Šventoji Dvasia. Kaip Ją pažinti .4d.

John Fenn 2o18 rugpjūčio 17d.

Sveiki,

Pirmiausia,  prieš keletą mėnesių mes savo adresatams paskelbėme žemiau esantį pranešimą, prašydami prie savo adresų pridėti ir šį : connect@churchwithoutwallsinternational.org, kad jų paslaugų teikėjas mano „Savaitės Minčių“ ir el. Naujienlaiškio nepriskirtų Šlamštui.

Mes turėjome pakeisti mūsų žiniatinklio svetainę, kad galėtume priimti daugiau vaizdo įrašų, todėl buvo pakeistas mūsų kontaktinis el. pašto adresas. Tai reiškia, kad mano „Savaitės Mintys“ daugiau neatsiunčiamos nuo john@ supernaturalhousechurch.org, bet žemiau pateiktu adresu. Jei kas to nepadarė taip, kaip sakėme, interneto paslaugų teikėjas mano el. laiškus palaikė šlamštu ir juos užblokavo arba perkėlė į Šlamšto aplanką. Jeigu jūs žinote, kad kas nors jau kurį laiką negauna mano el. Naujienlaiškio arba „Savaitės Minčių“, persiųskite šitą laišką jiems, ir taip pat informuokite juos, kad jie turi atsidaryti mūsų puslapį ir atnaujinti savo informaciją. Ačiū.

Prašau į savo el. adresų knygą pridėkite connect@churchwithoutwallsinternational.org, kad ir toliau gautumėte „Savaitės Mintis“ ir jos nenukeliautų į Šiukšliadėžę. Ačiū!

Tęskime...

Žodis „bendravimas“ NT yra „koinonia“ (coin-o-knee-uh). Tai reiškia „bendras“, „dalintis tuo, kas bendra“, „dalyvauti su“, „komunija su“, „dalyvauti dalinimesi“. Naujajame Testamente tai išversta „bendravimas“, ir „komunija“. Kitaip tariant: turėti dalį.

2 Korintiečiams 13:14 Paulius sako: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo (Tėvo) meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais! Amen.“

Laiške Filipiečiams 2:1-2 sakoma: „Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.“

Tam, kad turėtumėm „bendravimą“ su Šventąja Dvasia, visų pirma reikia atpažinti Jos buvimą savo dvasioje.

Štai ką aš darau: atsibudęs ryte visų pirma nukreipiu savo dėmesį gilyn į save, ten kur mano krūtinė ir šiek tiek žemiau, ir ne fiziškai pajuntu Tėvo buvimą savo dvasioje, nes tai jaučiama toje srityje.

Būtent iš ten aš sakau: „Labas rytas, Tėve, ar yra kas nors, už ką nori, kad šį rytą pasimelsčiau? (pirmiausia pagal Jo sąrašą, o po to - melsiuosi pagal savo sąrašą). Mano atmintyje iškyla veidai arba vardai, ir aš meldžiuosi tyliai Dvasioje už juos, kol vieni išnyksta ir pasirodo kiti. Būna, kad dienos eigoje toje srityje staiga pajuntu sielvartą. Tai nutinka, kai pasakau, ar padarau kažką neteisingo. Iš tenai taip pat prasiveržia džiaugsmo antplūdis, kai mano protas bando suprasti, ką mano dvasia jau žino, o mano protas dar ne.

Aš išmokau sutelkti dėmesį į šią sritį daug kartų per dieną, dažnai tik tam, kad pajusčiau Jo Artumą. Man patinka šlovinti Dievą užmezgant ryšį su giliai mano viduje esančia esmine priežastimi: kodėl aš myliu Tėvą ir Viešpatį,  tai darau, kai pajuntu Jo buvimą savo viduje,  tada giedu ir šlovinu Jo Buvimą. Ši srovė teka per mane į Tėvą.

Kartais aš nukreipiu dėmesį į savo dvasią, kad patirčiau, ką tenai jaučiu, kai kažkas kitas man kalba.  Ji yra Tiesos Dvasia, taigi klausausi, ką žmonės sako, ar rašo el. laiškuose, ką nori man perteikti, o tada lyginu su jausmu, kuris yra mano dvasioje, nes Jis kartais „patikrina“, ką jie sako. Kartais aš skaitau el. laišką arba klausau kažko ir žinau, kad jie kalba tiesą, arba kalba nes sužeisti, arba stengiasi kažką giliai savyje apsaugoti,  o kartais nieko nejaučiu, nes tai ne mano reikalas.

Tu taip pat gali žiūrėti filmą ar TV laidą ir savo viduje tikrinti, ar su tuo susijusi bloga dvasia. Jis yra Tiesos Dvasia, taigi įpraskime lyginti tai, ką Jis liudija viduje su tuo, ką  sako kiti. Gavote negatyvų gydytojo atsakymą? Patikrinkite tai savo dvasioje, ar Šventoji Dvasia patvirtina tai, suteikdama sunkumo pojūtį ar ramybę?

Aš tikrinsiu tai savo viduje savo dvasioje, kad suprasčiau, ar Tiesos Dvasia viduje turi, ką nors pasakyti, o gal paliudyti apie tai, kas pasakyta.

Taip vyksta bendravimas  su Tėvu, Sūnumi, ar Šventąja Dvasia.

Kai dar paauglystės metais tapau jaunu tikinčiuoju, aš TAIP norėjau girdėti Tėvo balsą, kad į TAI sutelkiau savo dėmesį, norėjau  kažkaip pagauti Jo bangų ilgį ir ten nuolatos pasilikti. Seniau, 197O m. viduryje, reikiamo dažnio radijo bangos buvo surandamos sukiojant rankenėlę. Tik priartėję prie to dažnio galėdavote išgirsti iš tos stoties sklindantį garsą, tada jūs imdavote sukti rankenėlę vis lėčiau, kol visai sulėtindavote. Tada garsas tapdavo aiškus ir jūs galėdavote girdėti aiškiai, bet oi! Nusukote per toli kita kryptimi! Taigi jūs grįždavote atgal, kur balsas buvo stipriausias, sukiodami pirmyn-atgal lėtais judesiais, kol aptikdavote patį stipriausią signalą.

TAIP aš jaučiausi, bandydamas išgirsti Tėvo balsą. Bandydamas atskirti Jo bangas, išsiskiriančias iš kitų balsų arba mano paties balso. Kartais aš būdavau labai tikslus, o po to kentėdavau sausros periodą, kai negalėdavau „pagauti“, po to vėl uoliai bandydavau, kol vėl pasiekdavau reikiamą dažnį. Aš vis prisimindavau tuos momentus, kuomet pavykdavo, prisimindavau, kaip skambėjo Jo balsas, stengdamasis išsaugoti prisiminimus, apie tai, ką dariau, kai Jį išgirdau, kaip tai atrodė, kaip tai skambėjo, ką tada jaučiau , kad kitą kartą nebūčiau toks nejautrus ir galėčiau pagauti Jo bangų dažnį iš karto.

Aš praleidau daug, DAUG laiko prisimindamas kiekvieną ir visus kartus, kai man pavyko, apie tai vėl ir vėl mąstydavau ... Aš aiškindavausi, iš kur tai ateina ir  kokia kryptis, ir  todėl  aš jau galėdavau nustatyti, kada tai kildavo iš manęs (kas ateidavo iš mano proto, iš galvos – vieta virš pečių), o kas buvo Jo balsas ir buvimas mano dvasiniame žmoguje, o tada pasiekdavo ir mano protą.

Tačiau taip pat suvokiau, kad bandydamas pagauti teisingą bangos ilgį, aš praleidžiu platesnę tiesą ir privalumą: pirmiausia jausti Jo buvimą viduje. Tai reiškė, kad kasdieninis vaikščiojimas su Juo, tas pirmasis dalykas. Vidinis Jo jutimas prilygo visos „radijo stoties“ turėjimui savo dvasioje. Man daugiau nereikėjo įsijungti, aš tiesiog ieškodavau ir pajusdavau savo dvasioje tą Jo platesnį buvimą, nes patyriau, kad iš ten kyla Jo balsas. Iš to Buvimo kyla subtilūs pojūčiai, liudijimas, ir kryptys.

24/7 mūsų viduje yra didesnis Jo buvimo telkinys, iš kurio ateina „Balsas“. Aš supratau, kad jeigu sutelkiu dėmesį į Jo platesnį buvimą viduje, galiu lengviau išgirsti Jo specifinį balsą. Tai yra raktas. Visų pirma ir svarbiausia pajusti Jo buvimą, o iš to buvimo - Jo balsą, Jo subtilybes, Jo niuansus, atėjimą.

Jo jutimas giliai viduje yra „dalinimasis“ ir Šventosios Dvasios bendravimas.

Mokykimės pajusti Jo buvimą. Mokykimės nukreipti savo dėmesį nuo fizinių pojūčių ir proto į savo dvasią kelis ir daugelį kartų per dieną. Kai gydytojas kažką pasako, patikrinkime savo dvasioje, ar yra ramybė, ar reikia melstis.

Kai kas nors tau kalba, nukreipk dėmesį giliai į savo vidų, patikrink, ar Tiesos Dvasia patvirtins jo teigiamus faktus. Kai skaitai žinias kompiuterio ekrane, ar klausaisi kažką kalbant, ieškok, ar tavo dvasia tam pritaria - nereaguok tik vedamas emocijų, bet visų pirma nukreipk dėmesį į savo dvasią. Daugelis krikščionių greičiau reaguoja į baimės dvasią, nei į Šventąją Dvasią. Tai labai liūdnas pastebėjimas.

Aš čia noriu pamokyti jus kaip pasilikti bendravime su Šventąja Dvasia. Būkite su Juo tokiu ir kitais panašiais būdais. Jis yra viduje 24/7, mokykimės kaip nukreipti dėmesį į savo dvasią, kad Jį tenai pajustume.

 1 Jono 1:3 Jonas pasakė: „Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą (bendrumą, kažką bendro) su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.“

Mes galime turėti bendravimą su Dvasia 24/7, nes mes jaučiame Jos buvimą savo dvasioje, mes taip pat turime bendravimą su Tėvu ir Viešpačiu. Mes jaučiame Tėvą, Viešpatį,  Šventąją Dvasią, ir visa tai vyksta dėl Šventosios Dvasios, bet mes galime pajusti ir skirtumus tarp jų. Aš labiausiai myliu bendravimą su Tėvu, su Juo aš kalbuosi nuo paauglystės metų. Jis man atstojo mano žemiškąjį tėtį ir niekada manęs nepalieka. Jį aš pažįstu geriausiai.

Kaip nusakytume skirtumus tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios?

Štai nuo čia mes pratęsime kitą savaitę, tada pažvelgsime į Šventąją Dvasią, kalbėjusią ir aiškinusią dalykus žmonėms Apaštalų darbuose, sakiusiems, jog girdėjo „aiškų“ balsą, - ir dar daugiau.

Iki kitos savaitės, visus laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man cwowi@aol.com