Visų pirmą laikyk indą sau

John Fenn, 2016 m. kovo mėn. 5 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Ėjo antri metai, kai aš direktoriavau Biblijos mokykloje, kuri buvo mega-bažnyčios, turinčios 13.000 narių dalimi. Tada suvokiau, kad pažeidžiau pirminę savo gyvenimo nuostatą, kurią turėjau nuo paauglystės. Ją galima rasti Zacharijo 4:2-6. Dauguma krikščionių girdėjo arba moka mintinai 6-ąją eilutę:

„Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, - sako kareivijų Viešpats“. Tačiau jie nesuvokia, kad tai išvada padaryta iš to, kas parašyta 2-oje eilutėje:

„Jis klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais. Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje“.

Alyvų aliejus yra Šventosios Dvasios simbolis. Kita eilutė iliustruoja alyvų medžius (mūsų žiniai, tai – Tėvas ir Sūnus) teikiančius beribį aprūpinimą aliejumi. Iš jų aliejus teka į indą, simbolizuojantį mūsų dvasią, kuri prisipildo. Tada aliejus teka per kanalus į lempas, kurios iliustruoja įvairius gyvenimo aspektus, sudeginančius tą aliejų, kad pagamintų Dievo šviesą daugybei elementų mūsų gyvenime.

Mes čia atrandame pamoką, kad egzistuoja nesibaigiantis aprūpinimas Šventąja Dvasia, todėl: „Ne (tavo) galybe ir ne (tavo) jėga, bet mano Dvasia sako kareivijų Viešpats.“ Šventoji Dvasia yra kuras, kuris uždega visų pirma mus, o po to ir lempą.

Būdamas paaugliu išmokau, kad mano dvasia yra indas, o mano darbas, pirmiausia ir svarbiausia, pasilikti mano indą pripldančioje ir perpildančioje aliejaus tėkmėje ir negyventi greičiau nei aliejus gali tekėti.

Žmonėms ir gyvenimui duokite tik perteklių, indo turinį laikykite sau. Savo dvasią laikykite pripildytą Jo Dvasia, nes jeigu visų pirma nėra pripildytas mūsų indas, mes negalime išlieti pertekliaus į gyvenimą ir į kitus esančius mūsų gyvenime.

Pirma pamoka: pirmiausia esate jūs, todėl teisingai sudėliokite prioritetus

Savo gyvenimą jūs turite sutvarkyti taip, kad galėtumėte tarnauti sau, o Jis galėtų tarnauti jums. Apaštalų darbų 1:8 Jėzus atskleidė savo planą ir svarbų gyvenimo principą. Jis sakė: „...Jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje, Judėjoje ir Samarijoje, ir iki žemės pakraščių.“

Žinoma, Apaštalų darbuose viskas taip ir užfiksuota. Jie buvo Jeruzalėje (Apd 2:4), kai Šventoji Dvasia paliko šventyklą ir įėjo į žmones. Jeruzalėje buvo iki tol, kol, kaip parašyta 8:1, dėl persekiojimų visi išskyrus apaštalus, paliko miestą ir persikėlė į Judėją bei Samariją, o po to ir iki tolimiausių žemės pakraščių. Tada 11:19 mums sakoma, kad visiems palikus miestą (Apd 8:1), kai kurie ilgainiui nuvyko iki jūros ir į Kipro salą, o taip pat pasiekė Antiochiją ir Siriją. Jie paskelbė apie Jėzų ten gyvenantiems graikams. Taip išsipildė, eiliškumą nusakantys, Jėzaus žodžiai – visų pirma Jeruzalėje, po to Judėjoje, tada Samarijoje ir iki žemės pakraščių.

Mano pamokos pavyzdyje, Jeruzalė esate jūs. Judėją atstovauja tie, kurie arčiausiai jūsų – sutuoktinis, vaikai, šeima, taip pat gali būti artimi krikščionys draugai. Samariečiai Jėzaus laikais buvo žmonės kurie tikėjo Dievą, bet kaip Jono 4:22 samarietei sakė Jėzus: „Jūs garbinate tai, ko nepažįstate.“ Tai atspindi tuos žmones, kurie pažįsta jus darbe, kaimynystėje, parduotuvėje ir panašiai, akivaizdu, kad tai geri, bet neišgelbėti žmonės. Tolimiausius pakraščius atstovauja neišgelbėti praeiviai kuriuos susitinkate gyvenimo kelyje – viešuose susitikimuose ir panašiai.

Pamąstykite apie senovinę Jeruzalę apsuptą aukštų sienų, apie savo dvasią ir savo dvasinį gyvenimą mąstykite, kaip apie centrinę ašį, tai yra raktas į jūsų dvasinį, protinį, emocinį ir fizinį gyvenimą. Ginkite tai. Skirkite laiko atstatymui, restauracijai, jei to reikia, atstatykit atskiras dalis.

Judėja – tai jūsų giminės, tame tarpe ir šeima. Mes turime seną giminės video juostą, ten aš filmuoju vieno iš mūsų vaikų gimtadienio metu; diena kai daug valgoma, didelis tortas, ledai, dovanos, o centre – 3 maži berniukai ir triukšmas. Viską išskyrus triukšmą, ruošė ir pateikė Barbara. Tame video, ji pasirodo vienu momentu ir tada vėl išnyksta. Jei žiūrėtum tą video, pamatytum mane vaikščiojantį su kamera po namus ir ieškantį, kur nuėjo mama. Tada aš matau uždarytas savo miegamojo duris, jas atidarau ir paaiškėja, kad Barbara sėdi ant lovos ir skaito laikraštį, ramiai leidžia laiką viena. Kai pabandau priversti ją nusišypsoti į video kamerą, ji užsidengia veidą laikraščiu ir prašo palikti ją vieną – ir tai yra teisinga!

Jeigu ji išsektų dėl tarnavimo mums iki tokio lygio, kad nieko negalėtų daryti, kentėtų visi. Jai reikia to laiko ir aš gerbiu tai. Taip pat ir berniukai, leidžia, kad ji galėtų praleisti dalį laiko viena. Tai mes vadiname – „mamos laikas“.

Antra pamoka : Skruzdėlės?

Kai berniukai buvo maži, mes užsiprenumeruodavome „Ranger Rick“ žurnalus. Jie buvo pilni istorijų apie gamtą ir šaunių gyvūnų paveikslėlių. Pagrindinis herojus buvo meškėnas „Ranger Rick“ ir jo draugai – Ollie Otter, Scarlet Fox bei kiti.

Kartą aš mąsčiau apie Patarlių 6:6-8, kur pasakyta stebėti skruzdėles, kurios nors ir neturi viršininko, bet viduje suvokia, kad reikia dirbti ir planuoti ateitį. Svarsčiau apie planavimą ir kaip būti išmintingu, kaip sujungti antgamtinį aprūpinimą su savo atsakomybe, ir kaip tai siejasi su manimi, natūraliai darančiu tai ką reikia daryti, kad aprūpinčiau šeimą.

Tuo metu, žurnale „Ranger Rick“, skaičiau apie skruzdėles. Ten buvo rašoma, kad skruzdėlės savo dieną dalina į 3 dalis: per pirmąjį trečdalį jos sunkiai dirba, per antrąjį, atlieka lengvą darbą lizde, per trečiąjį – ilsisi. Staiga supratau, kad Saliamono žodžiai kur kas gilesni nei maniau.

Stebėdamas tipišką, raštinėje dirbančių pažįstamų dieną, supratau, kad visi dirba pagal tokį planą, mažų mažiausiai daugumą dienų. Jie sunkiai dirbo iki priešpiečių. Po priešpiečių viskas judėjo lėčiau, buvo atliekami smulkūs darbeliai ir užbaigimai, valandą iki darbo pabaigos visi žiūrėjo į laikrodžius ir nedaug ką tedarė. Aišku, kai kurios dienos buvo intensyvios nuo pradžios iki galo, bet daugelis vyko pagal tą pavyzdį.

Panašiai ir aš pradėjau dalinti savo dieną. Man geriausia dirbti anksti ryte iki vidurdienio ar ankstyvo pavakario, pagal savo natūrą aš geriausiai sukaupiu dėmesį ir susitelkiu ryte. Praleidęs rytą prie kompiuterio, po pietų aš pakeičiu savo veiklą, kažką veikiu kieme, nuo 16 iki 21 h pertrauka ir po jos dažnai grįžtu prie kompiuterio, dar porai valandų. 1/3 dienos sunkaus darbo, 1/3 lengvo, poilsis... pabaigiu kai kuriuos darbus.

Atraskite savąjį ritmą, pagal tai kaip esate sukurti ir dienos eigoje skirkite laiko sau. Tuo metu neatsakinėkit į skambučius, raskit laiko iš naujo pasikrauti – vaikščiokit gamtoje, kaimynystėje, skaitykit knygą, laistykit gėles... sugalvokite patys ką veikti.

Vaikščiokite su Dievu

Žodžiai, kuriuos Viešpats davė Michėjo 6:8 dabar tiek pat aktualūs kaip ir tada: „Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.“

Būtent tai mes ir matome skaitydami nuo Adomo sode iki Abraomo, iki Jėzaus ir Tėvo, tai tinka ir mums šiandien – vaikščiokit su Juo. Įtraukite Jį į viską ką darote. Padarykite Jį viso savo gyvenimo dalimi, o ne atskiru skyriumi „Dievui“, kuriame Jis gauna x kiekį Jam skirto laiko, o po to jūs judate toliau.

Kiekvienas asmuo yra kitoks. Jūs galite pažvelgti atgal į savo gyvenimą ir surasti pavyzdžių, kai kažką gavote iš Jo. Ką tada veikėte? Koks jums labiausiai priimtinas būdas atgauti jėgas, pripildyti savo indą naujai, leidžiant Šventajai Dvasiai tekėti į jus? Nustatykite, o tada, kaip ta skruzdėlė, pasidarykite laiko planą, kuriame kasdien skirsite laiko sau. Gyvenkite subalansuotai, gyvenkite jėgoje. Visus dalykus darykite per Kristų, ne savo jėga. Tegu prasideda tekėjimas...

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu