Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. lapkričio 14 d., antradienis

Santykiai ir sutarimas. 6 dalis. Ed. Arba per triratuką šokanti žirgas. 1988-ųjų nutikimas

John Fenn, 2017 m. spalio mėn. 28 d.,

Sveiki visi,
Kai mes gyvenome Kolorade, turėjau žirgą, kurį pavadinau Jozijas (danguje turėsiu atsiprašyti karaliaus Jozijos, tačiau mano žirgas buvo geras ir uolus, panašiai kaip jis) :)


Man patikdavo ant jo jodinėti atvirose Kolorado prerijose, kur nėra jokių tvorų, tik mylių mylios prerijų, kaktusų, prerinių šuniukų miestai, ir ypatingi augalai, Ispanijos „Bayonet“, per kuriuos Jozijas mėgdavo peršokti. Ispanijos „Bayonet“ yra būtent toks: turi ilgus, plonus, kietus iki 3 pėdų ilgio (1 m) spyglius, išdėstytus kaip puokštė, ištrykštanti visomis kryptimis. Jis lėkdavo šuoliais, aš bandydavau jį pakreipti, kad aplenktų augalus, tačiau jis nekreipdavo į mane jokio dėmesio ir bėgdavo tiesiai į juos, norėdamas peršokti.


Jam patikdavo šokinėti per juos, nelaimei, ir per visus kitus tokio aukščio daiktus, nes mano sūnus ant savo triratuko buvo būtent tokio aukščio.

Nutikimas su triratuku
Braienui buvo treji, jis turėjo triratuką, ant kurio važinėdavosi po visą kiemą. Tą įsimintiną dieną jis save įstūmė į pavojų. Tik 3 metų berniukas taip ir galėjo padaryti. Kažkaip jis ir jo triratis sugebėjo atsidurti Jozijos aptvare, lenktyniaudamas su žirgu, jis važinėjosi visu greičiu nuo vieno aptvaro galo iki kito, lyg žaisdamas gaudynių. Pas mane atbėgo Barbara šaukdama, kad Jozijas yra panikoje, jog jis užmuš mūsų sūnų, ir kad reikia paskubėti.

Kai atbėgau prie aptvaro, pamačiau Joziją, visu greičiu bėgantį Braino link, ir tobulai tiksliai peršokantį per jį, kanopos buvo gana toli nuo jo galvos. Jis tai padarė 2 kartus, kol atbėgau ir peršokau per viršutinį aptvaro turėklą ir vienu judesiu pačiupęs Brainą, iškėliau jį iš aptvaro į laukiančias Barbaros rankas. A fuu! Per plauką. Brainas galvojo, kad jis su žirgu žaidžia gaudynių, galbūt ir žirgas taip galvojo, tačiau mes įžvelgėme pavojų.

Kaip iš pradžių suprantame situacijas, apsprendžia mūsų tikėjimą ar baimę, drąsą ar bailumą, tikėjimąsi geriausio ar tikėjimąsi blogiausio iš kažko. Ir mes, ir Viešpats mato tą pačią situaciją; ar mes norime žvelgti iš Jo ar iš savo perspektyvos? Ar mes skubame su išvadomis, ar laukiame, kol surinksime visus faktus? Ar žirgo intencija buvo užmušti mūsų sūnų, ar pažaisti gaudynių?

Barbara ir aš padarėme išvadą, kad dėl Jozijos geros prigimties, jis peršoko per Brainą, tačiau buvo susijaudinęs, dėl to, kad Braienas pateko į jo „erdvę“. Žaidimas ar ne, tai buvo pavojinga situacija, nors buvo akivaizdu, kad žirgas neturėjo jokių blogų kėslų. Iš tikrųjų tai, kad jis atsargiai peršoko per Brainą, buvo įrodymas, kad nenorėjo jo sužeisti.

Tos dalies – ar mūsų žirgas norėjo sužeisti ar ne – iš pradžių mes negalėjome sužinoti. Turėjome surinkti visus faktus ir prisiminti, kaip jis elgėsi su Brainu prieš padarant šią išvadą. Jeigu mes prieisime išvados, kad jis norėjo nužudyti mūsų sūnų, tai reikštų, kad turėčiau tą žirgą sunaikinti. Jeigu darysime išvadas dėl blogiausio, statydindami ant pirminio susidūrimo su situacija, galime sureaguoti iš nuoskaudos ar pykčio, nors nei vienaip, nei kitaip neketinote reaguoti.

