John Fenn, 2016 m. vasario
mėn. 13 d.,
Sveiki,
Praeito mėnesio e-naujienlaiškyje aš trumpai
pasidalinau tuo, ką Viešpats man perdavė Kristaus kūnui. Dabar aš norėčiau
pateikti daugiau detalių ir pasidalinti tuo, ką Petras turėjo omenyje
sakydamas*: „Nes ateina laikas, kai teismas turi prasidėti nuo Dievo namų“, nes
tie dalykai susiję. (*1 Petro 4:17)
Pirmiausia mano versija ir mano mintys
Svarbiausia kontekstas, taigi turiu pasidalinti abiem
savo supratimais: kaip aš suprantu ankstyvąjį surinkimą (ankstyvąją bažnyčią);
ir, ką aš mąsčiau tuo metu, kai Jis man pasirodė ir pasakė tai, ką Dvasia kalba
Kristaus kūnui? Taigi pradžioje trumpa mano sampratos ir mano minčių apžvalga.
Kai skaitome Apaštalų darbų 2:7, mus stebina tų
dienų Dvasios išsiliejimas. 3000 žmonių girdėjo Petro aiškinimą kodėl mokiniai
kalba kalbomis, kurių niekada nesimokė: tai buvo Dvasios išsiliejimas žymintis
paskutiniųjų dienų pradžią, o apie tai išpranašavo Joelis.* Mokiniai buvo
glaudžiai susijusi grupė. Visas Kristaus kūnas buvo Jeruzalėje ir jį sudarė tik
žydai. Tuo metu tikėjimas Jėzumi buvo laikomas dar viena judaizmo atmaina. (*Apaštalų
darbai 2:17 / Joelio 2:28-32)
Net ir anksčiau žydų tikėjimas buvo įvairialypis:
esenai, kurie griežtai laikėsi įstatymo, tikėjo paskutiniais laikais ir Mesiju;
fariziejų šventumo judėjimas su jų sukurtais įstatymais, kuriuos jie iškėlė
aukščiau Žodžio; sadukiejai, kurie netikėjo nei angelais, nei dvasiomis; ir
politiniai heroditai. Pirmiausia, kas gi ta judaizmo sekta, tikinti, kad tas
žmogus Jėzus buvo Mesijas?
Pirmi pusantrų metų
Maždaug pirmuosius 18 mėnesių jie susirinkdavo
namuose, keliaudavo iš namų į namus ir melsdavosi, valgė prie bendro stalo ir
mokėsi iš apaštalų apie tikėjimą. Jie buvo tokie dosnūs ir vieningi, kad tarp
jų nebuvo stokojančių. Tarp viso kito, Raštas mini Petro šešėlį,* kuriam kritus
ant sergančio žmogaus tas išgijo. (*Apaštalų darbai 5:15)
Jų skaičius vis augo, moderniuoju paskaičiavimu
būta iki 10.000 tikinčiųjų, todėl valdininkai turėjo reaguoti. Apaštalų darbų 7
skyriuje rašoma, kad jie suėmė Steponą, vieną iš lyderių. Visas 7 skyrius
skirtas jo teisimo ir egzekucijos pasakojimui, baigiasi teiginiu, kad
egzekutoriai savo rūbus buvo pasidėję prie jauno vyro, Sauliaus iš Tarso kojų.
Apaštalų darbų 8-asis skyrius prasideda tokiais
žodžiais: „Saulius pritarė Stepono nužudymui. Tomis
dienomis prasidėjo didelis Jeruzalės
bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė po
Judėjos ir Samarijos apylinkes.“ Įsisąmoninkite tai. Jeruzalėje buvo
apie 10.000 tikinčiųjų ir visi išskyrus apaštalus, dėl mieste prasidėjusių
persekiojimų, nedelsiant išvyko į kaimynines Samariją ir Judėją.
Laikotarpis, nuo Šventosios Dvasios suteikimo (Apd
2) iki persekiojimo (Apd 8:1), kuriam prasidėjus visi mokiniai paliko miestą,
truko ilgiau nei 18 mėnesių (iki 2 metų). Apaštalų darbų 8:1 sakoma, kad visi
tikintieji persikėlė į Judėją ir Samariją. 8-sis skyrius pateikia faktą, kad
Pilypas išvykęs į Samariją, ten skelbė Jėzų. Daug kas buvo išgydyti ir
išlaisvinti, parašyta, kad „didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“. Kadangi
Pilypas buvo tik evangelistas*, apaštalai Petras ir Jonas atvyko į Samariją
uždėti rankų ant naujai įtikėjusių, kad tie gautų Šventąją Dvasią.(*Apaštalų
darbai 21:8)
Pasirodo Saulius iš Tarso, ateityje jis taps Pauliumi – pasiųstuoju
Apaštalų darbų 9-sis skyrius kalba apie Jėzaus
apsireiškimą* Sauliui iš Tarso, mat šis ketino išplėsti Damasko ir Sirijos
tikinčiųjų persekiojimą. Po to kalbama apie tai, kaip po Sauliaus pasikeitimo
Barnabas pristato jį apaštalams.** (*9:17, 26:16; **9:26-27)
Apaštalų darbų 10 skyriuje sakoma, kad romėnas
Kornelijus matė angelą, kuris liepė jam ieškoti Petro, nes šis pasakysiąs ką
jam daryti*. Kai atvykęs Petras jiems skelbė apie Jėzų ir Jo prisikėlimą,
kuriuo kiekvienas turi tikėti, kad būtų išgelbėtas, didžiam Petrą lydėjusių
žydų nustebimui, ant klausančiųjų išliejama Šventoji Dvasia ir jie pradeda
kalbėti kalbomis, kurių nebuvo mokęsi. Vėliau Petras pasakė*: „Dievas, kuris
pažįsta žmonių širdis, davė jiems Šventąją Dvasią, taip kaip ir mums...“ (** Apd
15:8)
(*Angelams nėra leidžiama skelbti Evangelijos,
štai todėl angelas turėjo pasakyti Kornelijui, kad tas susirastų Petrą. Jėzus
mirė už žmones, o ne už angelus, taigi jie neturi privilegijos dalintis evangelija
ar naudoti Jėzaus vardo. Štai kodėl Judo laiško 9 eilutėje sakoma, kad Mykolas,
didžiausias angelų, pasakė šėtonui: „Tesudraudžia tave Viešpats“. Tačiau kai
žodžius: „Tesudraudžia tave Viešpats“ taria žmogus, Jėzui tai – įžeidimas, nes
ne taip kaip angelams, mums yra duotas Jo vardas ir netgi įsakyta naudoti
Jėzaus vardą prieš demonus.)
Graikai įtiki – nors Apd 8:1 apie tai mums nesuteikia papildomos
informacijos
Apaštalų darbų 11:19-26 mums pasakyta, kad kai
dėl 8:1 minimų Sauliaus persekiojimų mokiniai paliko Jeruzalę, kai kurie perėjo
Judėją ir Samariją bei pasiekė Finikijos pakrantę ir Kipro salą. O kai kurie
atgimę kipriečiai nukeliavo į Antiochiją ir paskelbė graikams apie Jėzų.
Apaštalai, išgirdę apie graikų įtikėjimą į Jėzų,
pasiuntė Barnabą į Antiochiją, patikrinti tų įtikėjusių graikų. Tai buvo
visiškai nauja problema, nes iki tada, visas surinkimas, išskyrus Kornelijaus
namus, buvo žydiškas, ir nesiekė pagoniškųjų graikų.
Apd 11:23-24 mums pasakyta, kad naujatikiai
lengviau atsiduso susitikę Barnabą, nes jis pirmas pastebėjo ką daro Dievo malonė,* tada jis
atsakė į Dievo darbą drąsindamas juos tikėti Viešpatį. Dar gi Barnabas
prisiminė Saulių iš Tarso ir kaip Viešpats pasirodė jam kelyje į Damaską, ir
pasakė jam, kad jis pašauktas eiti pas pagonis.** Taigi Barnabas paliko
Antiochiją, kad rastų Saulių iš Tarso ir sugrįžo su juo. 26 eilutėje pasakyta,
kad jie ten darbavosi metus, mokė tuos naujai įtikėjusius ir būtent Antiochijoje,
jie pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis. (*11:23, **26:17)
Apie ką aš galvojau
Dabar jūs pagavote mano mąstymą. Taigi juo
vedinas, aš galvojau apie tuos pasikeitimus, kurie įvyko Kristaus kūne dėl
apaštalo Pauliaus, kai jis pradėjo mokyti Antiochijoje. Nuo Sekminių dienos (Apd
2), iki to laiko, kai Paulius pradėjo mokyti (Apd 11:26), praėjo 10 metų.
Per tuos 10 metų, iki kol Paulius pradėjo mokyti
Antiochijoje, nebuvo jokio formalaus mokymo ką reiškia tas tikėjimas. Buvo
užrašinėjamos ir platinamos pirmosios Evangelijų apie Jėzų istorijos ir jų
kopijos, bet niekas nemokė žmonių ką visa tai reiškia. Jie žinojo apie Jėzų ir
galėjo semtis iš to ką Jėzus sakė, bet nei vienas nežinojo kaip specifiškai
taikyti savo tikėjimą gyvenime.
Paulius dar nebuvo parašęs laiško romiečiams apie
teisumą ir įstatymą ir apie tai, kad esame mirę nuodėmei. Jis dar nebuvo
parašęs korintiečiams apie Dvasios dovanas ir, kad mes visi esame vieno
Kristaus kūno nariai. Jis dar nebuvo parašęs laiško efeziečiams apie naują
kūrinį ir augimą Kristuje palikus seną žmogų ir vaikščiojimą naujoje Dvasioje.
Jis dar nebuvo parašęs laiško galatams apie legalizmą ir apie tai, kad svarbu
tik naujas kūrinys, kad visi lygūs Kristuje ir gali įvykdyti įstatymą
vaikščiodami meilėje ir Dvasioje. Jis dar nebuvo rašęs filipiečiams apie tai,
kaip Jėzus paliko dangų, kad taptų žmogumi ir turėjo iškentėti mirtį dėl mūsų
ir, kad Jam duotas vardas aukštesnis virš visų vardų.
Visi tie laiškai ir visi tie didieji apreiškimai
išėjo iš jo burnos ir jo plunksnos per daugiau nei 20 metų. Iki to laiko nei
vienas neturėjo šių apreiškimų, nerasta nei vieno mokytojo, iki Pauliaus,
raštų.
Dalykai, kuriuos dabar mes priimame kaip savaime
suprantamus, tada dar nebuvo mokomi. Netgi Petras, paskutiniame laiške, rašytame
prieš egzekuciją, baigiamaisiais žodžiais pripažino, kad tai, ko mokė Paulius,
buvo sunkiai suprantama*. Jeigu Petras, savo gyvenimo pabaigoje pasakė tokį dalyką, tai galite
įsivaizduoti koks naujas ir keistas atrodė šis mokymas pradžioje. (*2 Petro
3:15-16)
Tad gi nenuostabu, kad per tuos pirmuosius
Pauliaus mokymo Antiochijoje metus įvyko toks pasikeitimas, kad net Jėzaus
mokiniai pirmą kartą buvo pripažinti atskira žmonių klase - mes esame
krikščionys.
Pagalvokite apie tą dešimtmetį be jokio mokymo,
tuo metu žmonės visur vaikščiojo tik Su Šventąja Dvasia, nieko kito nežinodami.
Jeigu jūs gyvenote 8-ajame dešimtmetyje, charizmatinio atsinaujinimo metu, jūs
patyrėte kaip tai atrodo. Dabar, daugelis, kurie tąkart naujai priėmė Šventąją
Dvasią, geriau sutiktų kuriam laikui būti užrakintais, nes be žinių, vedini tik
didelio užsidegimo, jie padarė daugiau žalos, nei naudos.
Kitą savaitę: ką apie tuos 10 metų prieš Paulių pasakė Viešpats, ir to
laikmečio palyginimas su mūsų laikų Kristaus kūnu, ir dar - teismas.
Būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.