.
Kaip mes taisome
kitus?
Metų metais aš bendravau su žmonėmis įvairiausiose
srityse, tačiau kiekvienoje situacijoje galėtumėm aptikti Biblinio supratimo
trūkumą, kai bandėme „pataisyti“ kieno nors mokymą, tikėjimą, arba klaidingą
tvirtinimą?
Kokia mūsų priedermė pasakyti arba perspėti kitus dėl
kokios nors klaidos?
Kai kuriuos principus galime aptikti evangelijose,
pasakojančiose apie Jėzų ir demonus. Jėzus niekada nėjo ieškoti demono, kad su
juo susikibtų, tačiau jeigu žmogus, turintis demoną stodavo Jam skersai kelio,
Jis su susitvarkydavo su šia situacija. Jis nėjo pas religinius vadovus,
pasiginčyti, tačiau jeigu jie ko nors Jo paklausdavo, Jis atsakydavo.
Motyvacinės dovanos
Laiške romiečiams 12:3-21 Paulius vardina, kas yra dažnai
vadinama „motyvacinėmis dovanomis“, kurios atspindi mums įgimtus asmenybės
bruožus, Tėvo charakterio savybes, matomas mumyse, Jo vaikuose. Paulius sako,
kad jis kalba tik pagal jam suteiktą
malonės/dovaną, ir iš tiesų kiekvienas mes galime kalbėti tik mums suteiktos malonės/dovanos
ribose, o su šiomis dovanomis eina
kiekvienai jai derantis tikėjimas.
Jis vardina: Pranašystė – motyvuoja ir statydina, kuomet
matome dalykus kaip teisingus/neteisingus, nupjautus/išdžiūvusius, kur
diplomatija ir taktas yra išmoktas įgūdis.
Tada eina „tarnavimas“ arba „tarnystė“, asmuo, kuris
nenori imti į rankas mikrofono, tačiau verčiau tarnauja užkulisiuose,
atsiliepdamas į kiekvieno individualiai, surinkime ir darbe iškylančius poreikius.
Tada jis kalba apie mokymą – kažkam patinka atnešti
tiesą, mokymą (padrąsinimą, šie žmonės mėgsta kalbėti ir pasakoti savo istoriją
apie Dievo ištikimybę, galvodami, kad visi bus statydinami, jeigu tik tai
išgirs).
Davimas – kai žmogui patinka tyliai duoti pinigus ir dalintis ištekliais, kad padėtų asmeniui arba
reikalui.
Vadovavimas arba administravimas – toks žmogus gali
organizuoti ir tvarkyti iš karto kelis dalykus, ir pagaliau – gailestingumas –
kai kažkas parodo užuojautą ir švelnumą kitiems, ir tai susiję su svetingumu.
Kiekvienai šiai Dievo duotai asmens savybei Paulius nustato ribas. Gailestingiesiems
žmonėms jis sako daryti tai su linksma širdimi. Ta „linksma širdis“ reiškia
parodyti gerumą iki tiek, kiek gali išlikti linksma širdimi ir nesusitapatinti
su žmogumi, kuriam rodai gailestingumą, kitaip ir pats tapsi toks, kaip ir jie.
„Valdytojams“ arba administratoriams jis sako dirbti tik
tiek, kad išliktų uoliais – kadangi jie gali užsikrauti ant savęs daugiau, nei
patys gali panešti. Paulius moko pasakyti „ne“, kai jau nebegali būti uoliu.
Davėjams jis sako duoti su paprastumu, neįsitraukiant į detales, kaip jų
pinigai bus išleisti – tačiau pirmiausia duoti Viešpačiui ir daryti tai su
paprastumu.
Pamokslautojams, mokytojams ir tarnautojams jis sako
„laukti“, kol tie dalykai ateis.