Gal paklausite, kas tas Ed?
Jozuės 22 yra istorija apie Rubeno, Gado gentis, bei pusę Manaso genties, kurios statė aukurą, hebrajiškai mizbe’ach, prie savo sienų su kitomis 10 Izraelio genčių. Pirminio pašventinto aukuro, kurį naudojo Aaronas ir Mozė, kopija prieš tai niekada nebuvo padaryta, taigi kitos 10 genčių manė, kad Rubenas, Gadas ir Manasas ruošiasi užimti  kunigo autoritetą ir ėmė aukoti savo pačių aukas. 10 genčių susibūrė, kad kovotų prieš savo brolius.

Kai prieš mūšį buvo sušauktas pasitarimas, 2½ genčių paaiškino, jog nėra taip, kaip jie mano, nes tas aukuras statomas ne tam, kad būtų ant jo aukojamos atnašos, bet kaip liudijimas prie jų sienų, kad visi žinotų, jog jie seka vieninteliu Izraelio Viešpačiu Dievu. 10 genčių pamatė aukurą ir pamanė blogiausia, kai tuo tarpu 2½ genčių intencija buvo parodyti savo uolumą ir ištikimybę Dievui.

Todėl 12 genčių nusprendė pavadinti aukurą Ed. Hebrajiškai žodis Ed, išvertus reiškia liudijimas arba viešas pareiškimas. Ta žyma, tas paribio aukuras turėjęs tapti tų 2½ genčių tikėjimo išpažinimu, buvo klaidingai suprastas, ir kitoms 10 genčių tapo sukilimo pareiškimu.

Neskubėkite su išvadomis
Mes galėjome prieiti išvados, kad Jozijas bandė užmušti Brainą. Jis manė, jog žaidžia gaudynių. Mums reikėjo surinkti faktus prieš teisingai nusprendžiant apie Jozijo intenciją ir motyvus. 2½ genčių pastatė aukurą, kad pasakytų pasauliui, jog jos tarnauja Izraelio Dievui, 10 genčių pamanė, kad jos užima Dievo duotus potvarkius. Tai užtruko laiko ir reikėjo išsikalbėti, kol jos suprato 2½ genčių motyvus.

Kodėl iš pradžių jie nusprendė, kad jų broliai nusidėjo? Kodėl jiems taip norėjosi pradėti karą, paremtą šiomis klaidingomis išvadomis? Ar ir mes akimirksniu susiruošiame eiti kariauti su kuo nors, kadangi tai mus įskaudino? Ar mes nutraukiame santykius, nes mus įskaudino nepatikrinę mūsų veiksmų, kad pamatytų, ar mes dalyvavome mainuose?

Ar mes padarome išvadą, kad jie prieš mus nusistatę, kai tuo tarpu jie ieško kokio nors patvirtinimo, kad mes tame turėjome kažkokį vaidmenį? Ar neturėtumėm pirmiau pažvelgti į savo pačių veiksmus, kad išsiaiškintumėm, ar mes patys nesuklydome, prieš juos pasmerkdami? Jėzus sakė išritinti „rastą“ (graikiškai) iš savo akies, prieš bandydami iš brolio akies išimti rakštį (pažodžiui, sausą šapelį, dulkelę). Mato 7:3

Jėzus palyginimui panaudojo akį, reiškiančią, kaip mes matome dalykus, kaip suprantame kito žmogaus veiksmus. Tas, kuris greitas su išvadomis, yra tas, kuris turi didelį rastą savo akyje, kuris temdo jo regėjimą ir sugebėjimą pamatyti pilną vaizdą – rastas užstoja jų regėjimą ir iškreipia jų numanomą vaizdą.

Tiesa yra tai, kad esame linkę teisti kitus pagal jų veiksmus, kai tuo tarpu save teisiame pagal savo motyvus. Kas jeigu pirmiausia žvelgtumėm į tai, kaip mūsų veiksmai prisidėjo prie nesusipratimo? Kas jeigu mes palauktumėm prieš skubėdami įsižeisti? Nemanykite blogiausio, bet pirmiausia pasitikrinkite savo širdį.

Ištirk savo širdį. Tas aukuras, dėl kurio tu įsižeidei, gal tai kito žmogaus tikėjimo pareiškimas.

Surink daugiau informacijos, nemanyk blogiausio, kol kas... ir kiekvienoje situacijoje žvelk į Tėvo aprūpinimą. Taip mes mokomės kantrybės ir meilės ir teisingumo.

Nauja tema kitą savaitę, kol kas, būkite palaiminti.

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą