Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Ko dar tu nori? 5 dalis, Išsigandę policijos

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 6 d.,

Sveiki,
Kai Barbara ir aš mokėmės vidurinėje mokykloje, ji priklausė sportinės rinktinės palaikymo komandai, buvo „vėliavos mergaitė“, viena iš kelių vėliavnešių, ilgomis vėliavomis sinchronizuojančių palaikymo komandos pasirodymus sportinių varžybų pertraukų metu.

Vieną vakarą, po futbolo varžybų, važiavome į jos namus, kad ji galėtų persirengti, nes po to planavome pavalgyti picos. Prisimenu tai, lyg tai būtų buvę vakar. Palaikymo komandos uniforma atitiko raudoną ir mėlyną mokyklos spalvas. Buvo šiltas vakaras, taigi važiuojant, per galinį atidarytą automobilio langą kyšojo vėliavos kotas.

Staiga, policijos pareigūnas, ką tik prasilenkęs su mumis, važiavęs priešingo eismo juostoje, apsisuko, įjungė signalą ir švyturėlius ir pasivijo mus. Žinojau, kad greičio aš neviršijau ir užtvirtinau Barbarai, kad viskas bus gerai.


Jis atrodė labai susirūpinęs, o jo prožektorius švietė tai tiesiai į mūsų veidus, tai į automobilį, tai vėl į veidus. Galiausiai jis pasakė, kad toks pat baltas, dviejų durų automobilis kaip ir mano, prieš kelias minutes dalyvavo vagystėje iš degalinės. Ten taip pat buvo vyras ir moteris, ir mes atitinkame jų apibūdinimą. Aš ramiai paaiškinau, kad mes vykstame iš futbolo varžybų ir, kad mano mergina ten buvo vėliavnešė, ir tai jam turėtų būti akivaizdu, jog mes vykstame namo po žaidynių, o ne po vagystės. Stebuklų stebuklas, bet jis patikėjo tuo kas akivaizdu ir mes nuvažiavome savo keliu.

Pradžioje mano širdis labai daužėsi, tačiau tuo pat metu, aš jaučiausi saugus, nes mes nebuvome padarę ko nors blogo –neviršijome greičio, nevažiavome neatsargiai ir žinoma, mes neapiplėšėme degalinės. Jei mano sąžinė nebūtų buvus švari, aš būčiau išsigandęs įstatymo, bet viduje aš turėjau ramybę, nes buvau teisus prieš įstatymą, saugus, jūs galėtumėte pasakyti – buvau malonėje.

Pašventinimas
Paulius klausė galatus, argi jie pradėję Dvasioje, pasieks brandą įstatymu? Atsakymas – žinoma ne. Paulius tikino juos, kad užuot bijoję, jog prasilenkia su Dievu, nes žmonės jiems sako paklusti x ir y taisyklėms, jie būtų saugūs Kristuje, naujo kūrinio tiesoje, nes žmogaus dvasia yra Jame.


Paulius sakė, kad jeigu jūs mylite Dievą ir mylite savo artimą kaip save patį*, jūs įvykdote įstatymą, taigi ilsėkitės toje malonėje – Kristus jumyse. Tai labai paprasta. Nepadarykime savo tikėjimo sudėtingu. Jis įspėjo, kad velnio taktika – padaryti jūsų tikėjimą sudėtingu,** suvedžioti ir nukreipti į sudėtingą tikėjimą. (*Romiečiams 13:8-10, **2 Korintiečiams 11:3-4)

Svarbiausia mūsų pašventinime yra tai: mes esame atgimę, bet turime leisti gyvenimui mūsų dvasioje tekėti iš mūsų dvasios, kad būtų atnaujintas mūsų protas (mintys/emocijos) ir tada tekėti į mūsų kūną, kuris tampa gyva auka tam, kad mes vaikščiotume Dievo keliais. Taigi daugiau jokių problemų. Gyvenimas iš dvasios į sielą ir kūną.

Anot Pauliaus, galatų problema ta, kad žmonės manipuliavo (burtininkavo) tikinčiaisiais nurodydami jiems, ką jie turi ir ko neturi daryti, kad patiktų Dievui, užuot nukreipus juos paklusti Kristui iš vidaus į išorę.

Pavyzdžiui
1986 būdamas pastoriaus padėjėju Boulderio municipalitete, Kolorado valstijoje, vienai jaunai moteriai padėjau gelbėti jos santuoką. Jos vyro bendradarbis pakvietė jį į vietinę, Kristaus Bažnyčios (Church of Christ) denominaciją. Pagal jų įsitikinimus, tu negali būti išgelbėtas, jeigu nesi pakrikštytas vandenyje jų bažnyčioje.

Šios jaunos moters vyras norėjo tarnauti Dievui, ir nors jis buvo atgimęs bei krikštytas Šventąja Dvasia, jis ėmė abejoti dėl savojo išgelbėjimo, nes jo bendradarbis visą savaitę jam įrodinėjo savąją doktriną. Dėl spaudimo paklusti ir iš baimės, kad praras Dievą, jis pasidavė.

Paprasto atgimimo jiems nepakako. Dabar gi jis dar turėjo būti „pašventintas“. Jo bažnyčios vyresnieji patikrino jo žmonos spintą ir išmetė visus, anot jų, per daug atvirus, gundančius ar seksualius rūbus. Vyrui buvo pasakyta sudeginti tuos rūbus, nemėginti jų parduoti ar paaukoti, kad jie nebūtų nuodėmės priežastimi kitoms moterims, kaip (pasak jų) buvo su jo žmona.

Paskui jie pareikalavo atsikratyti televizoriumi, nes ir jis galįs atverti juos nuodėmei. Po to, iš namų buvo pašalinti visi laikraščiai, žurnalai ir knygos, išskyrus Bibliją ir jų bažnyčios žurnalą bei mokymų užrašus. Kai vyresnieji sužinojo, kad jis su savo žmona lanko miesto baseiną, jie padarė išvadą, kad kitos moterys, prisidengusios tik maudymosi kostiumėliais gali sukelti jos vyrui geidulį.

Visa tai buvo daroma vardan „pašventinimo“. Kai galiausiai jis jau buvo atgimęs pagal jų standartus, jis turėjo būti pašventintas. Remiantis praeitos savaitės mokymu, jūs aiškiai galite suprasti, kad tai yra tikras burtininkavimo pavyzdys – manipuliacija Dievo Žodžiu ir žmonėmis, kad būtų galima vykdyti išorinę kontrolę. Galiausiai jie išsiskyrė, jis pasakė, kad jo žmona nėra išgelbėta ir nesutinka jam paklusti. Pradėjęs Dvasioje jis patikėjo melu, kad taps brandesniu ir labiau išbaigtu per „įstatymą“. Tai – kūniškos pastangos patikti Dievui.

Palaukite, čia dar ne viskas
Po kelių metų, kitoje bažnyčioje, viena ponia išreiškė susirūpinimą dėl savo neišgelbėto vyro. Ji išvardino eilę dalykų, kuriuos ji darė: ji kaip savanorė dirbo su vaikais, dirbo krikščioniškoje mokykloje, buvo tarnavimo moterims lyderė, niekada nepraleisdavo bažnytinių tarnavimų, vadovavo globos tarnavimui, aukojo dešimtines nuo visų šeimos pajamų... ir ji norėjo sužinoti, kodėl Dievas neatsako į jos maldą dėl vyro išgelbėjimo. Manė, gal jai reikėtų pasninkauti kartą per savaitę? Klausė ar galinti dar ką nors padaryti, kad taptų šventesne, kad Dievas atsakytų į jos maldą? Ji mėgino „pasišventinti“, kad tik jos maldos būtų atsakytos.

Mano patarimas jai buvo – malonė. Aš liepiau jai mėnesį visiškai nelankyti bažnyčios ir tą laiką, kurį ji skirdavo tarnavimui surinkime, paskirti vyrui ir vaikams, nes vyras negalėjo varžytis su Dievu. Todėl patariau nunešti jiems Dievą savyje ir parodyti meilę bei dėmesį, kurio jos vyras ir jų vaikai verti, nes Viešpats yra pirmas ir svarbiausias. Po 3 savaičių, sekmadienio tarnavimo metu, per duris įėjo visa jų šeima. Kai tik vyras pamatė pasikeitimą savo žmonoje, apsisprendė tikėti ir tarnauti Dievui. Visą tą laiką, kiek mes buvome toje bažnyčioje, jie abu buvo aktyvūs.

Ar tu gyveni iš vidaus į išorę, ar iš išorės į vidų?
Pradėję Dvasioje ir subręsti turime Dvasioje. Jei nepradėjome Dvasioje, tai ir nesubręsime įstatymu, vykdydami išorines taisykles ir nuostatus. (Galatams 3:1-3)

Legalizmas/įstatymiškumas, tai tik paprasčiausias bandymas nusipelnyti Dievo palankumą ir atleidimą mūsų pačių pastangomis.

Pašventinimas – tai gyvenimo stilius, kai gyveni iš vidaus į išorę darydamas eilę mažų sprendimų dėl teisumo, ir tuos sprendimus priimi malonės ir ramybės pozicijoje, turėdamas užtikrintumą, kad Kristus mumyse veda mus kiekviename žingsnyje ir apsisprendime paklusti Jam.

Mes gyvename vidinį gyvenimą, į išorę išeinantį saugioje pozicijoje Kristuje – mylėdami Jį iš vidaus į išorę ir bręsdami, nes mylime Jį ne todėl, kad bijome, esą darydami kažką neteisingo atveriame duris ligai, nelaimei ar tragedijai.

Baimė
Tiek daug žmonių yra įsitraukę į įvairią religinę veiklą tik todėl, kad jie bijo „prasilenkti su Dievu“, atverti save „nelaimei, ligai ar tragedijai“. Jie nežino, kad ignoruoja Romiečiams 5:1-5, kur sakoma, kad mes esame taikoje su Dievu ir Jis su mumis ir, kad mes gyvename malonėje. Baimė – dažna religinių pastangų šaknis.

Daugelis norėdami daugiau išmokti ir priartėti prie Dievo, ar tai būtų hebrajų šaknų pažinimas, ar konferencijų bei susirinkimų įvairiomis temomis lankymas, bando kažką išmokti ir surasti tą vienintelį raktą, kuris turėtų jiems atrakinti dangų, kad tik būtų atsakytos jų maldos. Kristus yra mumyse – susitikime su Juo tenai.

Mano patyrimas toks, kad beveik visi stebuklai kuriuos mačiau savo gyvenime, išplaukė iš intymaus bendravimo su Juo ir niekada iš kažko darymo dėl Jo ar darymo to, kas atseit susiję su Juo. Įsidėmėkite, kad Kristus yra jumyse. Jūs turite Dievo protą savyje. Gyvenkite pagal taisyklę kurią Paulius paskelbė galatams – svarbiausia naujas kūrinys. Jei taip elgsitės, ramybė ir malonė bus su jumis.

Mes turime Kristų savyje, ko dar mums reikia? Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

1 komentaras: