Šventoji Dvasia. Kaip Ją pažinti. 6d.

John Fenn 2018 rugpjūčio 31d.

Sveiki,

Jeigu dabar  jūs nuolatos lavinate savo protą  nukreipti dėmesį nuo natūralių pojūčių į dvasinį žmogų, giliai savo dvasioje, jūs jau atpažįstate  Jo Buvimą. Tai Viešpaties buvimas-šiltas, taikingas, švelnus, nuolankus, guodžiantis, ir visada ten esantis.

Jie neturėjo „Žodžio“

Įsivaizduokite, kad pirmojo amžiaus tikintieji gyveno, kai dar apaštalų laiškai, nebuvo surinkti ir užrašyti kaip mūsų Naujasis Testamentas. Iki tada tikintysis PRIVALĖJO pažinti Šventosios Dvasios buvimą savo viduje. Tas Buvimas juos vedė, išlaikė tiesoje ir balanse. Dabar mes taip pasitikinčiai cituojame evangelijų ir Apaštalų darbų eilutes, laiškus Romiečiams ir Efeziečiams, bet tada tų dokumentų dar nebuvo, arba jie tik buvo rašomi! Jie TURĖJO  pažinti Šventą Dvasią savyje. Ji buvo Tiesos balsas pagoniškos kultūros apsuptyje, kai iškildavo ginčytini mokymai apie Dievą, Tėvą ir Viešpatį.

Jie turėjo pažinti bendravimą su Šventąją Dvasia, nes kai kas nors mokė neteisingai, ir jų ausys girdėdavo tą klaidinančią žinią, jie atpažindavo Šventosios Dvasios sielvartą. Nebuvo skyriaus ir eilutės, kad būtų galim atsiversti, patikrinti ir pateikti argumentus- kiekvienas tikintysis turėjo pažinti Tiesos  Dvasią savyje.

Todėl savo antrame laiške korintiečiams Paulius nerimavo dėl jų:“ Aš bijau...kad jūsų protai nesugestų nenuklystų nuo paprastumo, kas yra tikėjimas Kristumi...kad jūs nepriimtumėte žmonių, kurie skelbia kitą Jėzų, ne tą kurį mes skelbėme, arba kitą dvasią, ne tą kurią priėmėte, ar kitą evangeliją, kurios jūs nepriėmėte...“

Nes tiems, kurie pažįsta Tiesos Dvasią, subtilūs priešo bandymai nukreipti į šoną, reiškia padaryti sudėtingu  jų tikėjimą, reiškia kitą Jėzų, kitą dvasią ir kitą evangeliją.

Ir štai kodėl mes sutinkame krikščionis, kurie ginčysis dėl doktrinos, kuria jie tiki, nors Žodis moko kitaip, ir jūs žinote, kad tai pusiausvyros praradimas, bet jie to nesuvokia- nes jie neklauso arba ignoruoja, arba net nepažįsta tiesos Dvasios.

Jeigu tie krikščionys pažinotų Ją ir Jos buvimą savyje, prieš pradėdami pašėlusiai ginti savo numylėtą doktriną, jie pavestų Jai savo mintis. Bet palikę paprastumą Kristuje jie pasirinko proto evangeliją, kuri reiškia kad jų kelias taps vis sudėtingesnis. Ir jie ginčysis su jumis bandydami evangelizuoti jus pagal savo supratimą- o tie argumentai visi iš proto, be svarstymo, be klausimų

:“ Ar tavo dvasia tai patvirtina? Ar savo dvasioje jauti, kad tai teisinga?

Praeities jausmai, ir priminimas jų sau

Efeziečiams4:18-19 Paulius kalba apie nusidėjėlius, kurie sustabarėję ir pasidavę (seksualiniai) nuodėmei.

Frazėje “sustabarėję“ reiškia tą, kuris

„nustoja jausti skausmą“. Šis skausmas yra dvasiniame žmoguje, jie jau nesijaučia nešvarūs savo seksualinėje nuodėmėje, ir nejaučia Dievo įtikinimų savo dvasioje.

Krikščionys taip pat gali „sudeginti  savo sąžinę.“ 1Tim4:1-2 Paulius  naudoja tą frazę apibūdinti tikinčiuosius, kurie „atsiskyrė nuo tikėjimo, pasidavę( klausydami ar sekdami) suvedžiojančias dvasias, ir demonų mokymus...“ Suvedžiojimas yra ilgas procesas, viliojantis eiti  į vietą, kur jie normaliai neitų, ir daryti dalykus, ko jie normaliai nedarytų. Taip veikia demonai. Kad padarytų sudėtingu mūsų tikėjimą. Suvedžiojimas yra pagundymas, kuris kreipia kažkur ir sukelia susižavėjimą. Štai kaip veikia demonai, kad suvedžiotų tikinčiuosius, kad jie tikėtų jų ( demoniškos kilmės) doktrinomis(mokymais).

Kaip krikščionis atgauna jautrumą, kurį kažkada turėjo?

Per atgailą, ir tada sutelkdamas savo pastangas jausti, pajusti Jo buvimą savyje, ir paklusdamas Jam savo sprendimuose. Tai yra tikėjimas. Kai jūs jaučiate ramybę eiti x kryptimi, bet jokio kito vedimo, pasukite x kryptimi...kartokite tai vėl ir vėl ir tas jautrumas sugrįš.

Kai angelas kalba, tai iš išorės, nes angelai yra individai.

Jų buvimas jaučiamas tarsi kambaryje yra kažkoks asmuo, kuris yra tikintysis. Jei jūs sutelksite dėmesį į to angelo nurodymus, jūs galėsite atskirti, kad tai buvo iš išorės, ir kryptį, iš kur tai atėjo. Bet Šventoji Dvasia yra jūsų dvasioje. Ne jūsų prote, ir jei suprasite skirtumą tarp to, kas yra jūs ir kas yra Jis, suvoksite iš kur kyla  tas balsas, tas vedimas ir ta ramybė.

Jei tas balsas, tas vedimas, ta ramybė kyla iš išorės - tada tai angelas. Jeigu tai iš jūsų dvasios gilumos ir išplaukia į protą-tada tai Šventoji Dvasia. Jei iš vidaus, erdvėje tarp ausų-paprastai tai jūs pats, jūsų širdis, jūs.

Hebrajams5:14

„14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo. “

 Taip nebūna, kad užtenka išgirsti mokymą ir to pakanka. Vienintelis kelias yra būti žodžio vykdytoju. Tai gyvenimo stilius. Tai disciplina. Tai sutelktos pastangos. Tai nėra lengvas kelias. Tai dėmesio kaitaliojimas atgal ir pirmyn tarp natūralių pojūčių ir jūsų dvasinio žmogaus, kad nustatytumėte, iš kur tai kyla, ir tada žengiate tikėjimu, „kad panaudotumėte“.

Išbandymas ar klaida

Asmuo turi pasitikėti faktu, kad jeigu jis atgimęs tikintysis, Kristus tikrai yra jo viduje, ir būtent TEN turi būti sutelkiamas dėmesys bendravimui su Juo. Dėmesys turi būti sutelkiamas ne vaikščiojimui į surinkimą(bažnyčią), ne į autoritetingą lyderį, kuris deda rankas ant jūsų, bet į Kristų, kuris jumyse, ir Kuris yra šlovės viltis. Žodis ir Dvasia sutinka, taigi ką tik jūs galvojate, kad  Žodis sako, arba kažkas teigia, kad taip sako Žodis- turės jumyse atgarsį ir jūs jausite kažką gero savo dvasioje. Bet koks mokymas arba patyrimas, kurį kažkas turėjo ar praktikuoja ir sako, kad, tai Šventoji Dvasia, bet to nėra Žodyje ir nėra patvirtinimo dvasioje, tai nėra Šventoji Dvasia.

6 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti;(kad jis tau galėtų kalbėti) Rom1O:5-11. Ar jūs kada taip mąstėte:“ kad tik man pasirodytų Jėzus“, „kad tik galėčiau nueiti į dangų“, ar „kad tik galėčiau pamatyti angelą“, tai nėra tikėjimas. Tikėjimas yra jūsų širdyje, ten kur yra Jis. Ne pastate, bet jumyse, Dievo šventykloje. Pažink Dvasią savo dvasioje.

Pašalink iš savo širdies pjedestalo „surinkimo(bažnyčios) pastatą“, pastorių, savo mėgstamiausią mokytoją- patrauk visus, kuriuos išaukštini ant pjedestalo ir tegu tą vietą užima Kristus tavyje kaip bendravimo ir apreiškimo šaltinis. Gerbk pastorių, šventųjų surinkimą, nesvarbu kokiu būdu jie garbina- bet žinok, kad Tiesos Dvasia tavyje tars paskutinį žodį. Apsispręsk jos nuomonei suteikti svarbiausią vietą, net jei kas nors tau parodytų pastraipą ir eilutę, bet viduje Dvasia imtų sielvartauti, arba nebūtų patvirtinimo, kad tai teisingas mokymas, paklusk savo dvasiai. Paklusk Šventajai Dvasiai.

Aš nekalbu apie tavo protą , kuris sutrinka, tai ne tas pats, aš kalbu apie tai, kad protas pastebi sielvartą, tuo metu, kai mokytojas pasako kažką neteisingai. Pasitikėkite Dievo Dvasia savyje. Gal būt jūs negalėsite to iš karto nustatyti, bet pasitarkite su kažkuo, kas yra balanse, ar gilinkitės į žodį ar kitus mokymus pats, kol Šventoji Dvasia atsilieps tavo dvasioje ir pasakys: „taip“, tai man skamba teisingai, tai yra tiesa...“

Tikiuosi, kad ši serija buvo jums palaiminimas, kitą savaitę-nauja tema, iki tada, laiminu!

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man: cwowi@aol.com