Sveiki,
Kai
Barbara ir aš mokėmės vidurinėje mokykloje, ji priklausė sportinės rinktinės
palaikymo komandai, buvo „vėliavos mergaitė“, viena iš kelių vėliavnešių, ilgomis
vėliavomis sinchronizuojančių palaikymo komandos pasirodymus sportinių varžybų
pertraukų metu.
Vieną
vakarą, po futbolo varžybų, važiavome į jos namus, kad ji galėtų persirengti, nes
po to planavome pavalgyti picos. Prisimenu tai, lyg tai būtų buvę vakar. Palaikymo
komandos uniforma atitiko raudoną ir mėlyną mokyklos spalvas. Buvo šiltas
vakaras, taigi važiuojant, per galinį atidarytą automobilio langą kyšojo vėliavos
kotas.
Staiga,
policijos pareigūnas, ką tik prasilenkęs su mumis, važiavęs priešingo eismo
juostoje, apsisuko, įjungė signalą ir švyturėlius ir pasivijo mus. Žinojau, kad
greičio aš neviršijau ir užtvirtinau Barbarai, kad viskas bus gerai.
Jis
atrodė labai susirūpinęs, o jo prožektorius švietė tai tiesiai į mūsų veidus, tai
į automobilį, tai vėl į veidus. Galiausiai jis pasakė, kad toks pat baltas, dviejų
durų automobilis kaip ir mano, prieš kelias minutes dalyvavo vagystėje iš
degalinės. Ten taip pat buvo vyras ir moteris, ir mes atitinkame jų
apibūdinimą. Aš ramiai paaiškinau, kad mes vykstame iš futbolo varžybų ir, kad
mano mergina ten buvo vėliavnešė, ir tai jam turėtų būti akivaizdu, jog mes
vykstame namo po žaidynių, o ne po vagystės. Stebuklų stebuklas, bet jis
patikėjo tuo kas akivaizdu ir mes nuvažiavome savo keliu.
Pradžioje
mano širdis labai daužėsi, tačiau tuo pat metu, aš jaučiausi saugus, nes mes nebuvome
padarę ko nors blogo –neviršijome greičio, nevažiavome neatsargiai ir žinoma, mes
neapiplėšėme degalinės. Jei mano sąžinė nebūtų buvus švari, aš būčiau išsigandęs
įstatymo, bet viduje aš turėjau ramybę, nes buvau teisus prieš įstatymą, saugus,
jūs galėtumėte pasakyti – buvau malonėje.
Pašventinimas
Paulius
klausė galatus, argi jie pradėję Dvasioje, pasieks brandą įstatymu? Atsakymas –
žinoma ne. Paulius tikino juos, kad užuot bijoję, jog prasilenkia su Dievu, nes
žmonės jiems sako paklusti x ir y taisyklėms, jie būtų saugūs Kristuje, naujo
kūrinio tiesoje, nes žmogaus dvasia yra Jame.
Paulius
sakė, kad jeigu jūs mylite Dievą ir mylite savo artimą kaip save patį*, jūs
įvykdote įstatymą, taigi ilsėkitės toje malonėje – Kristus jumyse. Tai labai
paprasta. Nepadarykime savo tikėjimo sudėtingu. Jis įspėjo, kad velnio taktika –
padaryti jūsų tikėjimą sudėtingu,** suvedžioti ir nukreipti į sudėtingą
tikėjimą. (*Romiečiams 13:8-10, **2 Korintiečiams 11:3-4)
Svarbiausia
mūsų pašventinime yra tai: mes esame atgimę, bet turime leisti gyvenimui mūsų
dvasioje tekėti iš mūsų dvasios, kad būtų atnaujintas mūsų protas (mintys/emocijos)
ir tada tekėti į mūsų kūną, kuris tampa gyva auka tam, kad mes vaikščiotume
Dievo keliais. Taigi daugiau jokių problemų. Gyvenimas iš dvasios į sielą ir
kūną.
Anot
Pauliaus, galatų problema ta, kad žmonės manipuliavo (burtininkavo)
tikinčiaisiais nurodydami jiems, ką jie turi ir ko neturi daryti, kad patiktų
Dievui, užuot nukreipus juos paklusti Kristui iš vidaus į išorę.
Pavyzdžiui
1986
būdamas pastoriaus padėjėju Boulderio municipalitete, Kolorado valstijoje, vienai
jaunai moteriai padėjau gelbėti jos santuoką. Jos vyro bendradarbis pakvietė jį
į vietinę, Kristaus Bažnyčios (Church of Christ) denominaciją. Pagal jų įsitikinimus,
tu negali būti išgelbėtas, jeigu nesi pakrikštytas vandenyje jų bažnyčioje.
Šios
jaunos moters vyras norėjo tarnauti Dievui, ir nors jis buvo atgimęs bei
krikštytas Šventąja Dvasia, jis ėmė abejoti dėl savojo išgelbėjimo, nes jo bendradarbis
visą savaitę jam įrodinėjo savąją doktriną. Dėl spaudimo paklusti ir iš baimės,
kad praras Dievą, jis pasidavė.
Paprasto
atgimimo jiems nepakako. Dabar gi jis dar turėjo būti „pašventintas“. Jo bažnyčios
vyresnieji patikrino jo žmonos spintą ir išmetė visus, anot jų, per daug atvirus,
gundančius ar seksualius rūbus. Vyrui buvo pasakyta sudeginti tuos rūbus, nemėginti
jų parduoti ar paaukoti, kad jie nebūtų nuodėmės priežastimi kitoms moterims, kaip
(pasak jų) buvo su jo žmona.
Paskui
jie pareikalavo atsikratyti televizoriumi, nes ir jis galįs atverti juos
nuodėmei. Po to, iš namų buvo pašalinti visi laikraščiai, žurnalai ir knygos,
išskyrus Bibliją ir jų bažnyčios žurnalą bei mokymų užrašus. Kai vyresnieji
sužinojo, kad jis su savo žmona lanko miesto baseiną, jie padarė išvadą, kad
kitos moterys, prisidengusios tik maudymosi kostiumėliais gali sukelti jos
vyrui geidulį.
Visa
tai buvo daroma vardan „pašventinimo“. Kai galiausiai jis jau buvo atgimęs
pagal jų standartus, jis turėjo būti pašventintas. Remiantis praeitos savaitės
mokymu, jūs aiškiai galite suprasti, kad tai yra tikras burtininkavimo pavyzdys
– manipuliacija Dievo Žodžiu ir žmonėmis, kad būtų galima vykdyti išorinę
kontrolę. Galiausiai jie išsiskyrė, jis pasakė, kad jo žmona nėra išgelbėta ir
nesutinka jam paklusti. Pradėjęs Dvasioje jis patikėjo melu, kad taps brandesniu
ir labiau išbaigtu per „įstatymą“. Tai – kūniškos pastangos patikti Dievui.
Palaukite, čia dar
ne viskas
Po
kelių metų, kitoje bažnyčioje, viena ponia išreiškė susirūpinimą dėl savo
neišgelbėto vyro. Ji išvardino eilę dalykų, kuriuos ji darė: ji kaip savanorė dirbo
su vaikais, dirbo krikščioniškoje mokykloje, buvo tarnavimo moterims lyderė,
niekada nepraleisdavo bažnytinių tarnavimų, vadovavo globos tarnavimui, aukojo
dešimtines nuo visų šeimos pajamų... ir ji norėjo sužinoti, kodėl Dievas
neatsako į jos maldą dėl vyro išgelbėjimo. Manė, gal jai reikėtų pasninkauti kartą
per savaitę? Klausė ar galinti dar ką nors padaryti, kad taptų šventesne, kad
Dievas atsakytų į jos maldą? Ji mėgino „pasišventinti“, kad tik jos maldos būtų
atsakytos.
Mano
patarimas jai buvo – malonė. Aš liepiau jai mėnesį visiškai nelankyti bažnyčios
ir tą laiką, kurį ji skirdavo tarnavimui surinkime, paskirti vyrui ir vaikams,
nes vyras negalėjo varžytis su Dievu. Todėl patariau nunešti jiems Dievą savyje
ir parodyti meilę bei dėmesį, kurio jos vyras ir jų vaikai verti, nes Viešpats
yra pirmas ir svarbiausias. Po 3 savaičių, sekmadienio tarnavimo metu, per
duris įėjo visa jų šeima. Kai tik vyras pamatė pasikeitimą savo žmonoje, apsisprendė
tikėti ir tarnauti Dievui. Visą tą laiką, kiek mes buvome toje bažnyčioje, jie
abu buvo aktyvūs.
Ar tu gyveni iš
vidaus į išorę, ar iš išorės į vidų?
Pradėję
Dvasioje ir subręsti turime Dvasioje. Jei nepradėjome Dvasioje, tai ir nesubręsime
įstatymu, vykdydami išorines taisykles ir nuostatus. (Galatams 3:1-3)
Legalizmas/įstatymiškumas,
tai tik paprasčiausias bandymas nusipelnyti Dievo palankumą ir atleidimą mūsų
pačių pastangomis.
Pašventinimas
– tai gyvenimo stilius, kai gyveni iš vidaus į išorę darydamas eilę mažų
sprendimų dėl teisumo, ir tuos sprendimus priimi malonės ir ramybės pozicijoje,
turėdamas užtikrintumą, kad Kristus mumyse veda mus kiekviename žingsnyje ir apsisprendime
paklusti Jam.
Mes
gyvename vidinį gyvenimą, į išorę išeinantį saugioje pozicijoje Kristuje – mylėdami
Jį iš vidaus į išorę ir bręsdami, nes mylime Jį ne todėl, kad bijome, esą
darydami kažką neteisingo atveriame duris ligai, nelaimei ar tragedijai.
Baimė
Tiek
daug žmonių yra įsitraukę į įvairią religinę veiklą tik todėl, kad jie bijo
„prasilenkti su Dievu“, atverti save „nelaimei, ligai ar tragedijai“. Jie
nežino, kad ignoruoja Romiečiams 5:1-5, kur sakoma, kad mes esame taikoje su
Dievu ir Jis su mumis ir, kad mes gyvename malonėje. Baimė – dažna religinių
pastangų šaknis.
Daugelis
norėdami daugiau išmokti ir priartėti prie Dievo, ar tai būtų hebrajų šaknų
pažinimas, ar konferencijų bei susirinkimų įvairiomis temomis lankymas, bando kažką
išmokti ir surasti tą vienintelį raktą, kuris turėtų jiems atrakinti dangų, kad
tik būtų atsakytos jų maldos. Kristus yra mumyse – susitikime su Juo tenai.
Mano
patyrimas toks, kad beveik visi stebuklai kuriuos mačiau savo gyvenime,
išplaukė iš intymaus bendravimo su Juo ir niekada iš kažko darymo dėl Jo ar darymo
to, kas atseit susiję su Juo. Įsidėmėkite, kad Kristus yra jumyse. Jūs turite
Dievo protą savyje. Gyvenkite pagal taisyklę kurią Paulius paskelbė galatams –
svarbiausia naujas kūrinys. Jei taip elgsitės, ramybė ir malonė bus su jumis.
Mes turime Kristų savyje,
ko dar mums reikia? Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti!
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.