Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. kovo 14 d., pirmadienis

Pranašiškai / teismas. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 13 d.,

Sveiki,
Praeito mėnesio e-naujienlaiškyje aš trumpai pasidalinau tuo, ką Viešpats man perdavė Kristaus kūnui. Dabar aš norėčiau pateikti daugiau detalių ir pasidalinti tuo, ką Petras turėjo omenyje sakydamas*: „Nes ateina laikas, kai teismas turi prasidėti nuo Dievo namų“, nes tie dalykai susiję. (*1 Petro 4:17)

Pirmiausia mano versija ir mano mintys
Svarbiausia kontekstas, taigi turiu pasidalinti abiem savo supratimais: kaip aš suprantu ankstyvąjį surinkimą (ankstyvąją bažnyčią); ir, ką aš mąsčiau tuo metu, kai Jis man pasirodė ir pasakė tai, ką Dvasia kalba Kristaus kūnui? Taigi pradžioje trumpa mano sampratos ir mano minčių apžvalga.

 
Kai skaitome Apaštalų darbų 2:7, mus stebina tų dienų Dvasios išsiliejimas. 3000 žmonių girdėjo Petro aiškinimą kodėl mokiniai kalba kalbomis, kurių niekada nesimokė: tai buvo Dvasios išsiliejimas žymintis paskutiniųjų dienų pradžią, o apie tai išpranašavo Joelis.* Mokiniai buvo glaudžiai susijusi grupė. Visas Kristaus kūnas buvo Jeruzalėje ir jį sudarė tik žydai. Tuo metu tikėjimas Jėzumi buvo laikomas dar viena judaizmo atmaina. (*Apaštalų darbai 2:17 / Joelio 2:28-32)

Net ir anksčiau žydų tikėjimas buvo įvairialypis: esenai, kurie griežtai laikėsi įstatymo, tikėjo paskutiniais laikais ir Mesiju; fariziejų šventumo judėjimas su jų sukurtais įstatymais, kuriuos jie iškėlė aukščiau Žodžio; sadukiejai, kurie netikėjo nei angelais, nei dvasiomis; ir politiniai heroditai. Pirmiausia, kas gi ta judaizmo sekta, tikinti, kad tas žmogus Jėzus buvo Mesijas?

Pirmi pusantrų metų
Maždaug pirmuosius 18 mėnesių jie susirinkdavo namuose, keliaudavo iš namų į namus ir melsdavosi, valgė prie bendro stalo ir mokėsi iš apaštalų apie tikėjimą. Jie buvo tokie dosnūs ir vieningi, kad tarp jų nebuvo stokojančių. Tarp viso kito, Raštas mini Petro šešėlį,* kuriam kritus ant sergančio žmogaus tas išgijo. (*Apaštalų darbai 5:15)

Jų skaičius vis augo, moderniuoju paskaičiavimu būta iki 10.000 tikinčiųjų, todėl valdininkai turėjo reaguoti. Apaštalų darbų 7 skyriuje rašoma, kad jie suėmė Steponą, vieną iš lyderių. Visas 7 skyrius skirtas jo teisimo ir egzekucijos pasakojimui, baigiasi teiginiu, kad egzekutoriai savo rūbus buvo pasidėję prie jauno vyro, Sauliaus iš Tarso kojų.

Apaštalų darbų 8-asis skyrius prasideda tokiais žodžiais: „Saulius pritarė Stepono nužudymui. Tomis dienomis prasidėjo didelis Jeruzalės bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė po Judėjos ir Samarijos apylinkes.“ Įsisąmoninkite tai. Jeruzalėje buvo apie 10.000 tikinčiųjų ir visi išskyrus apaštalus, dėl mieste prasidėjusių persekiojimų, nedelsiant išvyko į kaimynines Samariją ir Judėją.

Laikotarpis, nuo Šventosios Dvasios suteikimo (Apd 2) iki persekiojimo (Apd 8:1), kuriam prasidėjus visi mokiniai paliko miestą, truko ilgiau nei 18 mėnesių (iki 2 metų). Apaštalų darbų 8:1 sakoma, kad visi tikintieji persikėlė į Judėją ir Samariją. 8-sis skyrius pateikia faktą, kad Pilypas išvykęs į Samariją, ten skelbė Jėzų. Daug kas buvo išgydyti ir išlaisvinti, parašyta, kad „didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“. Kadangi Pilypas buvo tik evangelistas*, apaštalai Petras ir Jonas atvyko į Samariją uždėti rankų ant naujai įtikėjusių, kad tie gautų Šventąją Dvasią.(*Apaštalų darbai 21:8)

Pasirodo Saulius iš Tarso, ateityje jis taps Pauliumi – pasiųstuoju
Apaštalų darbų 9-sis skyrius kalba apie Jėzaus apsireiškimą* Sauliui iš Tarso, mat šis ketino išplėsti Damasko ir Sirijos tikinčiųjų persekiojimą. Po to kalbama apie tai, kaip po Sauliaus pasikeitimo Barnabas pristato jį apaštalams.** (*9:17, 26:16; **9:26-27)

Apaštalų darbų 10 skyriuje sakoma, kad romėnas Kornelijus matė angelą, kuris liepė jam ieškoti Petro, nes šis pasakysiąs ką jam daryti*. Kai atvykęs Petras jiems skelbė apie Jėzų ir Jo prisikėlimą, kuriuo kiekvienas turi tikėti, kad būtų išgelbėtas, didžiam Petrą lydėjusių žydų nustebimui, ant klausančiųjų išliejama Šventoji Dvasia ir jie pradeda kalbėti kalbomis, kurių nebuvo mokęsi. Vėliau Petras pasakė*: „Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, davė jiems Šventąją Dvasią, taip kaip ir mums...“ (** Apd 15:8)

(*Angelams nėra leidžiama skelbti Evangelijos, štai todėl angelas turėjo pasakyti Kornelijui, kad tas susirastų Petrą. Jėzus mirė už žmones, o ne už angelus, taigi jie neturi privilegijos dalintis evangelija ar naudoti Jėzaus vardo. Štai kodėl Judo laiško 9 eilutėje sakoma, kad Mykolas, didžiausias angelų, pasakė šėtonui: „Tesudraudžia tave Viešpats“. Tačiau kai žodžius: „Tesudraudžia tave Viešpats“ taria žmogus, Jėzui tai – įžeidimas, nes ne taip kaip angelams, mums yra duotas Jo vardas ir netgi įsakyta naudoti Jėzaus vardą prieš demonus.)

Graikai įtiki – nors Apd 8:1 apie tai mums nesuteikia papildomos informacijos
Apaštalų darbų 11:19-26 mums pasakyta, kad kai dėl 8:1 minimų Sauliaus persekiojimų mokiniai paliko Jeruzalę, kai kurie perėjo Judėją ir Samariją bei pasiekė Finikijos pakrantę ir Kipro salą. O kai kurie atgimę kipriečiai nukeliavo į Antiochiją ir paskelbė graikams apie Jėzų.

Apaštalai, išgirdę apie graikų įtikėjimą į Jėzų, pasiuntė Barnabą į Antiochiją, patikrinti tų įtikėjusių graikų. Tai buvo visiškai nauja problema, nes iki tada, visas surinkimas, išskyrus Kornelijaus namus, buvo žydiškas, ir nesiekė pagoniškųjų graikų.

Apd 11:23-24 mums pasakyta, kad naujatikiai lengviau atsiduso susitikę Barnabą, nes jis pirmas pastebėjo ką daro Dievo malonė,* tada jis atsakė į Dievo darbą drąsindamas juos tikėti Viešpatį. Dar gi Barnabas prisiminė Saulių iš Tarso ir kaip Viešpats pasirodė jam kelyje į Damaską, ir pasakė jam, kad jis pašauktas eiti pas pagonis.** Taigi Barnabas paliko Antiochiją, kad rastų Saulių iš Tarso ir sugrįžo su juo. 26 eilutėje pasakyta, kad jie ten darbavosi metus, mokė tuos naujai įtikėjusius ir būtent Antiochijoje, jie pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis. (*11:23, **26:17)

Apie ką aš galvojau
Dabar jūs pagavote mano mąstymą. Taigi juo vedinas, aš galvojau apie tuos pasikeitimus, kurie įvyko Kristaus kūne dėl apaštalo Pauliaus, kai jis pradėjo mokyti Antiochijoje. Nuo Sekminių dienos (Apd 2), iki to laiko, kai Paulius pradėjo mokyti (Apd 11:26), praėjo 10 metų.

Per tuos 10 metų, iki kol Paulius pradėjo mokyti Antiochijoje, nebuvo jokio formalaus mokymo ką reiškia tas tikėjimas. Buvo užrašinėjamos ir platinamos pirmosios Evangelijų apie Jėzų istorijos ir jų kopijos, bet niekas nemokė žmonių ką visa tai reiškia. Jie žinojo apie Jėzų ir galėjo semtis iš to ką Jėzus sakė, bet nei vienas nežinojo kaip specifiškai taikyti savo tikėjimą gyvenime.

Paulius dar nebuvo parašęs laiško romiečiams apie teisumą ir įstatymą ir apie tai, kad esame mirę nuodėmei. Jis dar nebuvo parašęs korintiečiams apie Dvasios dovanas ir, kad mes visi esame vieno Kristaus kūno nariai. Jis dar nebuvo parašęs laiško efeziečiams apie naują kūrinį ir augimą Kristuje palikus seną žmogų ir vaikščiojimą naujoje Dvasioje. Jis dar nebuvo parašęs laiško galatams apie legalizmą ir apie tai, kad svarbu tik naujas kūrinys, kad visi lygūs Kristuje ir gali įvykdyti įstatymą vaikščiodami meilėje ir Dvasioje. Jis dar nebuvo rašęs filipiečiams apie tai, kaip Jėzus paliko dangų, kad taptų žmogumi ir turėjo iškentėti mirtį dėl mūsų ir, kad Jam duotas vardas aukštesnis virš visų vardų.

Visi tie laiškai ir visi tie didieji apreiškimai išėjo iš jo burnos ir jo plunksnos per daugiau nei 20 metų. Iki to laiko nei vienas neturėjo šių apreiškimų, nerasta nei vieno mokytojo, iki Pauliaus, raštų.

Dalykai, kuriuos dabar mes priimame kaip savaime suprantamus, tada dar nebuvo mokomi. Netgi Petras, paskutiniame laiške, rašytame prieš egzekuciją, baigiamaisiais žodžiais pripažino, kad tai, ko mokė Paulius, buvo sunkiai suprantama*. Jeigu Petras, savo gyvenimo pabaigoje pasakė tokį dalyką, tai galite įsivaizduoti koks naujas ir keistas atrodė šis mokymas pradžioje. (*2 Petro 3:15-16)

Tad gi nenuostabu, kad per tuos pirmuosius Pauliaus mokymo Antiochijoje metus įvyko toks pasikeitimas, kad net Jėzaus mokiniai pirmą kartą buvo pripažinti atskira žmonių klase - mes esame krikščionys.

Pagalvokite apie tą dešimtmetį be jokio mokymo, tuo metu žmonės visur vaikščiojo tik Su Šventąja Dvasia, nieko kito nežinodami. Jeigu jūs gyvenote 8-ajame dešimtmetyje, charizmatinio atsinaujinimo metu, jūs patyrėte kaip tai atrodo. Dabar, daugelis, kurie tąkart naujai priėmė Šventąją Dvasią, geriau sutiktų kuriam laikui būti užrakintais, nes be žinių, vedini tik didelio užsidegimo, jie padarė daugiau žalos, nei naudos.

Kitą savaitę: ką apie tuos 10 metų prieš Paulių pasakė Viešpats, ir to laikmečio palyginimas su mūsų laikų Kristaus kūnu, ir dar - teismas.

Būkite palaiminti,


1 komentaras:

  1. Pirmą kartą skaitau taip aiškiai jūsų mintis.Bandžiau skaityti Bibliją.Parašyta labai smulkiu šriftu sunku skaityti suprasti...Geros jums palaimintos dienos janina

    AtsakytiPanaikinti