"Jėzus 101" 3d.

John Fenn Weekly Thoughts “ Jesus101" 

Terminas „atkritimas“ buvo metų metais naudojamas apibūdinti krikščioniui, kuris jau nebelanko surinkimo, arba „nevaikščioja su Viešpačiu“.

Iš kur kilo šitas terminas?

Mes matome šį terminą Oz4:16:“ Izraelis slysta atgal, kaip užsispyrusi karvė.“

Bet terminas“ atkritėlis“ reiškia ne tai, ką manote. Kai mes sakome „atkritimas“, prieš akis iškyla gyvulys slystantis tolyn nuo šeimininko, žemyn slidžiu molio šlaitu. Tai pavyzdys žemyn slystančio krikščionio, slystančio link visiško atsiskyrimo nuo Dievo ir nenutuokiančio, kas jo laukia šio kelio pabaigoje.

Hebraiškas  žodis „sarar“ išversta čia kaip „nuslydimas“,  reiškia: „ užkietėjęs, sukilęs“. Joz4:16 žodis sukuria paveikslą ne slystančio žemyn gyvulio, bet tokio, kuris įsispiria kulnais, kol šeimininkas tempia virvę; karvė ar asilas sėda ant užpakalio ir atsisako iš viso pajudėti. Panašiai atsitraukėlis, įsispiria savo kulnimis ir atsisako pajudėti, nors šeimininkas traukia virvę.

Ar buvai kada nors tuo atkritėliu?

Aš manau, kad mes visi vienu ar kitu laikotarpiu tai patyrėme. Sakoma, jei nesijauti esantis taip arti prie Dievo kaip anksčiau, pagalvok, kas pasitraukė?

Kai jūs turite dėmę ant rūbų, ji labai krinta į akis.

Naujasis Testamentas sako, kad mūsų teisumas, dvasiškai kalbant, balti rūbai. Tai matome Apr19:8 “švari balta drobė,- tai šventųjų teisumas“.

Tie rūbai balto lino matomi taip pat Apr3:4,5 ir 3:18,6:11 ir 7:9-14. Tai tie patys rūbai, apie kuriuos skaitome Ef5:26-28, kai kalbama apie vyrą mylintį savo žmoną, kaip Viešpats myli savo surinkimą, „kad paruoštų sau kaip šlovingą, neturintį nei dėmės nei raukšlės, ir nieko tokio, bet be dėmės ir kliaudos...“

Įsivaizduokite lino rūbą be raukšlės ir dėmės, tai reiškia, kad  įmanoma turėti tokį rūbą su raukšle ir dėme ant jo.

Dėmė nesuardo rūbo, bet kai jūs turite dėmę ant švaraus išorinio rūbo, ji labai matoma.

Taigi Viešpats šioje dangaus pusėje gali skatinti jus susitvarkyti su problema, su kuria jūs nenorite susitvarkyti, ir jūs esate kaip tas kietasprandis mulas, kuris  sėdasi, įsispiria kulnimis atsisakydamas pajudėti iš vietos. Visa likusi rūbo dalis yra gera – mes mylime Viešpatį,  šypsomės, matome, kaip Jis mus laimina tai vienoje, tai kitoje srityje.

O kad Jis tik paliktų mus ramybėje dėl tos dėmės ant rūbo. Mes nenorime daryti tai, kas yra teisinga toje vienoje srityje. Jei mes mirtume, tokioje būklėje, ta viena dėmė būtų sudeginta kaip medis, šiaudai ir šienas, apie kuriuos kalba Paulius 1Kor3:1-15, mes būtume išgelbėti, bet lyg per ugnį, nes tas purvas būtų sudegintas, kad rūbas būtų švarus ir baltas.

Ar pastebėjote, kad tai su kuo jis mumyse tvarkosi, yra labai paprasti dalykai?

Aš prisimenu, kartą Barbara paprašė manęs kažką padaryti namuose, ko aš nenorėjau daryti. Aš neprisimenu, kas tai buvo, bet prisimenu kaip dėl to mane Viešpats sudraudė. Aš maniau, kad to nebūtina daryti, ar kad ji pati tai gali padaryti, bet nenori, aš sėdėjau nesutikdamas pajudėti ir skundžiau ją Viešpačiui. Tuomet aš „slydau“ įsispyręs kulnais.

Staiga Viešpats pasakė:“ Jei aš būčiau tavęs paprašęs tai padaryti man, ar būtum padaręs? Aš nedelsiant atsakiau:“ Taip, nes žinojau, kad Viešpats visada teisus. Jis atsakė:“ Labai gerai. Aš prašau tavęs tai padaryti, nes aš esu joje. Dabar eik ir padaryk, ko ji prašo, nes aš taip pat prašau.“ (Aš paklusau)

Atrodo tai tik maža dėmė ant lininio rūbo, visada tai tik kažkas paprasta, esminiai dalykai, tik Jėzus 101 taip sakant. Ir taip lengva „nuslysti“ dėl to- įsispirti kulnais, sėstis ant užpakalio, atsisakyti pajudėti.

Maži dalykai tokie, kaip sutvarkyti mūsų santykius su kažkuo, tokie kaip paskambinti kažkam, pasiteirauti kaip jie laikosi, atleisti tam asmeniui, kuris tave įžeidė. Paprasta, krikščionybės pagrindai.

Daug įdomiau žmonėms bėgioti paskui malonius dalykus. Daryti tuos pagrindinius dalykus nėra linksma. Tai visada kūno nukryžiavimas. Pagunda visad- nuslysti ir  įsispirti kulnais.

Aš supratau, jei darysiu šituos pagrindinius paprastus dalykus, visa kita stos į savo vietas.  Aš neturiu troškimo nukrypti į pašalinius dalykus, kurie nieko nereiškia mano tikėjimui, bet tik suryja laiką ir sužadina mano protą. Dievotumas su pasitenkinimu, kaip Paulius sako, yra didelė nauda. Patiriama didi ramybė darant tuos mažus dalykus, ir vaikščiojant su Juo. Kitą savaitę -nauja tema, laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: at cwowi@aol.com