Ką paaiškina Roš aŠana , Jom Kipur, Palapinių šventė 1d.

Sveiki,

Priartėjo Žydų Naujieji Metai, Roš aŠana. Ji taip pat dar vadinama „Jom Teruah“( Prabudimo diena), ir šitos šventės supratimas yra raktas suprasti  paskutines dienas, surinkimo „paėmimą“, ir dar daugiau.

Roš aŠana metu, pučiamas šofaras , kad pažadintų teisiuosius mirusius. Paulius atskleidė pirmame laiške Korintiečiams (15:39-55), kad  gyvieji tuo metu bus taip pat pakeisti ir gaus pašlovintus kūnus, ir kartu su tais teisiaisiais, kurie mirė anksčiau, susitiks su Viešpačiu. Tai buvo paslaptis, kad mes, tie kurie esame gyvi susijungsime su teisiaisiais mirusiaisiais, nes judaizme neminima, kad gyvieji teisieji bus pakeisti.

Stulbina tai, kad tiek daug krikščionių sukūrė savo teologiją apie „paėmimą“, nesuprasdami Roš aŠana,nors apie tai Paulius mokė. Iš to kilo daug klaidų, taigi ši serija yra apie rudens šventes, kad mes galėtume suprasti raštą platesniame kontekste to, ką  Dievas daro ir ką darys, ir kokia mūsų dalis tame.

Mes baigiame 5778 metus

Šiais metais (2018) Roš aŠana yra 10-tą rugsėjo pagal mūsų kalendorių, žydų kalendoriuje tai Tišri 1, kuris pradeda 5779 metus. Tai žydų Naujieji Metai, kai pagal seną tradiciją, švenčiama diena, kurią buvo sukurtas pasaulis. Jom Kipur, Atpirkimo diena 10 dienų vėliau, rugsėjo 19 mūsų kalendoriuje, arba Tišri 10 žydų kalendoriuje. Tos 10 dienų nuo Roš aŠana pradžios 1-mą Tišri iki Jom Kipur pradžios Tišri 10 vadinamos Švenčiausios dienos.

Tos 10 dienų pabaigia didesnį 40 dienų atgailos laiką , kuris prasidėjo Elu 1 (šiais metais Rugpjūčio 12).

Tas 40dienų atgailos periodas vadinamas „tešuva“(hebr-grįžimas), kuris prasideda 1-ą Elu, 40 dienų prieš Jom Kipur. Per tas 40 dienų žydai kreipia savo galvas ir protus į Dievą, ir į kiekvieną, su kuriuo blogai pasielgė metų eigoje, nusižeminę jie tiria  savo praeitį ir  širdį, kad pasiruoštų Roš aŠanai, nes tai yra teismo diena tiems, kurie tiki Izraelio Dievą, ir tada- Atpirkimo Dienai(Jom Kipur), kai jų nuodėmės atleidžiamos.

Kas atsitinka per Roš aŠana

Roš aŠana yra pirmoji iš 7 Biblinių švenčių, kurios prasideda jauno mėnulio fazėje, kai nėra matyti danguje mėnulio. Kitos 6 prasideda, pilno mėnulio fazėje, bet Roš aŠana prasideda, kai  mėnulis yra paslėptas. Šiuo metu skaitoma Ps 81 eil 3:“ Pūskite šofarą per jauną mėnulį, paskirtu laiku, mūsų šventės dieną.“

To priežastį patyrinėsime vėliau, bet mėnulis visada atstovavo tikinčiuosius, judaizme pripažįstama, kad nuo sutvėrimo mėnulis buvo sukurtas valdyti naktį (Pr1:16). Mes taip pat suprantame, kad mėnulis neturi šviesos pat iš savęs, bet tik atspindi saulės šviesą...“

Roš aŠana prasideda, kai mėnulis yra pasislėpęs, nes Prabudimo dieną tikintieji pasislepia Mesijuje kartu su Juo, tuo metu  jie teisiami ir gauna atlygį, Mesijas karūnuojamas ir vyksta šventimas-ir visa tai danguje, kai žemė kenčia „Jokūbo vargus“.

Talmude šiam Terua įvykiui, Prabudimo dienai, naudojamas terminas Jom HaKeseh, kuris reiškia Paslėpimo diena. Paulius  patvirtina tai Kol2:16-17,sakydamas, kad jaunas mėnulis yra „dalykų, kurie ateis įvaizdis“. Daugiau apie tai kitą savaitę.

Originalus trimitas

Pasakyta, kad originalus trimitas buvo ragas to avino, kurį sugavo Abraomas krūme, kai norėjo aukoti Izaoką, ir buvo naudojamas kaip prabudimo pūstuvas (Heb. Teruah). Rabbi Eliezer rašė apie 700 PM(po Jėzaus mirties), kad  jau seniai buvo toks supratimas, kad kairys Abraomo avino ragas buvo pučiamas ant Sinajaus kalno (Iš 19:13) ir buvo vadinamas “pirmuoju ragu“ arba pirmuoju trimitu. Dešinys  Abraomo avino ragas žinomas kaip „paskutinis“ trimitas“ ir bus pučiamas kaip Prabudimo pūstuvas. Tai buvo Pauliaus nuoroda apie  paskutinį trimitą 1Kor15:52, bet jei skaitytojas nežino, kas yra Roš aŠana, nesupras jo reikšmės.

Tai iš dalies gali būti paaiškinimas, kodėl Heb11:17-19 sako mums simboliškai, kad Abraomas gavo Izaoką prisikėlusį iš mirties. Avino ragas, „paskutinis trimitas“, žymi auką, teismą, ir mirusių prisikėlimą.

Tai svarbu

Pagal Rabi Se‘adiah Gaon (892-942AD), tuo metu buvo 10 rago pūtimo reikšmių:

1)   Sukūrimo pradžia.

2)   1-a Baimės diena, paskutinės 10 atgailos dienų.

3)   Priminti mums apie Iš19:1-25, kai šofaras buvo pučiamas skelbti ir įspėti, nes „ mūsų tėvai priėmė, kai jie sakė,“ mes padarysime, ir mes išgirsime.“

4)   Priminti Izraeliui pranašų žodžius, kurie buvo prilyginami šofaro garsui, kaip įspėjimas sargo ant sienos, budėti.

5)   Priminti apie šventyklos sugriovimą ir priešo trimitų pūtimą

6)   Priminti Izaoko surišimą, kuris aukojo savo gyvenimą Dievui, ir kad  vietoj jo buvo paaukotas avinas

7)   Priminti mums, kad jaustume baimę ir drebėtume , kaip sako Amosas3, „Ar  žmonės mieste neturėtų išgirsti šofaro ir drebėti“

8)   Skelbti apie ateinančios Teismo dienos baimę, Saf 1 pasakyta“ Arti didi Viešpaties diena, labai arti yra šofaro ir šaukimo diena.“

9)   Priminti žydų tautos išblaškymą ir mūsų prabudinimą jų ateities surinkimui, kaip pasakyta, kad didis šofaras bus pučiamas tą dieną, ir tie, kurie išblaškyti, sugrįš.“ Iz27

10)            „Pažadinti mūsų tikėjimą apie ateities mirusių prisikėlimą, kaip pasakyta Iz18 „  Viso pasaulio gyventojai! Stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! Klausykite, kai išgirsite trimito balsą! 

Kodėl tai svarbu, ir ko trūksta

Teismo, atgailos, graudžių prisiminimų didžiojoje dalyje krikščioniškos kultūros nėra, ieškant visur ženklų, kodėl Viešpats galėtų jau greitai grįžti. Jie supranta šofaro pūtimą tik kaip būdą išnykti ir išvengti bausmių, kurios ištiks pasaulį, nesuvokdami, kad tai taip pat ir Kristaus  teismo krasė- taip- po to seka Avinėlio Vestuvių puota- bet mums, pagal Roš aŠana,-tai  teismo diena. Daugiau-kitą savaitę.

Roš aŠana liturgijoje kaip ir talmude (žydų ceremonijų ir įstatymo amžių bėgyje rabinų sudaryta knyga), Roš haŠanah taip pat vadinama Jom haZikkaron, o tai reiškia- „Atminimo  diena“. Taip ją pavadino  Dievas, kai  davė jiems šitą šventę (Kun23:24 “... prisiminimas(zikkaron) šofarų pūtimas, šventas susirinkimas.“ Dievas pavadino tai „Atminimo Diena“.

Per Roš aŠana Dievas atverčia Atminimo knygą, kaip matome Malch3:16:“ ¹⁶ Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje Atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą.

Tai gausi informacija pasigilinimui, bet aš kloju pamatą supratimui, kad galėčiau paaiškinti, ką Paulius pasakė 1Kor ir 1 ir2 Tes, kodėl ir kokią mes turime Apreiškimo knygą, ir paaiškinti Palapinių šventę, vienintelę iš 7 Dievo duotų švenčių, kuri bus švenčiama kiekvienais metasi Tūkstantmečio metu.

Kitą savaitę...apie Trimitų šventę, įvykių eiliškumą, Kada tai bus...ir dar daugiau.

Iki tada. Visus laiminu.

John Fenn

  www.churchwithoutwallsinternational.org ir raykite man el.laiškus:  cwowi@aol.com