Ką paaiškina Roš aŠana, Jom Kipur, Palapinių šventė 2d.

John Fenn "Savaitės Mintys" rugsėjo 14d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie Dievo įkurtą Trimitų šventę. Šventė vadinama Roš aŠana, ir dar keliais vardais, kuriuos mes panagrinėsime, nes kiekviename jų yra Dievo pranašiško plano apreiškimas.

Šią savaitę aš noriu įterpti kai ką svarbaus į mūsų supratimą, kas padės  atsakyti į  „kaip“ ir, „kodėl“ šiai studijai, o kitą savaitę mes grįšime ir pasiaiškinsime daugiau detalių apie Trimitų šventę, Šventas dienas, ir Jom Kipur.

Roš aŠana reiškia „metų galva“

Taip kaip ir naujieji metai, kurie  „pagonims“ prasideda sausio 1-ąją, - tai  laikas pradėti viską iš naujo po to, kai nuteisei save dėl praėjusių metų. Daugelyje, jei ne visose žydų bendruomenėse Roš aŠana švenčiama 2 dienas, 1-ą ir 2-ą Tišri. Prisiminkime Padėkos dieną JAV, kuri prasideda paskutinį kiekvieno lapkričio ketvirtadienį. Daug žmonių jaučia, kad penktadienį dar ne laikas,  ką nors veikti, o tik virškinti vakar dienos šventinę vakarienę. Taip pat daugelis nemano, kad teisinga eiti į darbą 2-ą sausio, po Naujų Metų Dienos 1-os dienos. Taigi 1-a  Tišri dėl žmogiško s prigimties suskyla ir prasitęsia į 2-ą, juokinga.

Izraelis turi 2 kalendorius; šventą ir civilinį. Kaip skaitome Iš 12:2 Šventą kalendorių pradėjo Dievas Nisan 1 :“ Šis mėnesis bus mėnesių pradžia; tai bus pirmasis metų mėnesis.“ ( 2018 1-a Nisan buvo kovo 17d. 5778m.). 10-tą Nisano, prasideda Pashos savaitė.

  Civilinis kalendorius buvo naudojams  karalių valdyme

Jie naudojo civilinį kalendorių  tokiems dalykams, kaip nuosavybės pardavinėjimui, santuokoms, skyryboms ir pan. – pagal jų supratimą jūs negalite sumaišyti švento kalendoriaus, kuris skirtas Dievo šventėms, su civiliniu gyvenimu. Civilinis kalendorius prasideda per Trimitų šventę, Roš aŠana- per metų galvą.

 Niekur Senajame Testamente Dievas nenustatė Tišri 1 kaip Naujų Metų civiliniam kalendoriui. Tačiau  Senajame Testamente yra užuominos, kad labai seniai  jie šią dieną laikė civilinių Naujų Metų 1-ma diena, ir tikrai senuose rabinų raštuose, yra būtent taip. (Mišnoje, Roš aŠana 1:1 teigia:“ 1-a Tišri yra metų pradžia sabato ciklams, ir jubiliejiniams metams.“) Dargi Neemijo 8:1-8, buvo Tišri 1, naujas startas ištremtųjų sugrįžimui į žemę, ir t.t.

Be to, daugelis senovinių semitų kultūrų pradėdavo savo civilinius metus po rudens derliaus. Egiptiečiai taip pat turėjo šventą ir civilinį kalendorių; jų civiliniai metai prasidėdavo maždaug liepos 20d. Bet daugeliui semitų žmonių naujas žemdirbystės sezonas po rudens derliaus tapo 1-a naujų metų diena. Dievas aiškiai šito neuždraudžia, faktiškai kaip rodo antikinės kultūros, ir izraelitų raštai ir ST užuominos, tai buvo jų praktika. Taigi Izraelis per amžius turėjo 2 kalendorius.

Dabar  

Kai kurie skaitytojai galėtų paklausti, jei mes negalime ST rasti  daugelio šitų tikėjimų ir praktikų, kodėl turėtume į juos kreipti dėmesį? Ar šios praktikos ir tikėjimai tebegalioja ir šiandien?

Atsakymas yra toks: senovės rabinų raštuose mes randame, KAIP jie praktikavo skyrių ir eilutę- kaip jie tai įgyvendindavo. Talmude (Mišna&Gemara), Tragum, ir Midraš, mes randame „kaip“ veikė jų tikėjimas. Tos knygos yra senovės Izraelio, papročiai ir praktikos, užrašytos rabinų amžių bėgyje.

Pavyzdžiui, kiek krikščionių kada nors yra dalyvavę Pashos Sedare? Rašte paminėti tik 3 elementai, kurie yra būtini: keptas ėriukas, duona be mielių, ir karčios žolės (Iš 12:8), bet nieko nepasakyta KAIP tai valgyti.

Jei jūs dalyvavote Sedare, jūs žinote, kad dažnai ten pateikiamas sūdytas vanduo, kiaušinis, afrikomanas-  pusiau perlaužta duona, paslėpta lininėje servetėlėje, kad vėliau būtų surasta ir suvalgyta ir dar daugiau. Iš kur tai kilo, jei to nėra rašte ir  nėra instrukcijų, kaip valgyti Pashos maistą? Tas „kaip“ atėjo iš rabinų senovinių mokymų- „kaip“ valgyti Pashos vakarienę. Jūs nerasite to nei skyriuje nei eilutėje, bet tai tikrai buvo nuo senų senovės ir kilo iš Dievo originalių nurodymų.

Apaštalas Paulius Ef5:14-17 cituoja ir perfrazuoja rabinų mokymų skyrių iš Rambam, Hilchot Tešuva( sk.3):

„Pabuskite miegantys iš savo miego, ir snaudžiantys, pakilkite iš savo snaudulio, ištirkite savo darbus, atgailaukite ir prisiminkite savo Kūrėją. Tie iš jūsų , kurie užmiršo  tiesą laiko tuštybėje...pažvelkite į savo sielas ir pagerinkite savo kelius ir veiksmus, te kiekvienas atsižada nedoro  kelio ir minčių, kurios nėra geros...“

Paulius rašė:“ ...pabusk, tas kuris miegi, pakilk iš mirties, ir Mesijas apšvies tave. Žiūrėk tada, kad vaikščiotum apdairiai, ne taip kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos piktos. Todėl nebūk neišmintingas, bet suprantantis, kokia yra Viešpaties  valia“. Paulius panaudojo rabinų žodžius, todėl  ir mums  raštas suteikia šiek tiek teisių jais naudotis.

Kitas pavyzdys yra kontrastas tarp Pr 12:1 ir Apd7:2. Pr 12:1 skatome:

 Viešpats tarė Abramui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.“ Tai jam pasakė Dievas.

Kai Steponas sakė savo apsigynimo kalbą Apd7:2, 50 rašto eilučių mums pasakoja Izraelio istoriją, jam buvo leista baigti ir jis nebuvo pertraukinėjamas, nes tai buvo visiems žinomi dalykai. 2eil jis sako :“ ...Šlovės Dievas pasirodė mūsų tėvui Abraomui, kai jis gyveno Mezopotanijoje prieš jam apsigyvenat Harane, sakydamas:“ palik savo kraštą, šeimą ir eik į šalį, kurią tau parodysiu.“

Ar matote skirtumą? Steponas žinojo, kad Dievas iš tiesų pasirodė Abraomui, bet Mozė Pr12:1  šios detalės nepaminėjo. Mozė mums pasakė tik tai, ką  jam pasakė Dievas. Tai kaip gi judaizmui tapo žinoma, kad Dievas iš tiesų pasirodė Abraomui ir liepė jam išvykti? Tai perdavė per amžius žodinė ir rašytinė tradicija. Aš galėčiau tęsti ir tęsti,( pažiūrėkime, kokia informacija Steponas dalinasi eil.19- 25 kurios nerandame Išėjimo knygoje, tai dar vienas pavyzdys.)

Prisimenu labai praktiškus dalykus iš savo vaikystės, kai padėdavau mamai virtuvėje, ir ji buvo puiki kulinarė. Ji turėdavo užsirašius receptą, bet sakydavo: „recepte yra taip , bet aš darau kitaip, ...ir t.t. Viena buvo užrašytas žodis recepte, ir visai kas kita „kaip aš tai darau“. Aš galėčiau pateikti daugiau pavyzdžių iš savo tėčio gyvenimo, kaip jis remontuodavo daiktus su instrukcija rankoje, bet tai visada darė  šiek tiek kitaip, arba  dar pridėdamas kai kurias papildomas detales, kurių tenai nebuvo.  Tik todėl, kad kažko nebuvo mamos recepte negadino mamos patiekalo, taip pat ir mano tėvo atveju, kai jis taisydavo daiktus namuose naudodamas įgūdžius ir žinias, kurių nebuvo instrukcijose.

Štai kodėl šitie papildomi informacijos dalykai iš Rabinų mokymų yra galiojantys ir svarbūs mūsų supratimui.

Kur mes buvome...

Šias tiesas surašiau dėl to, kad, kiekvienas tai skaitantis galėtų atremti  į prieštaravimus  ir atsakyti į  klausimus, kuriuos jis gali sutikti. Tai kuo pasidalinausi, tai tikrai yra Biblijoje ir rabinų mokymuose. Aš nemanau esąs tobulas, jokiu būdu, bet aš laikausi to, kas solidu, subalansuota ir teisinga,  nenukrypsta į sensacijas, ir neperžengiu ribų,  neteigiu to, ko  negalima  patvirtinti raštu ir/ar istorija, kultūra, bei senovinėmis žiniomis.

Kitą savaitę aš pratęsiu rašydamas, kodėl Trimitų šventė yra jauno mėnulio fazėje, apie ką liudija užtemimai, ir ką patirs žemė po to, kai  nuskambės Paskutinis trimitas, parodydamas apie tai NT eilutes. Ačiū kad skaitote šiuos pamatinius dalykus reikalingus supratimui, ir apie tai, kodėl jie galioja ir yra svarbūs.

Iki kitos savaitės, visus laiminu!

(Ir primenu, kad mano trečiadienio ryto FB ir You Tube vaizdo mokymuose aš tęsiu šitą pačią temą.)

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org

 ir rašykite man el.laiškus  cwowi@aol.com