John Fenn, 2017 m. spalio mėn. 28 d.,
Sveiki visi,
Kai mes
gyvenome Kolorade, turėjau žirgą, kurį pavadinau Jozijas (danguje turėsiu
atsiprašyti karaliaus Jozijos, tačiau mano žirgas buvo geras ir uolus, panašiai
kaip jis) :)
Man patikdavo
ant jo jodinėti atvirose Kolorado prerijose, kur nėra jokių tvorų, tik mylių
mylios prerijų, kaktusų, prerinių šuniukų miestai, ir ypatingi augalai, Ispanijos
„Bayonet“, per kuriuos Jozijas mėgdavo peršokti. Ispanijos „Bayonet“ yra būtent
toks: turi ilgus, plonus, kietus iki 3 pėdų ilgio (1 m) spyglius, išdėstytus
kaip puokštė, ištrykštanti visomis kryptimis. Jis lėkdavo šuoliais, aš
bandydavau jį pakreipti, kad aplenktų augalus, tačiau jis nekreipdavo į mane
jokio dėmesio ir bėgdavo tiesiai į juos, norėdamas peršokti.
Jam patikdavo
šokinėti per juos, nelaimei, ir per visus kitus tokio aukščio daiktus, nes mano
sūnus ant savo triratuko buvo būtent tokio aukščio.
Nutikimas su triratuku
Braienui buvo
treji, jis turėjo triratuką, ant kurio važinėdavosi po visą kiemą. Tą
įsimintiną dieną jis save įstūmė į pavojų. Tik 3 metų berniukas taip ir galėjo
padaryti. Kažkaip jis ir jo triratis sugebėjo atsidurti Jozijos aptvare,
lenktyniaudamas su žirgu, jis važinėjosi visu greičiu nuo vieno aptvaro galo
iki kito, lyg žaisdamas gaudynių. Pas mane atbėgo Barbara šaukdama, kad Jozijas
yra panikoje, jog jis užmuš mūsų sūnų, ir kad reikia paskubėti.
Kai atbėgau
prie aptvaro, pamačiau Joziją, visu greičiu bėgantį Braino link, ir tobulai
tiksliai peršokantį per jį, kanopos buvo gana toli nuo jo galvos. Jis tai
padarė 2 kartus, kol atbėgau ir peršokau per viršutinį aptvaro turėklą ir vienu
judesiu pačiupęs Brainą, iškėliau jį iš aptvaro į laukiančias Barbaros rankas. A
fuu! Per plauką. Brainas galvojo, kad jis su žirgu žaidžia gaudynių, galbūt ir
žirgas taip galvojo, tačiau mes įžvelgėme pavojų.
Kaip iš
pradžių suprantame situacijas, apsprendžia mūsų tikėjimą ar baimę, drąsą ar
bailumą, tikėjimąsi geriausio ar tikėjimąsi blogiausio iš kažko. Ir mes, ir
Viešpats mato tą pačią situaciją; ar mes norime žvelgti iš Jo ar iš savo
perspektyvos? Ar mes skubame su išvadomis, ar laukiame, kol surinksime visus
faktus? Ar žirgo intencija buvo užmušti mūsų sūnų, ar pažaisti gaudynių?
Barbara ir aš
padarėme išvadą, kad dėl Jozijos geros prigimties, jis peršoko per Brainą,
tačiau buvo susijaudinęs, dėl to, kad Braienas pateko į jo „erdvę“. Žaidimas ar
ne, tai buvo pavojinga situacija, nors buvo akivaizdu, kad žirgas neturėjo
jokių blogų kėslų. Iš tikrųjų tai, kad jis atsargiai peršoko per Brainą,
buvo įrodymas, kad nenorėjo jo sužeisti.
Tos dalies –
ar mūsų žirgas norėjo sužeisti ar ne – iš pradžių mes negalėjome sužinoti.
Turėjome surinkti visus faktus ir prisiminti, kaip jis elgėsi su Brainu prieš
padarant šią išvadą. Jeigu mes prieisime išvados, kad jis norėjo nužudyti mūsų sūnų,
tai reikštų, kad turėčiau
tą žirgą sunaikinti. Jeigu darysime išvadas dėl blogiausio, statydindami ant
pirminio susidūrimo su situacija, galime sureaguoti iš nuoskaudos ar pykčio,
nors nei vienaip, nei kitaip neketinote reaguoti.
Gal paklausite, kas tas Ed?
Jozuės 22 yra
istorija apie Rubeno, Gado gentis, bei pusę Manaso genties, kurios statė aukurą,
hebrajiškai mizbe’ach, prie savo sienų su kitomis 10 Izraelio genčių. Pirminio
pašventinto aukuro, kurį naudojo Aaronas ir Mozė, kopija prieš tai niekada nebuvo
padaryta, taigi kitos 10 genčių manė, kad Rubenas, Gadas ir Manasas ruošiasi
užimti kunigo autoritetą ir ėmė aukoti
savo pačių aukas. 10 genčių susibūrė, kad kovotų prieš savo brolius.
Kai prieš
mūšį buvo sušauktas pasitarimas, 2½ genčių paaiškino, jog nėra taip, kaip jie
mano, nes tas aukuras statomas ne tam, kad būtų ant jo aukojamos atnašos, bet
kaip liudijimas prie jų sienų, kad visi žinotų, jog jie seka vieninteliu
Izraelio Viešpačiu Dievu. 10 genčių pamatė aukurą ir pamanė blogiausia, kai tuo
tarpu 2½ genčių intencija buvo parodyti savo uolumą ir ištikimybę Dievui.
Todėl 12
genčių nusprendė pavadinti aukurą Ed. Hebrajiškai žodis Ed, išvertus reiškia
liudijimas arba viešas pareiškimas. Ta žyma, tas paribio aukuras turėjęs tapti
tų 2½ genčių tikėjimo išpažinimu, buvo klaidingai suprastas, ir kitoms 10
genčių tapo sukilimo pareiškimu.
Neskubėkite su išvadomis
Mes galėjome
prieiti išvados, kad Jozijas bandė užmušti Brainą. Jis manė, jog žaidžia
gaudynių. Mums reikėjo surinkti faktus prieš teisingai nusprendžiant apie
Jozijo intenciją ir motyvus. 2½ genčių pastatė aukurą, kad pasakytų pasauliui,
jog jos tarnauja Izraelio Dievui, 10 genčių pamanė, kad jos užima Dievo duotus
potvarkius. Tai užtruko laiko ir reikėjo išsikalbėti, kol jos suprato 2½ genčių
motyvus.
Kodėl iš
pradžių jie nusprendė, kad jų broliai nusidėjo? Kodėl jiems taip norėjosi
pradėti karą, paremtą šiomis klaidingomis išvadomis? Ar ir mes akimirksniu
susiruošiame eiti kariauti su kuo nors, kadangi tai mus įskaudino? Ar mes
nutraukiame santykius, nes mus įskaudino nepatikrinę mūsų veiksmų, kad
pamatytų, ar mes dalyvavome mainuose?
Ar mes
padarome išvadą, kad jie prieš mus nusistatę, kai tuo tarpu jie ieško kokio
nors patvirtinimo, kad mes tame turėjome kažkokį vaidmenį? Ar neturėtumėm
pirmiau pažvelgti į savo pačių veiksmus, kad išsiaiškintumėm, ar mes patys
nesuklydome, prieš juos pasmerkdami? Jėzus sakė išritinti „rastą“ (graikiškai)
iš savo akies, prieš bandydami iš brolio akies išimti rakštį (pažodžiui, sausą
šapelį, dulkelę). Mato 7:3
Jėzus
palyginimui panaudojo akį, reiškiančią, kaip mes matome dalykus, kaip
suprantame kito žmogaus veiksmus. Tas, kuris greitas su išvadomis, yra tas,
kuris turi didelį rastą savo akyje, kuris temdo jo regėjimą ir sugebėjimą
pamatyti pilną vaizdą – rastas užstoja jų regėjimą ir iškreipia jų numanomą
vaizdą.
Tiesa yra
tai, kad esame linkę teisti kitus pagal jų veiksmus, kai tuo tarpu save
teisiame pagal savo motyvus.
Kas jeigu pirmiausia žvelgtumėm į tai, kaip mūsų veiksmai prisidėjo prie
nesusipratimo? Kas jeigu mes palauktumėm prieš skubėdami įsižeisti? Nemanykite blogiausio,
bet pirmiausia pasitikrinkite savo širdį.
Ištirk savo
širdį. Tas aukuras, dėl kurio tu įsižeidei, gal tai kito žmogaus tikėjimo
pareiškimas.
Surink
daugiau informacijos, nemanyk blogiausio, kol kas... ir kiekvienoje situacijoje
žvelk į Tėvo aprūpinimą. Taip mes mokomės kantrybės ir meilės ir teisingumo.
Nauja tema kitą savaitę, kol kas, būkite
palaiminti.
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius
e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.