John Fenn 2018 rugpjūčio 24d.
Sveiki,
Kaip
atskirti, kur veikia Tėvas, Sūnus ar Šventoji Dvasia?
Tėvas
yra šaltinis
Jis visų dovanų davėjas*, Jis mus sukūrė, kad būtume
pirmi Jo kūrinijos vaisiai, Jis taip pamilo pasaulį, kad atidavė Savo
Sūnų*...taigi Jo buvimas yra sunkesnis, „tankesnis“ ir „tirštesnis“. Tėvas
dirba su esminėmis problemomis širdyje-
kas mes esame, koks mūsų tikslas, kam mes gyvename šioje planetoje. Labai
dažnai tik buvimas šiame tirštame šventame buvime leidžia Jam atlikti darbą mumyse, kurio mūsų protas nesuvokia.
Bet dauguma žmonių pripažįsta, kad mums tuo metu reikia atsisėsti, nurimti ir būti
tyliems.*Jokūbo1:13-18, Jono3:16
Pavyzdžiui, tarnavimo, maldos ar garbinimo metu, kai
Tėvas pradeda dirbti su esminėmis mūsų širdies problemomis, - tai laikas, kai, atrodo,
kad nieko negali pasakyti, ir net judėti tuo metu būtų neteisinga. Tai labai ramus
laikas. Tuomet būni tylus, tik pasilikdamas paniręs Jame, sėdi ir tiesiog patiri
Jį. Dažnai atrodo, lyg tavo pėdos būtų įmūrytos betone, tu tiesiog negali
pajudėti jo tirštame buvime, o Jis dirba su esminėmis ir labai asmeniškomis
problemomis žmoguje, ko mūsų protai dažnai nesuvokia.
Jėzaus
artumas
Jėzaus artumas yra lengvesnis, jaučiamas daugiau sielos
ir emocijų srityje. Jis ramus, guodžiantis ir Jo artume jautiesi “normaliai“.
Tai, ką jūs jaučiate tiesiog dabar savo dvasioje, tai yra būtent tas Jėzaus
buvimas, bet, kai Jis čia, Jis juntamas stipriau
ir intensyviau. Kai jūsų dvasinis žmogus atpažįsta Jį, visada džiaugiasi ir yra
sužavėtas arba jaučia per kraštus besiliejančią ramybę, (negaliu niekaip kitaip
to apibūdinti). Pirmą kartą, kai pamačiau Jį mokymo aplankyme, o tai buvo 1986
spalio 1d., mano protas spėliojo, kodėl mano dvasinis žmogus susijaudino, lyg drugeliai skraidytų dvasioje, nors nerimo nebuvo , tik
susijaudinimas, ir tada-aš Jį pamačiau.
Tuo metu, kai Jis kažkur arti, Jo buvimas jums bus
visiškai akivaizdus, jei tik išlavinsite protą nukreipti dėmesį į savo dvasinį
žmogų. Tačiau asmuo turi priprasti nukreipti dėmesį į savo dvasinį žmogų, tik tada jis
pajus Jo buvimą. Turite treniruotis.
Visa
tai per Šventąją Dvasią
Apaštalų darbuose kelis kartus randame aprašymą, kaip Šventoji
Dvasia kalbėjo žmonėms, galbūt ir jūs taip pat girdėjote Jos balsą! Žmonės, kuriems šis patyrimas nėra
įprastas, visada sako, kad tai buvo „girdimas” balsas, garsus, arba abu, tai ir
tai. Bet iš tiesų maždaug 99%
kartų mano patyrime, kai klausiau žmonių liudujmų, tai,
ką jie girdėjo buvo Šventoji Dvasia, ir
tai nebuvo „girdimu“ balsu, jie tiesiog niekada negirdėjo Jo anksčiau. Ji
visada aiški, kalba glaustai, tiesiai,
ir pritraukia tavo dėmesį.
Prisiminkime, kad Jėzus pasakė savo mokiniams
Jono16:12-13 „12 Dar daug ką turiu jums pasakyti,
bet dabar negalite pakelti.
13 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.“
13 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.“
Po to, kai angelas kalbėjo Filipui Apd 8:26 eiti keliu į
Gazą eil.29-3O skaitome: „29 Dvasia pasakė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta
šito vežimo“. Ir Pilypas nubėgo...
Šventoji Dvasia nekalba iš Savęs, todėl tikrasis
nurodymų, kuriuos davė Pilipui angelas, eiti tuo keliu autorius, Tas Kuris
nukreipė jį iš dangaus, buvo Tėvas, arba
Viešpats. Mums tai nepasakyta, bet pasakyta, kad Dvasia kartoja tai, ką girdi. Pilypas
turėjo tai išgirsti savo viduje, garsius, tiesius, glaustus nurodymus,
žiūrėkime į šią eilutę ir pamatysime, kokia tiesi Ji yra.
Apd10:4-6 Romos šimtininkui, vardu Kornelijus, pasirodo
angelas, liepia jam eiti į Jopę ir pasiteirauti namuose žmogaus vardu Simonas,
kuris yra odos apdirbėjas, ir pas kurį apsistojęs vyras
vardu Petras. Ir jis pasakys Kornelijui, ką jis turi padaryti.
Po to, kai Petras pamatė paklodę su įvairių gyvūnų
atvaizdais, kurie kalbėjo ne apie dietą, bet kad visi žmonės yra apvalyti
Viešpaties ir gali suprasti evangeliją, Apd10:19-20 : “ Dvasia jam pasakė:“
Žiūrėk! Trys vyrai ieško tavęs. Eik su jais nedvejodamas, nes aš juos
pasiunčiau.“ Tada Petras nuėjo...“
Šventoji
Dvasia pranašystėje
Apd13:1-3 mes matome 5 vyrus, pranašus ir mokytojus,
tokios jų funkcijos Kristaus kūne, besimeldžiančius, pasninkaujančius ir
laukiančius Viešpaties. Tai labai internacionalinė grupė, sudaryta iš įvairių rasių žmonių grupė:
Barnabas iš Kipro, Simenonas „ kuris buvo vadinamas Nigeriu (juodaodis, iš
centrinės Afrikos)“, Lucijus iš Kirenės(rytų Libija), Menianas, kuris augo
kartu su Herodu, ir Saulius iš Tarso( Iš Cicilijos, pietinis modernios Turkijos
krantas).
Kai jie tarnavo Viešpačiui, pasakyta: “ Šventoji Dvasia
prakalbo ir pasakė: “ Atskirkite Man Barnabą ir Saulių darbui , kuriam aš juos
šaukiu“. Ir kai jie pasninkavo, uždėjo ant jų
rankas ir pasiuntė juos į kelią.“
Viešpats niekada nepasikeičia, todėl tai, ką Jis daro dabar tarp mūsų, Jis darė ir tada.
Todėl atkreipkite dėmesį; pasakyta, kad tie 5 vyrai buvo pranašai ir mokytojai,
aišku, kad kažkas turėjo pranašišką žodį ir girdėjo, kaip Šventoji Dvasia
pasakė tuos žodžius. Lukas, kuris tai mums užrašė, susitelkė labiau į
žinią nei į siuntėją. Tas, kas kalbėjo
iš dangaus buvo Tėvas, arba Viešpats Jėzus, bet kaip ir su Pilypu bei Petru
aukščiau, mums nepasakyta, kas būtent.
Kitas
Šventosios Dvasios pavyzdys pranašystėje
Apd 21:11 pranašas Agabas paima Pauliaus juostą ir
iliustruodamas sako:“ Šventoji Dvasia sako( surišdamas juosta savo rankas ir
pėdas), Štai taip padarys žydai šitos juostos vyrui, ir atiduos jį romėnams.“
Ir kai mes išgirsime apie šituos dalykus...“
Čia mums pasakyta, kad Agabas išgirdo Šventąją Dvasią
kalbančią šituos žodžius. Man asmeniškai taip nutinka, kai aš kam nors
pranašauju arba kalbus išminties žodžius, tada aš paprastai girdžiu Šventąją
Dvasią tiesiogiai. Galima suvokti, kas siunčia šią žinią, nes būdama Tiesos
Dvasia Ji tiksliai ir taikliai atkartoja tai, ką girdi.
Jei jūs prisimenate tai, ką aš sakiau aukščiau apie „sunkų“
jausmą iš Tėvo ir lengvesnį, daugiau į sielą nukreiptą jausmą liudijantį apie Jėzų, būtent tai aš ir jaučiu, kai girdžiu kalbant Dvasią. Taigi aš galiu
pasakyti, ar tai Tėvas ar Viešpats kalba per Dvasią. Kartais kalba Dvasia, o
kartais Viešpats. Pažinkite skirtumus praktikoje, kai patys garbinsite, melsitės
ir bendrausite su Dvasia.
Aš suprantu, kad daugeliui skaitytojų šitos žinios bus
gilesnės nei dauguma anksčiau girdėtų mokymų. Bet tai skaitydami daugelis galės
pamąstyti apie savo gyvenimą ir prisiminti laiką, kai jie jautė Tėvą ar Viešpatį, arba net girdėjo Šventąją
Dvasią.
Kai tik atsibundu,
aš pasakau Tėvui labas rytas, paprastai pasakau Jam komplimentą dėl nuostabaus ryto, ir paklausiu ar Jis
nori, kad už kažką pasimelsčiau. Bet labiausiai man patinka, jausti Jį savo viduje, Jo buvimo šilumą savo
dvasioje. Aš išmokau nuolatos nukreipti savo dėmesį nuo natūralių jausmų į savo dvasinio žmogaus jausmus ir atgal, nes
taip daryti pamokė Viešpats, kai pirmą
kartą mane aplankė 1986/1/1O. Tai pakeitė mano gyvenimą.
Čia mes pratęsime kitą savaitę; apie subtilų Dvasios „liudijimą“,
ir kaip atskirti angelą nuo Dvasios.
Iki tada, laiminu jus,
John Fenn
www.churchwithoutwallsinternational.org and email me
cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.