John Fenn
„Savaitės Mintys“ What to do When Tired, Drained, Just Going Through the
Motions, 2018 gruodžio 1d.
Sveiki,
Kaip rašiau, šių metų švenčių laikas mums labai užimtas.
Plius be įprasto užimtumo dar papildoma
įtampa dėl pinigų, kurių reikia kelionėms ir dovanoms, renginiams šeimoje ir
darbe, maisto ruošimui ir dar daugiau kam.
Daugelis jaučiasi taip, kaip šiame užraše ant
marškinėlių: „ Aš panaudosiu tą likutį savo energijos, kuris man dar liko,
kvėpuoti ir gal būt mirksėti. Štai ir viskas.“
Arba gal būt taip: Aš nesu ankstyvas paukštelis ar
pelėda, aš kaip tas nuolatos apsiblausęs karvelis.
Aš
išsekęs!
2Kor1:8 Paulius sako, kad jis ir jo kelionių draugai
patyrė tokį laikotarpį, kai buvo taip „spaudžiami, kad tai buvo virš
jėgų“...idėja tokia, kad jie jautėsi kaip alyvuogės, iš kurių spaudžiamas
aliejus.
Aš galvoju, kad tai tinka mums visiems, pati mūsų gyvybę
tarsi išspaudžiama iš mūsų. Bet ką mes galime padaryti, kad vėl atsigautume ? Ar reikia tik palaukti, kad
praeitų šis sezonas ir tada vėl atsigausime?
Paulius kalbėjo Efeziečiams 5:18 pateikdamas priešingybes
“... nepasigerkite (nepersisunkite) vynu,
kuriame pasileidimas, bet būkite pilni(pripildyti) Dvasios...“
Jis nenaudoja tų pačių žodžių išvardinti šioms
priešingybėms.
Žodis pasigerti
reiškia prisisotinti. Žodis „pripildytas“ frazėje „pripildytas Dvasios“ reiškia „ tapti pilnu ir užbaigtu“ Pripildytu...pilnu...Šventąja Dvasia.
Kaip tai padaryti? Toliau tokie žodžiai:
„Kalbėdami sau psalmėmis, himnais, ir dvasinėmis
giesmėmis, kurdami melodijas savo širdyje Viešpačiui.“
Psalmė Pauliaus dienomis buvo dainuojama poema(lyrika)
akompanuojama styginių instrumento(ų), himnas buvo giedamas be instrumento(a
kapela), ir dvasinė giesmė, tai giesmė kylanti iš širdies Viešpačiui.
Frazėje „kurdami melodijas savo širdyje Viešpačiui“,
žodis „melodija“ yra „psallontes“, ir jūs galite matyti žodį psalmė pirmoje šio
žodžio dalyje. Paulius čia sako: “paliesk širdies stygas savo daina skirta Jam“.
Štai kaip prisipildyti Dvasia, ir tas
pripildymas padeda mums streso metu ir švenčių spaudime.
Taip pat prisiminkime žodį, kuris panaudotas išreikšti
„garbinimui“ Jn4:23, kur Jonas aiškina, kad Tėvas ieško žmonių, kurie garbins Jį
„sandoros bučinių“, kuriuos mes siunčiame iš mūsų dvasios (iš širdies) tiesoje, be jokio savanaudiško motyvo. Tas žodis yra „proskuneo“, pažodžiui
reiškia“ siųsti bučinius link“. Tėvas ieško „bučinių“, sandoros bučinių iš mūsų
dvasios be savanaudiškų motyvų, skirtų tik tam, kad išreikštume meilę Jam.
Dvasinės giesmės gali būti dieviškai įkvėptos,
pranašiškos ir mes labai dažnai tai matome, kai garbinamas Dievas namų
surinkimuose. Tai gali būti tik tu ir Viešpats, tu liejantis savo širdį, meilę
ir dėkingumą Jam, naudodamas savo žodžius iš savo širdies užuot naudojęs kieno
nors kito žodžius lydimus muzikos,- tai tavo širdies stygų muzika skirta Jam.
Šiandien
iškyla toks klausimas:
Ar moki garbinti asmeniškai? Aš paklausu kitaip: jei
surinkimas kuriame tu lankaisi, neturėtų garbinimo
grupės ir lyderio, ir pastorius paprašytų kongregacijos atsistoti it garbinti,
ar tu nedelsiant pakeltum rankas ir imtum garbinti, ar galėtum atsiriboti nuo
visko, kas trukdo ir išlieti savo širdį Viešpačiui?
Ar galėtum paliesti savo širdies stygas, kad Jį
pagarbintum ? Jei atsakymas - ne, tada mokykis kreiptis į Tėvą savo žodžiais,
kuriuos jauti apie tai, koks esi dėkingas, kad pažįsti Jį, jei nebūtum gimęs iš
naujo būtum tik vargšas žmogelis, ir gal net jau būtum miręs arba kalėjime,
surask savo žodžius ir išreikšk tai Jam žodžiu ir daina.
Mano draugė, kuri su vyru kartą vedė susirinkimą namuose, pasiskundė Viešpačiui: „man trūksta tradicinio surinkimo garbinimo“, ji
buvo sukrėsta, kai nedelsiant gavo atsakymą :“ Tau netrūksta garbinimo,
tau trūksta muzikos, nes garbinimas plaukia iš širdies, jis kyla aš intymumo su
Manimi.“
Daugelis krikščionių niekada neišmoksta visų pirma garbinti
asmeniškai, nors Jėzus sakė, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins Jį
dvasioje(tyrai iš širdies) ir tiesoje(be jokių paslėptų motyvų).
Ir jūs galite tai daryti visos dienos eigoje.
Pokalbis,
dėkojimas ir bendravimas
Nuo pat paauglystės aš kreipiuosi į Tėvą bet ką
darydamas, vystydamas su Juo pokalbį. Netgi, kai diena labai užimta, aš dažnai
tai darau, net kai tenka nutraukti pokalbį, aš jį tęsiu, kai galiu, ten pat, kur
buvau pabaigęs. Taip aš pastebėjau, kad
atlieku tai, ką reikia, ir nedarau, to ko nereikia. Kai tik aš atsimerkiu ryte nušvitus saulei,
aš imu dėkoti Jam arba girti Jį už nuostabų rytą...ir taip darau metų metais.
Išgirdęs kieno nors nuomonę, aš dažnai klausiu: “Ką tu
galvoji apie tai Tėve?“, arba jei tai apie Kristaus kūną: “ Ar turi minčių apie
tai Viešpatie? “- aš visada klausiu Tėvo nuomonės apie tuos dalykus, ir tada
nukreipiu savo dėmesį į savo dvasinį žmogų pažiūrėti, ar jis nuliūdo, ar yra
neutralus( jokios nuomonės, jokio komentaro),
Arba kartais aš tiesiai girdžiu Jo žodžius.
Aš ieškau "Dievo įvykių", sutapimų, kurie,
žinau, yra iš Jo, "užuominos", raktas į tai, kad Jis čia, ir stebi
mano žingsnius. Iš to plaukia
garbinimas, dėkojimas, dėkingumas, padėka, visada...ir kai vyksta didesni
dalykai taip pat . Aš surandu kažką, ar kokį nors asmenį, už kurį turiu būti
dėkingas.
Kai mes nukreipiame dėmesį nuo savęs ir nuo to, ką darome
į Jį, netgi trumpam, kad pasakytume “ačiū Tėve“, mes pajuntame, kaip Jis lieja
į mūsų dvasią energiją, poilsį, ir tai padeda mums išlikti stipriais ir
žvaliais. Kitą savaitę , antgamtinis būdas, kaip atgauti fizines jėgas...
Iki tada
John Fenn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.