Ką daryti, kai esi pavargęs, išsekęs ir vos judantis. 2d.gruodžio 7d.

John Fenn 'Weekly Thougts" What to do When Tired, Drained, Just Going Through the Motions 2018 gruodžio 7d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi pirmu būdu, kaip atgauti dvasinę stiprybę ir energiją, tai buvo apie asmeninį garbinimą.

Šiandien antras būdas: antgamtinė atgaiva:

 1986 aš buvau misionieriumi Meksikoje, vykau ten kartu su misijų draugais.  Pirmą vakarą po pietų  misionierius įteikė man 22 žmonių, kurie sakė, kad nori vykti į Meksiką dirbti kartu su juo, sąrašą. Jis paprašė manęs paklausti Tėvą, kurie žmonės, jei iš viso tokių yra, turėtų vykti kartu su juo, ir nieko daugiau, taip jis pasakė.

Aš atsakiau: „Tu pažįsti šiuos žmones, o aš – ne. Tu turi pats klausti Tėvą, kurie, jei iš viso tokių yra,  turi vykti. Jis atsakė: “ aš per daug užsiėmęs tarnavimo darbe, kad galėčiau skirti laiko dėl šito melstis. Padaryk tai už mane, prašau.“

Štai kaip būna gyvenime

Nesvarbu, ar esi misijose užsienyje ar namuose bandai išlaikyti pusiausvyrą gyvenime, mes kartais visi pasijuntame taip, kaip tas misijų draugas, kuris buvo taip užsiėmęs, kad neturėjo laiko melstis. Faktiškai daugumai tai normalu. Bet yra išeitis.

1Kor14:18-25 Paulius moko kaip teisingai panaudoti maldos kalbą ir apie maldą, kuriai reikia išaiškinimo. Jis sakė jiems, jei turi kalbas, kurioms reikia išaiškinimo, išsakyk tai, kai bus galimybė, arba leisk, kad kitas asmuo išaiškintų, o jei ne, tai tylėk ir kalbėk išaiškinimą sau.(eil.27-28)

Pastraipoje apie kalbas Paulius cituoja Izaiją 28:11 teigdamas: „ Aš kalbėsiu šiems žmonėms svetima kalba mikčiojančiomis lūpomis.“

Antgamtinis poilsis ir atgaiva be perstojo

Izaijo visa pranašystė apie kalbas sako;“ 1 Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai,

12 kuriai sakė: „Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva“. Bet jie neklausė.“( kalbama apie Izraelio netikėjimą Jėzumi).

Meldimasis kalbomis atgaivina,-tai poilsis pagal Paulių ir Izaijo pranašystę. Plačiu mastu žiūrint galima pasakyti, kad priėmimas Šventosios Dvasios YRA dvasinis poilsis, kurio mes ieškome. Bet asmeniniame lygmenyje tai taip pat  raktas mūsų pačių poilsiui ir atgaivinimui.

Vieną dieną aš keliavau, buvau labai pavargęs, ieškojau poilsio ir atsigaivinimo, ir ši pastraipa iškilo mano atmintyje. Aš atsiguliau ant lovos, ten kur buvau apsistojęs ir pradėjau švelniai melstis  kalbomis, beveik nekvėpuodamas. Mano protas buvo keliavo nuo ieškojimo iki stebėjimo, kas išeina iš mano  dvasios, praėjo 10 min kol supratau. Aš jaučiausi, kad esu pakraunamas iš vidaus į išorę. PO kelių kartų, kai tai pakartojau, aš susumavau, kad 10-15 minučių prilygo 2 valandoms miego.

Jūs galite pabandyti tai taip pat, aš suprantu, kad kiekvienas asmuo yra skirtingas, bet tai man tinka ir aš tiesiog negaliu sustoti tai daryti, kai reikia “pasikrauti“.

Antgamtinis poilsis ir atsigaivinimas kiekvieną dieną.

Mes pirmiausiai turime pakeisti mąstymą nuostatą pagal Naujojo Testamento tiesas, nepaisant auditorinio surinkimo kultūros.

Krikščioniška kultūra skatina skirti laiką asmeniniai maldai, kai pradedi savo dieną arba vakare, sukuti tvarkaraštį lyg paskyrimą  pas odontologą. Krikščioniški knygynai pilni kasdieninių skaitinių: „jūs turite skirti laiko Dievo dalykams“, skelbimų, paprastai palydimų eilute iš psalmių.

Žinoma, krikščioniška prekyba įvairi savo produktais. Kažkas panašaus: “ Aš šaukiausi tavęs Viešpatie ir ryte pakėliau prieš tave savo maldavimus“ iš Ps 88:13

gražiai tinka, jei tu nori paraginti asmenį ryto maldai. Tai taip pat tinka žmogui, kuris labai užsiėmęs ryte, arba nemigos atveju „ Vidurnaktį aš atsikelsiu ir dėkosiu tau už tavo gerus įstatymus“ iš Ps 119:62, juokinga.

Ir dar stipresniam apkaltinimui apimk visą dieną Ps 55:17:“ Rytą,  vakarą ir vidurdienį aš melsiuosi...“ juokinga

Mano vaikščiojimo su Dievu kelyje aš anksti suvokiau, kad nesilaikau disciplinos...

....paskirti laiką Jam, kaip pasimatymą. Mano dienotvarkė, šeima, gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai neleidžia man įsipareigoti melstis ir studijuoti kiekvieną rytą nuo 4:45 iki 5. Aš nesutinku priimti pasmerkimą ir kaltės jausmą, kad aš šioje srityje nepakankamai darau dėl Viešpaties.

 „Hmmm...pasvarstykime, Viešpatie. Aš turėjau pristatymą darbe, taigi aš negaliu susitikti su tavimi šį rytą, bet aš šiandien eisiu valgyti priešpiečių anksčiau, taigi galime susitikti tada. Ir jei tai nepavyks, susitikime vakare. ..šį vakarą mano mėgstama programa per televiziją, oi, aš nenoriu jos praleisti. Taigi, jei aš nesusitiksiu su tavimi per priešpiečius, tada skirsiu tau laiko po 10 vakaro(22:00-22:15), kai baigsis mano žiūrima programa.

Aš nesiginčiju, kad reikia skirti laiką Viešpačiui, aš tik atmetu pasmerkimo kultūrą, kuri padaro mane antros rūšies karalystės piliečiu, jei aš nesikeliu 5 ryto 

melstis pagal to mėnesio skaitinius.

Naujojo Testamento tiesa tokia- Jėzus mumyse

Taigi, mes nešamės Jį visur, kur einame, ir ką tik bedarydami. Tai reiškia, kad malda ir bendravimas su Juo gali būti nuolatinis. Tai taip pat reiškia, jūs galite jausti savo dvasioje, kai reikia atidėti visa kitą, kad pabūtumėt su JUO. Viskas gerai, jei yra tarp šių dalykų pusiausvyra.

Tas susijungimas ir bendravimas su Juo, yra malda. Jūs nesikeliate ryte ir „neįeinate“ į bendravimą su Viešpačiu. Tol, kol jūs kvėpuojate, jūs esate bendravime ta prasme, kad Jis yra jumyse 24/7. Visa, ką mums tereikia padaryti, tai nukreipti dėmesį į Jį ir pradėti mąstyti apie Jį. Tada nutilti ir klausyti atsakymo, kuris gali ateiti kaip ramybė, užtikrintumas, ar žodžiai.

Kristus mumyse, mes pašaukti su Juo bendrauti (1Kor1:9). Jūs turite  kalbėtis su Juo dienos metu! Jis nėra kažkur aukščiau, jis -jūsų viduje!

Aš disciplinuoju save, kai aš nieko nedarau, dažnai vairuodamas, meldžiuosi kalbomis. Tai poilsio momentas veiklos sūkuryje. Taigi aš ieškau poilsio. Aš disciplinuoju save, kad įeičiau į tą poilsį, kai tik įmanoma, nukreipdamas savo dėmesį melstis kartais tik pora sakinių dvasioje.

Kai aš vaikščioju po parduotuves, arba dirbu su  kompiuteriu, ir turiu neutralų momentą, švelniai meldžiuosi dvasioje, kartais tik pora  eilučių. Bet aš tai kartoju dienos eigoje. Sakinį ar du, ir vėl sakinį - kitą. Visada “palieku motorą veikiantį“, be garso, kai galiu nukreipti savo mintis į Jį, nes Jis yra poilsis, taip liejasi atgaiva iš mano dvasios į mano sielą ir kūną.

Kas nutiko su misionieriaus prašymu?

Aš paėmiau sąrašą, nuėjau į kambarį, ir pasakiau Tėvui: “ Tėve, Tu žinai, aš nenoriu to daryti, bet aš čia tarnauji po jo stogu ir valdžia šioje kelionėje, tu žinai, kad niekada neprašyčiau tavęs šito, bet ar galėtum man duoti kažką apie kiekvieną iš čia esančių 22  žmonių sąraše , taigi -----ar gali būti ramybė, ačiū.“ Aš užrašiau, įteikiau misionieriui, kuris peržiūrėjo užrašus, palingavo galva, paklausė kelių klausimų ten ir ten ir pasakė: turiu paliudijimą. Labai gerai, aš taip ir maniau, ačiū.“ Štai kaip nutiko.

Kitą savaitę pabaigsiu šią seriją, iki tada, laiminu.

John Fenn