Pamokslautojas linkęs per daug kalbėti, tai gi jis sako
palaukti, kol jūsų paklaus, ne tik išlieti
paskutinį liudijimą arba jums Dievo duotą žodį. Mokytojams, kurie linkę
greitosiomis dalintis istorijomis ir įdomiais faktais, nebrukti ir nepasakoti
šių tiesų tokiu būdu, o laukti. Ir tas pat su tarnautojais – neikite ieškoti
kažko, kuriam reikia patarnauti,
leiskite Dievui tai jums suteikti, apribokite savo tarnavimą tuo.
O pranašauti motyvuotam žmogui, tam kuris mato dalykus
nugenėtus ir sausus, teisingus arba klaidingus, jis sako veikti „pagal savo
tikėjimo mąstą“. Tai senovinė anglų kalba, sakantis nebandyti taisyti to, kas
yra už jūsų tikėjimo ribų. Pranašauti motyvuotas žmogus nori pataisyti
kiekvieną blogį, kurį tik sutinka kelyje, ir/arba pateikti nuomonę apie visus
ir viską, kas nėra kaip jiems atrodo 100% teisinga. Pranašauti linkęs asmuo
retai yra pašauktas būti pranašu, tačiau turėdamas tokį pat troškimą širdyje
teisumui, jis linksta taisyti viską, kas jų gyvenime nėra tobula. Jie ieško
tobulumo savyje, savo tikėjime, savo sutuoktinyje, juos supančiuose
tikinčiuosiuose. Tačiau Paulius sako apsiriboti pagal savo tikėjimo mąstą –
eiti tik tiek, kiek siekia jūsų tikėjimas.
Kiekvienai dovanai reikia turėti savo „ribas“, kitaip asmuo, kuris neturi nei
vieno žmogaus, kuris kalbėtų į įo
gyvenimą, tiesiog bėgtų kiek leidžia jam
jo dovana be jokių suvaržymų, visus savo kelyje įžeidinėdamas ir save patį
sekindamas.
Tai gi neikite ieškoti demonų, nemanykite, kad jūs turite
taisyti kiekvieną, kuris moko kažko kito, nei jūs tikite, nemanykite, kad
turite įspėti kitus apie kažkokį žmogų, kuris priklauso kitai tikėjimo srovei.
Plaukite savo įtakos sferoje, kuri jums suteikta ir atsisakykite spaudimo tarnauti per daug, prisiimti
daugiau nei jūs galite gerai atlikti, ribokite savo pasakojimus ir polinkį
taisyti esančius aplink jus – paprasčiausiai vaikščiokite meilėje, paverskite
tuos dalykus, kurie jums rūpi, užtarimo
malda už tą žmogų, kuris jums rūpi.
Paulius pasakė kažką panašaus 2 Korintiečiams 10:13-15:
„Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė, ir
kurios siekia net ligi jūsų...“ mes neperžiangiame mums užbrėžtų ribų...
Rugpjūčio 15-18 vyks Vidurio vakarų atsiskyrimas/konferencija. Viena iš
didžiausių šių savaitgalių privalumų,
tai galimybė susisiekti su žmonėmis esančiais tame pačiame dvasiniame
puslapyje. Žmonės investuoja į daugybę dalykų – akcijas ir obligacijas, namus
ir panašiai – tačiau susitikti su tais, kurie iš karto tampa draugais, tai investicija, kuri tęsis
amžinybėje. Liko gal tik 10 kambarių, ir aš tikiuosi, kad jūs apsispręsite
dalyvauti . Informacijai gauti rašykite mums cwowi@aol.com. Galite paspausti
ant mūsų savaitinių naujienų nuorodos. Taip pat neužmirškite apie konferenciją,
kuri vyks Naujojoje Anglijoje spalio 11-13 dienomis Mančesteryje, NH! Plačiau
apie tai dar parašysime.
Ačiū už jūsų maldas ir ištikimą palaikymą, pirmiausia
duodant Viešpačiui, o po to ir mums, visa tai mes priimame šventume, suvokdami,
kad jūsų palaikymas eina tiesiogiai iš Tėvo per jus.
Ačiū jums!
John and
Barb Fenn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.