John Fenn, 2016 m. vasario
mėn. 27 d.,
Sveiki,
Praėjusias
savaites rašiau apie Viešpaties aplankymą ir savo regėjimą apie Kristaus kūną, na
o šiandien pabaigsiu šią temą.
Žvelgiant
į visą pasaulį, daugumai Kristaus kūno narių tikėti Jėzumi yra gyvenimo arba
mirties klausimas. Nors trūksta solidaus mokymo apie daugumą tikėjimo aspektų,
pavojinguose regionuose daugelis dėl Jo dega daugiau nei dauguma „laisvose“
pasaulio dalyse. Vienas namų bažnyčios lyderis iš Kinijos pasakė, kad kiekvieną
mėnesį pas Viešpatį ateina maždaug 1.000.000 kiniečių, bet mokymo, pavyzdžiui
apie santuoką ir šeimą, jie turi mažiau. Indija pagal skaičius ne daug nuo jų
atsilieka, Viešpats pasakė, kad situacija Indijoje pasikeitė, dabar, užuot pasikliovę
užsienio misionieriais, čia evangelizuoja patys indai.
Liūdnai
linksiu galvą, kai girdžiu lyderius auditorinėje bažnyčioje pranašaujant, kad
„prabudimas“, kurio jie laukia, prasidės kai... (viena iš tų pranašysčių,
teigia - kai Karolina Pathers laimės Super
Bowl). Žmonės, tai jau vyksta, bet prabudimas neateina į auditoriją esančią
šalia jūsų – jis vyksta iš šeimos į šeimą, kaip Edeno sode ir tai įsteigė pats
Dievas, Jis niekada nepaliko namų.
Bet kaip atrodo
teismas, kuris prasideda nuo Dievo namų?
Kai
patikite Jėzumi, jūs teisiate patys save. Kai jūs sakote: „Aš nusidėjėlis ir
man reikia Dievo pagalbos“ - jūs teisiate save ir priimate Kristaus aprūpinimą.
Tas „pagrindinis“ savęs nuteisimas pakloja pamatą teisimui, kuris tęsiasi visą
gyvenimą.
Kai
darome kažką blogo ir savo viduje pajaučiame Tiesos Dvasios sielvartą, ir kai pripažindami
sakome: „Aš suklydau, Viešpatie“ – mes teisiame save. Kai mes suvokiame, kad kažkam
pasakėme kažką įžeidžiančio ir kai mes einame pas jį ir atsiprašome – mes
teisiame patys save. Kai Dievas tvarkosi su mūsų nuodėme ar širdies problema, kai
disciplinuoja mus fiziškai ar mūsų mintis ir kai mes tinkamai atsakome – mes
teisiame save.
Kai
liaujamės visur bėgioję kaip vaikai, prie naujausių blizgančių dvasinių žaisliukų,
kad susitelktume į vidų, į Kristų mumyse, tam, kad augtume Jame – mes teisiame patys
save.
Kai
suvokiame, kad mūsų tikėjimas yra stagnacijoje, nes esame užsidarę siaurame tikėjimo
rate, ir nusižeminę peržengiame savo ribas, kad tikrai išmoktume daugiau už tai
ką manome gerai žiną – m es teisiame save.
Galbūt
dėl to, kad joks surinkimas nebepatenkino mūsų, mes ilgą laiką nebendravome su kitais
tikinčiaisiais. Tuomet Dievas dirbo su mumis šitoje srityje, ir mes suvokėme,
kad yra žmonės ir tikri santykiai kurių mes iš tiesų ieškome. Tuomet mes
teisiame patys save. Dievotų prioritetų nustatymas ir elgimasis pagal juos tai –
savęs teisimas.
Kai
suklydęs pardavėjas duoda mums iš kasos grąžą mūsų naudai ir, kai užuot
pasilaikę tuos papildomus pinigus mes gražiname juos – mes teisiame save. Kai
padavėjas restorane, sumažindamas sumą mūsų naudai, netyčia nepriskaičiuoja dalies
užsakyto maisto, ir kai mes atkreipiame į tai dėmesį, užuot tyliai apmokėję
mažesnę sumą – mes teisiame save. Kai ką nors pasiskolinę ar išsinormavę
gražiname geresnės būklės negu paėmėme – mes teisiame save ir vaikščiojame
meilėje.
Kokia
tai bebūtų sritis kurioje Dievas su mumis tvarkosi, jei mes tinkamai atsakome –
mes teisiame save. Ačiū Jam, nes Jis yra kantrus, dažnai dešimtmečius laukia,
kad susitvarkytų su mūsų širdies problemomis ir charakteriu.
Būtent apie Vakarus
Kai
aš paklausiau apie JAV ir Europą, Jis atsakė taip, kaip ir anais dviem kartais
ir dar suteikė daugiau aiškumo nei anksčiau. Kadangi Jis kreipia mane atgal,
prie to ką man sakė anksčiau, akivaizdu, kad man reikia sužinoti daugiau.
Tačiau iš esmės niekas nuo to laiko nepasikeitė. Pirmą kartą Jis sakė:
„Studijuok
persekiojimų istoriją. Atkreipk dėmesį, kad beveik visada yra ekonominis ir
politinis spaudimas. Tie spaudimai verčia Mano žmones save teisti ir susitelkti
į tai, kas tikrai yra svarbu. Prisimink ką tau sakiau prieš eilę metų, kai
paklausei apie Ananiją ir Sapfyrą: „Daugelis šioje tautoje šaukia Tėvą
prabudimo, tačiau jeigu Tėvas išlies tai ko jie prašo, šioje žemėje bus daug,
daug Ananijų ir Sapfyrų, nes teisimo lygis tolygus patepimo lygiui.“
(Dievo
buvimo intensyvi šviesa priverčia tamsą trauktis. Jei savo širdyje ir gyvenime tu
esi šviesa, tu gali išstovėti tame šviesos intensyvume. Bet jei širdis ir
gyvenimas yra tamsa, kaip Ananijo ir Sapfyros atveju, bus labai blogai).
Aš
dalinausi tuo, ko Jis mane mokė apie Ananiją ir Sapfyrą, kituose mokymuose ir
raštuose, taigi nenoriu leistis į detales, tik noriu pasakyti, kad jų nuodėmė
buvo veidmainystė didelės vienybės ir Tėvo Dvasios išsiliejimo metu (kai visas
Kristaus kūnas iškart po Sekminių buvo Jeruzalėje). Vienybė turėjo būti
apsaugota.
Negi
manote, kad keista, jog Jis saugo vienybę ir meilę kūne. Pamąstykite apie tai tokiu
kampu: jei turite namuose mažų vaikų, jūs ginsite jų nekaltumą neleisdami, kad jie
girdėtų suaugusių kalbas. Jūs teisite tai kas sakoma, įvertinsite ką leisti į
savo vaikų gyvenimą, kad apsaugotumėte jų nekaltumą. Tai tas pats dalykas. Dėl
tos pačios priežasties Jis sustabdė Saulių iš Tarso, kai jis priartėjo prie
Damasko, tiesiog prieš pat Sauliui išplečiant savo persekiojimą į kitas tautas.
Jis gynė kūną neleisdamas persekiojimui išsiplėsti. Jis klausė Sauliaus: „Kodėl
mane persekioji?“. Viešpats priima tai asmeniškai.
Persekiojimas
„Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums
būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. Verčiau džiaukitės,
dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš,
galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu. Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, –
jūs palaiminti... Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys
ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus“.
„Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul
nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą. Nes jau metas prasidėti teismui nuo
Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas
laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! 1 Petro 4:12-17
Petrui rašant, tuo metu romėnai dar nebuvo pradėję valstybės
patvirtinto krikščionių persekiojimo, nors kai kuriose imperijos vietose jie jau
buvo persekiojami (net iki mirties). Daugiausia tai buvo kultūrinio pobūdžio
persekiojimas – šmeižto, įžeidinėjimų* ir melagingų gandų apie krikščionis
skleidimas. Krikščionybei plintant įvairiuose visuomeniniuose sluoksniuose,
visuomenės nuomonė atsigręžė prieš ją. Apibendrinant 1 Petro laišką galima
pasakyti, kad Petro patarimas buvo paklusti valdžioms, gyventi teisiai ir
sąžiningai, kad išvengti persekiojimo. Toks teismo, kuris prasideda nuo Dievo
namų, kontekstas – teisti save ir gyventi teisiai, dievotai ir tvarkingai. (*1 Petro
2:11-15; 3:13-18; 4:12-19)
Kai 64 m. liepos 19 d. prasidėjo Romos gaisras, Neronas nuteikė
imperiją prieš krikščionis, apkaltino juos, paskleidė naujo lygio šmeižtą ir propagandą.
Tarp kitų melų buvo sakoma, kad krikščionys dalyvauja orgijose – „meilės puotose“,
kad jie kanibalai, nes valgo Jėzaus kūną ir geria Jo kraują. Krikščionys tapo nekenčiami,
vadinami piktais ir nesąžiningais, dažniausiai jų šalindavosi.
Prasidėjus ekonominėms Romos kančioms, kaltinimas krito ant
krikščionių. Dabar panašius dalykus matome augant Vakaruose. Viešpats priminė
ką buvo man sakęs Tėvas, Jis sujungė tai į vieną. Kai kuriuos dalykus
išvardinsiu: „Žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje; konservatoriai,
krikščionys ir žydai bus kaltinami dėl ekonomikos ir kitų problemų...“ 2015-siais
aš prisiminiau Jo 2005-ų metų teiginį, apie tai, kad po 10 metų nebus galima
atpažinti krašto. Ir dabar, 2015-siais, Jis man pasakė: „Aš ir vėl tai sakau, po
5 metų tu dar labiau jo nepažinsi.“
Per porą ateinančių metų mes Jungtinėse Valstijose pamatysime naujo
lygio kultūrinį persekiojimą. Susitelkime į teisingą gyvenimą, investuokime į
santykius su tais, kurie tame pačiame dvasiniame puslapyje, o jei negalite
tokių rasti, tai verskite savo širdies puslapį ir susitvarkykite su tuo. Dar 2001-ais,
vasario 4 dieną, Jis man pasakė: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar;
aš veikiu per santykius.“
Yra daug daugiau, bet šiandienai – jei teisime save ir
susitelksime į tai kas tikra ir į dabartinius santykius Kristuje, per sekančius
kelis metus, mums bus daug lengviau. Sužeisti bus tie, kurie myli pasaulį, nors
ir mãno esantys tikėjimo žmonėmis. Turtą tokie prilygina dievotumui, žinias brandai,
o išorę – realybei ir solidumui.
ŠTAI KĄ sakė man Viešpats, - Jis 10 metų daugeliui Kristaus kūne leido
elgtis kaip vaikams – lakstyti ir gainiotis įvairius naujausius ir šauniausius
mokymus; bet dabar atėjo laikas augti. Savo iniciatyva Jis prašo mūsų teisti
save pačius. Tikisi, kad ateityje išvengsime daugybės nebūtinų sunkumų. Atėjo
laikas susikaupti, augti, įsitvirtinti tame kuo mes tikime. Siekime Jo ir
susitelkime į tai, kuo iš tiesų tikime, nes pasauliui ateina sunkūs laikai.
Ach, kitą savaitę nauja tema... negi nesidžiaugiate?
Cha cha.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.