Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Santykiai ir sutarimas. 5 dalis. Šakutės visada smaigaliais į viršų

John Fenn, 2017 m. spalio mėn. 21 d.,

Sveiki visi,
Barbara ir aš daugeliu atžvilgių esame labai skirtingi; ji yra „taupyklė“, o tai reiškia, kad ji laiko daiktus, jeigu jie turi bent menkiausią dalelę sentimentalios vertės arba su jais susijusių prisiminimų, kai tuo tarpu aš linkęs laikytis sandėliavimo filosofijos: „jeigu tuo nepasinaudojau bent kartą metuose, man to nereikia“. Jeigu aš prikraunu didelį plastikinį šiukšlių maišą pilną daiktų, kurių man nebereikės ir pastatau jį lauke, kad būtų išmestas, ji išeina ir peržiūri viską, ką aš išmečiau, kad būtų tikra, jog ten nėra ko nors „vertingo“, ką ji norėtų pasilaikyti.

Dažniausiai tai tinka ir mūsų santuokai, ji užbėga mano veiksmams už akių, sakydama: „Prieš išmesdamas šį maišą, leisk man jį patikrinti“. Man tai klaidingas, šiek tiek užgaulus ir erzinantis daiktų atsikratymo procesas. Jai tai, lyg kokybės patikrinimas, kas jeigu koks nors šiukšles renkantis žmogus atidarys šiukšlių maišą ir ras etiketę, sakančią: „Patikrino Barbara Fenn ir pamatė, jog tai nebevertinga.“

Kai Žodis...
... Efeziečiams 5:25-26 sako, kad vyras turi mylėti ir atiduoti už savo žmoną gyvybę, kaip Kristus už bažnyčią, praktiškai reiškia, kad aš atsisakau to, kas man tinka išmetimui ir kitose srityse, ir nesupykstu ant jos, kuomet ji išima pusę daiktų iš šiukšlių maišo, kad laikytų juos garaže (kas mane užgriozdina).

Ji yra pastabi detalėms ir labai natūraliai parenka sezonines dekoracijas, kurios dera viena prie kitos; o aš linkęs dėlioti dalykus simetriškai. Dabar JAV yra ruduo, tai gi ji namus papuošė atitinkamai. Visos mūsų namų dekoracijos ir tos, kurios priekinėje ir galinėje verandoje, suderintos oranžinėmis ir šviesiai rudomis, geltonomis ir šviesiai raudonomis spalvomis, tuo tarpu, aš žvelgdamas į moliūgus ir skirtingų dydžių, spalvų ir faktūros indus, turiu būti tikras, kad jie išlaiko pusiausvyrą ir simetriją. Jeigu vienoje pusėje yra 3 indai, o kitoje – 4, kažką turiu padaryti, kad tai būtų išlyginta – man tai teisingas, simetriškas, išlaikantis pusiausvyrą būdas eksponuoti.

Mes dirbame nuostabiai gerai kartu tol, kol aš prisimenu, kad ji yra smegenys, o aš raumenys. Ji puošia namus ir verandas pagal tai, kas jos manymu yra teisinga, tada pasikviečia mane, kad pasakyčiau savo nuomonę, kaip visa tai atrodo. Aš žvelgiu į simetriją ir pateikimą ir atitinkamai komentuoju. Tai veikia. Dažniausiai. Tačiau tai jos sritis, taigi ji visada turi 51% balsų, cha. Gerai jau, gal 95% balsų, na gerai – 100%, bet aš mielai jai nusileidžiu, nes ji yra nuostabi, o namai visuomet atrodo puikiai ir patogiai. Ji yra visiškai teisi, kad jeigu būčiau vienišas, nei vienas daiktelis namuose nepasikeistų ištisus metus, taip ji mane skatina gerai atrodyti, cha.

Mes ir vėl eisime per šį procesą, kai ateis Lapkričio pirmoji, nes šį mėnesį priartėsime prie Jungtinėse Valstijose švenčiamos Padėkos dienos, o tai reiškia, kad prie dekoracijų prisidės kalakutai ir piligrimai, pakeisiantys tas, kurios buvo skirtos vien tik rudens temai. Ir vėl dėžės keliaus ant aukšto ir atgal, taip pat iš garažo, mano jėgų ir kantrybės dėka, kadangi „mes“ dekoruojame namus... Aš laukiu nesulaukiu, kol išimsime Kalėdines dekoracijas!!! CHA

Aš esu toks, kad įėjęs į namus pirmas pastebiu paveikslą ant sienos, kuris nevisiškai tiesiai kabo, ir esu gundomas pataisyti stumtelėdamas jo kampelį, kad jis išsilygintų. Barbara nuskenuoja kambarį, pastebėdama visas dekoracijas, ir sako mus priimančiam šeimininkui ar šeimininkei, kuo jų namas toks gražus.

Indaplovė - ohh!
Kažkada seniai, kas atrodo įvyko prieš šviesmečius, labai, seniai, mes įsigijome kelias picos pristatymo parduotuves. Tuo metu aš buvau neapmokamas antrasis pastorius, kai picos parduotuvės apmokėdavo mūsų sąskaitas, tuo tarpu mano širdis buvo su žmonėmis, su bažnyčia. Būtent tuo metu, pagal Barbarą, aš perrėmiau virtuvės tvarkymo pareigas namuose. Kadangi picos parduotuvės turėjo būti išvalytos naktį, kažkaip atsinešiau šį įprotį į namus, šią nuobodžią namų ruošą, kurią Barbara mielai užleido man.

Taigi po daugiau nei 39 santuokos metų, kai tai rašau, nusistovėjo rutina. Aš prikraunu indaplovę vakare ir ją paleidžiu, kad ryte turėtumėm švarių indų. Kai Barbara gamina, ji naudoja puodus ir keptuves, lėkštes ir matavimo indus, kadangi jai jų reikia, po to padeda juos į šalį. Kai aš gaminu, aš viską išplaunu rankomis, kai tik baigiu su tuo daiktu dirbti. Man baigus darbą, virtuvė lieka švari. Jai baigus gaminti, atrodo lyg virtuvę nusiaubė vėtra, ir ji taip elgiasi, žinodama, kad jos mylintis vyras prieš eidamas miegoti užsuks ir viską išvalys. Ei... ir tai veikia. Tačiau kartais, kai aš keliauju arba išvykstu visai dienai, tada ji plauna indus indaplovėje.


Jai pildant indaplovę, šakutės ir peiliai sudedami smaigaliais į viršų, ir jie atstato savo aštrius galus, pasitikdami mano pirštus, man išiminėjant indus. Mano nuomone, tai tiesiog neteisinga, nes aš nenoriu, kad kažkieno pirštai čiupinėtų šakutę, kurią vėliau aš dėsiu į burną. Šakutes ir peilius į indaplovę aš dedu smailiais galais į apačią tam, kad kai kraustysiu indaplovę, galėčiau juos išimti nepaliesdamas aštrių galų, ir kad įrankiai liktų švarūs, kokie jie buvo išimti iš mašinos.

Skirtinga nėra būtinai klaidinga; tai tiesiog skirtinga
Supratimas, kad skirtinga nėra būtinai klaidinga man buvo natūralus dalykas, kadangi tai atitinka mano asmenybę. Iš prigimties aš galiu pamatyti kito žmogaus požiūrio tašką, savo požiūrio tašką, ir dažniausiai, Dievo požiūrio tašką, ir visada noriu JO požiūrio taško. Aš pakeisiu savo požiūrio tašką arba atsiprašysiu ir/arba atgailausiu iš kart, kai tik pamatysiu, jog klydau, o jeigu klysta kitas žmogus, aš tikiuosi, kad jis atsiprašys arba atgailaus. Aš juos mylėsiu tiek, kiek jie man leis, ir nesvarbu iš kokios perspektyvos jie žvelgia. Tačiau apskritai, skirtinga nėra būtinai klaidinga ir aš pakoreguosiu save ir būsiu lankstus. Meilė, ramybė ir teisumas jūsų gyvenime turėtų būti svarbesni už buvimą teisiu.

Barbaros asmenybė yra labai stipri teisume, ji nekenčia nuodėmės ir veidmainystės, panašiai kaip Jonas Krikštytojas ar Elijas – teisinga yra tai, kas teisinga, o klaidinga – klaidinga, ir negali būti jokių diskusijų. Man tai joje patinka, tas jos uolumas, gilumas, einantis kartu su lengvu juoku ir humoro jausmu.

Tačiau tokia asmenybė ir dovanos daugeliu atvejų reiškia, kad jos būdas YRA teisingas būdas, ir taškas. Skirtingumas jai gana dažnai DEJA reiškia, jog tai klaidinga. Bėgant metams aš tapau labiau panašus į ją, o ji tapo labiau panaši į mane. Ji mano, jog tai, kad ji sudeda įrankius aštriais galais į viršų juos padaro tik švaresniais, o tai reiškia, kad niekas valgydamas jos namuose niekada nesusirgs, ir jai nereikės jaudintis dėl nešvarios šakutės, padėtos prie svečio lėkštės, ir jeigu išimant šakutes, šaukštus ir peilius iš indaplovės tavo rankos tikrai švarios, prisilietimas prie valgomosios dalies prieš kokią savaitę - antraeilis dalykas, kuris nieko nenuskriaus. Žinoma, ji yra visiškai teisi, tačiau tuo pat metu jai nekyla jokių problemų dėl to, kaip aš dedu indus į indaplovę.

Aš taip pat esu teisus, manydamas, jog įrankiai bus tokie pat švarūs, plaunant juos mano būdu, BE TO man nereikės rizikuoti, liečiant rankomis valgomą įrankių dalį. Abu mes esame teisūs, abu mes klystame. Pradžios knygoje 5:2 apie Viešpatį pasakyta: „Jis pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti.“ Ieva savo vardą gavo tik po to, kai jie nusidėjo. Iki tol, visą laiką jie buvo vadinami Adomu, kadangi ji buvo padaryta iš jo, taigi jie abu iš tikrųjų buvo dvi vieno asmens dalys.

Paklusti nereiškia vykdyti reikalavimus
Mes darome, kaip sakoma Efeziečiams 5:21, paklusti vieni kitiems. Paklusti nereiškia vykdyti reikalavimus. Paklusnumas yra širdies būsena. Reikalavimų vykdymas yra veiksmas. Aš visada paklūstu savo žmonai, o ji visada paklūsta man, tačiau mes ne visada vykdome vienas kito reikalavimus, kaip ankstesniuose pavyzdžiuose. Kai aš išnešu nereikalingus daiktus, o ji „nevykdo mano norų“, ji vis dar man visiškai paklūsta. Mes vienas kitam tai leidžiame. Tai vadinama meile.

Viešpats užbaigė kurti 6 dienos pabaigoje, ir Jis nesiruošia vėl pradėti, taigi, kai Adomas nusprendė, kad jam reikalinga draugė, Viešpats panaudojo tai, ką turėjo po ranka – tai, ką prieš tai buvo sukūręs. Jos kūnas buvo „sukurtas“, o ne sutvertas. Jis padarė jos kūną iš medžiagos, paimtos iš Adomo kūno, iš jo Jis taip pat padarė ir jos sielą (emocijas, mąstymą, valią). Jos dvasia, kaip ir mūsų, buvo sutverta Tėvo*, tačiau visa kita, kas ji yra, buvo padaryta iš to, ką Jis jau buvo sukūręs. (*Žydams 12:9, Zacharijo 12:1)

Tai reiškia, kad jie buvo dvi pilno žmogaus dalys. Jie buvo vienas kito priešingybės. Šios priešingybių savybės turėjo papildyti viena kitą, abi dalis aprūpinti atsakymu visumai, kad kiekvienas iš jų išmoktų mylėti ir augti Kristuje, kadangi jie nusileisdavo vienas kitam, pripažindami, kad jų draugas turi savybių, kurių jiems trūksta.

Nesupraskite manęs klaidingai...
Tai yra universali tiesa, ir jeigu kas nors peržengia šią ribą, jis yra visiškai neteisus, ne tik kitoks, tačiau neteisus. Teisinga yra teisinga, o klaidinga YRA klaidinga. Tačiau tai, kaip jūs išnešate šiukšles, puošiate namą, ar dedate indus į indaplovę, tai tik skirtingumai, tačiau nėra klaidinga.

Šiek tiek skaidrumo mūsų gyvenime turėtų pasitarnauti pavyzdžiu kitiems, kaip išgyventi ir mylėti savo sutuoktinio, draugo ar giminaičio skirtumus – ir nors dėl to tarp mūsų gali kilti ir dažnai kyla įtampos, nes kiekvienas (kartais pakeltu balsu) parodome tai, kas mūsų manymu yra teisinga, abu juk darbuojamės dėl meilės, kad išsklaidytumėm įtampas ir vienas iš mūsų galų gale priimtų sprendimą dėl abipusio sutarimo, o kitas liktų 100% ramus. Žinoma, kiekvienas turime teisę pasakyti: „Juk tau sakiau,“ cha.

Mylėkite teisumą, kaip ir teisingumą savo gyvenime labiau nei buvimą teisiu. Nusižeminkite prieš savo sutuoktinį, draugą, giminaitį, kaimyną, kai teisumas sakys, jog tai, ką manote yra teisinga, jų akyse iš tiesų yra klaidinga, ir išlikite ramūs, aukite meilėje.

Tikiuosi, kad paskutinė šios serijos dalis kitą savaitę… iki tol. Būkite palaiminti

John (ir Barbara) Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą