Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. kovo 22 d., antradienis

Pranašiškai / teismas. 3 dalis

John Fenn, 2016 m. vasario mėn. 27 d.,

 
Sveiki,
Praėjusias savaites rašiau apie Viešpaties aplankymą ir savo regėjimą apie Kristaus kūną, na o šiandien pabaigsiu šią temą.

Tai užmigusios bažnyčios žadinimas
Žvelgiant į visą pasaulį, daugumai Kristaus kūno narių tikėti Jėzumi yra gyvenimo arba mirties klausimas. Nors trūksta solidaus mokymo apie daugumą tikėjimo aspektų, pavojinguose regionuose daugelis dėl Jo dega daugiau nei dauguma „laisvose“ pasaulio dalyse. Vienas namų bažnyčios lyderis iš Kinijos pasakė, kad kiekvieną mėnesį pas Viešpatį ateina maždaug 1.000.000 kiniečių, bet mokymo, pavyzdžiui apie santuoką ir šeimą, jie turi mažiau. Indija pagal skaičius ne daug nuo jų atsilieka, Viešpats pasakė, kad situacija Indijoje pasikeitė, dabar, užuot pasikliovę užsienio misionieriais, čia evangelizuoja patys indai.

Liūdnai linksiu galvą, kai girdžiu lyderius auditorinėje bažnyčioje pranašaujant, kad „prabudimas“, kurio jie laukia, prasidės kai... (viena iš tų pranašysčių, teigia - kai Karolina Pathers laimės Super Bowl). Žmonės, tai jau vyksta, bet prabudimas neateina į auditoriją esančią šalia jūsų – jis vyksta iš šeimos į šeimą, kaip Edeno sode ir tai įsteigė pats Dievas, Jis niekada nepaliko namų.

Bet kaip atrodo teismas, kuris prasideda nuo Dievo namų?
Kai patikite Jėzumi, jūs teisiate patys save. Kai jūs sakote: „Aš nusidėjėlis ir man reikia Dievo pagalbos“ - jūs teisiate save ir priimate Kristaus aprūpinimą. Tas „pagrindinis“ savęs nuteisimas pakloja pamatą teisimui, kuris tęsiasi visą gyvenimą.

Kai darome kažką blogo ir savo viduje pajaučiame Tiesos Dvasios sielvartą, ir kai pripažindami sakome: „Aš suklydau, Viešpatie“ – mes teisiame save. Kai mes suvokiame, kad kažkam pasakėme kažką įžeidžiančio ir kai mes einame pas jį ir atsiprašome – mes teisiame patys save. Kai Dievas tvarkosi su mūsų nuodėme ar širdies problema, kai disciplinuoja mus fiziškai ar mūsų mintis ir kai mes tinkamai atsakome – mes teisiame save.

Kai liaujamės visur bėgioję kaip vaikai, prie naujausių blizgančių dvasinių žaisliukų, kad susitelktume į vidų, į Kristų mumyse, tam, kad augtume Jame – mes teisiame patys save.

Kai suvokiame, kad mūsų tikėjimas yra stagnacijoje, nes esame užsidarę siaurame tikėjimo rate, ir nusižeminę peržengiame savo ribas, kad tikrai išmoktume daugiau už tai ką manome gerai žiną – m es teisiame save.

Galbūt dėl to, kad joks surinkimas nebepatenkino mūsų, mes ilgą laiką nebendravome su kitais tikinčiaisiais. Tuomet Dievas dirbo su mumis šitoje srityje, ir mes suvokėme, kad yra žmonės ir tikri santykiai kurių mes iš tiesų ieškome. Tuomet mes teisiame patys save. Dievotų prioritetų nustatymas ir elgimasis pagal juos tai – savęs teisimas.

Kai suklydęs pardavėjas duoda mums iš kasos grąžą mūsų naudai ir, kai užuot pasilaikę tuos papildomus pinigus mes gražiname juos – mes teisiame save. Kai padavėjas restorane, sumažindamas sumą mūsų naudai, netyčia nepriskaičiuoja dalies užsakyto maisto, ir kai mes atkreipiame į tai dėmesį, užuot tyliai apmokėję mažesnę sumą – mes teisiame save. Kai ką nors pasiskolinę ar išsinormavę gražiname geresnės būklės negu paėmėme – mes teisiame save ir vaikščiojame meilėje.

Kokia tai bebūtų sritis kurioje Dievas su mumis tvarkosi, jei mes tinkamai atsakome – mes teisiame save. Ačiū Jam, nes Jis yra kantrus, dažnai dešimtmečius laukia, kad susitvarkytų su mūsų širdies problemomis ir charakteriu.

Būtent apie Vakarus
Kai aš paklausiau apie JAV ir Europą, Jis atsakė taip, kaip ir anais dviem kartais ir dar suteikė daugiau aiškumo nei anksčiau. Kadangi Jis kreipia mane atgal, prie to ką man sakė anksčiau, akivaizdu, kad man reikia sužinoti daugiau. Tačiau iš esmės niekas nuo to laiko nepasikeitė. Pirmą kartą Jis sakė:

„Studijuok persekiojimų istoriją. Atkreipk dėmesį, kad beveik visada yra ekonominis ir politinis spaudimas. Tie spaudimai verčia Mano žmones save teisti ir susitelkti į tai, kas tikrai yra svarbu. Prisimink ką tau sakiau prieš eilę metų, kai paklausei apie Ananiją ir Sapfyrą: „Daugelis šioje tautoje šaukia Tėvą prabudimo, tačiau jeigu Tėvas išlies tai ko jie prašo, šioje žemėje bus daug, daug Ananijų ir Sapfyrų, nes teisimo lygis tolygus patepimo lygiui.“

(Dievo buvimo intensyvi šviesa priverčia tamsą trauktis. Jei savo širdyje ir gyvenime tu esi šviesa, tu gali išstovėti tame šviesos intensyvume. Bet jei širdis ir gyvenimas yra tamsa, kaip Ananijo ir Sapfyros atveju, bus labai blogai).

Aš dalinausi tuo, ko Jis mane mokė apie Ananiją ir Sapfyrą, kituose mokymuose ir raštuose, taigi nenoriu leistis į detales, tik noriu pasakyti, kad jų nuodėmė buvo veidmainystė didelės vienybės ir Tėvo Dvasios išsiliejimo metu (kai visas Kristaus kūnas iškart po Sekminių buvo Jeruzalėje). Vienybė turėjo būti apsaugota.

Negi manote, kad keista, jog Jis saugo vienybę ir meilę kūne. Pamąstykite apie tai tokiu kampu: jei turite namuose mažų vaikų, jūs ginsite jų nekaltumą neleisdami, kad jie girdėtų suaugusių kalbas. Jūs teisite tai kas sakoma, įvertinsite ką leisti į savo vaikų gyvenimą, kad apsaugotumėte jų nekaltumą. Tai tas pats dalykas. Dėl tos pačios priežasties Jis sustabdė Saulių iš Tarso, kai jis priartėjo prie Damasko, tiesiog prieš pat Sauliui išplečiant savo persekiojimą į kitas tautas. Jis gynė kūną neleisdamas persekiojimui išsiplėsti. Jis klausė Sauliaus: „Kodėl mane persekioji?“. Viešpats priima tai asmeniškai.

Persekiojimas
Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu. Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti... Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus“.

„Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą. Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! 1 Petro 4:12-17

Petrui rašant, tuo metu romėnai dar nebuvo pradėję valstybės patvirtinto krikščionių persekiojimo, nors kai kuriose imperijos vietose jie jau buvo persekiojami (net iki mirties). Daugiausia tai buvo kultūrinio pobūdžio persekiojimas – šmeižto, įžeidinėjimų* ir melagingų gandų apie krikščionis skleidimas. Krikščionybei plintant įvairiuose visuomeniniuose sluoksniuose, visuomenės nuomonė atsigręžė prieš ją. Apibendrinant 1 Petro laišką galima pasakyti, kad Petro patarimas buvo paklusti valdžioms, gyventi teisiai ir sąžiningai, kad išvengti persekiojimo. Toks teismo, kuris prasideda nuo Dievo namų, kontekstas – teisti save ir gyventi teisiai, dievotai ir tvarkingai. (*1 Petro 2:11-15; 3:13-18; 4:12-19)

Kai 64 m. liepos 19 d. prasidėjo Romos gaisras, Neronas nuteikė imperiją prieš krikščionis, apkaltino juos, paskleidė naujo lygio šmeižtą ir propagandą. Tarp kitų melų buvo sakoma, kad krikščionys dalyvauja orgijose – „meilės puotose“, kad jie kanibalai, nes valgo Jėzaus kūną ir geria Jo kraują. Krikščionys tapo nekenčiami, vadinami piktais ir nesąžiningais, dažniausiai jų šalindavosi.

Prasidėjus ekonominėms Romos kančioms, kaltinimas krito ant krikščionių. Dabar panašius dalykus matome augant Vakaruose. Viešpats priminė ką buvo man sakęs Tėvas, Jis sujungė tai į vieną. Kai kuriuos dalykus išvardinsiu: „Žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje; konservatoriai, krikščionys ir žydai bus kaltinami dėl ekonomikos ir kitų problemų...“ 2015-siais aš prisiminiau Jo 2005-ų metų teiginį, apie tai, kad po 10 metų nebus galima atpažinti krašto. Ir dabar, 2015-siais, Jis man pasakė: „Aš ir vėl tai sakau, po 5 metų tu dar labiau jo nepažinsi.“

Per porą ateinančių metų mes Jungtinėse Valstijose pamatysime naujo lygio kultūrinį persekiojimą. Susitelkime į teisingą gyvenimą, investuokime į santykius su tais, kurie tame pačiame dvasiniame puslapyje, o jei negalite tokių rasti, tai verskite savo širdies puslapį ir susitvarkykite su tuo. Dar 2001-ais, vasario 4 dieną, Jis man pasakė: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar; aš veikiu per santykius.“

Yra daug daugiau, bet šiandienai – jei teisime save ir susitelksime į tai kas tikra ir į dabartinius santykius Kristuje, per sekančius kelis metus, mums bus daug lengviau. Sužeisti bus tie, kurie myli pasaulį, nors ir mãno esantys tikėjimo žmonėmis. Turtą tokie prilygina dievotumui, žinias brandai, o išorę – realybei ir solidumui.

ŠTAI KĄ sakė man Viešpats, - Jis 10 metų daugeliui Kristaus kūne leido elgtis kaip vaikams – lakstyti ir gainiotis įvairius naujausius ir šauniausius mokymus; bet dabar atėjo laikas augti. Savo iniciatyva Jis prašo mūsų teisti save pačius. Tikisi, kad ateityje išvengsime daugybės nebūtinų sunkumų. Atėjo laikas susikaupti, augti, įsitvirtinti tame kuo mes tikime. Siekime Jo ir susitelkime į tai, kuo iš tiesų tikime, nes pasauliui ateina sunkūs laikai.

Ach, kitą savaitę nauja tema... negi nesidžiaugiate? Cha cha.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.