Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Kodėl paėmimas neįvyko praeitą savaitę? 3 dalis

John Fenn, 2015 m. spalio 10 d.,

Sveiki,
Biblijos mokykloje, kurioje aš buvau vykdančiuoju direktoriumi, buvo biudžeto peržiūrėjimo laikas. Tai reiškė, kad turėjo būti detaliai peržiūrėtas maždaug dviejų milijonų dolerių srautas, ypač dėl to, jog pastorius ir finansų komitetas paprašė visų skyrių vadovus išlaidas sumažinti 10%. Aš nusprendžiau, jog tai padarysiu nenaikindamas darbo vietų.

Biblijos mokykloje pertraukų metu studentai visada verždavosi į mano raštinę, nes norėdavo pamatyti Džoną. Bet mano asistentė nenorėdavo, kad kas nors painiotųsi. Jos pozicija buvo kaip Dobermano Pinčerio – sargybinio šuns, kuris saugojo mane kaip daiktą. Ji išstodavo prieš kiekvieną studentą. Atėjusiesiems studentams tai būdavo lyg lojimas: iššiepti dantys ir urzgimas.

Aš norėjau susitikti su kiekvienu studentu, nes aš patirdavau žymiai daugiau džiaugsmo kai padėdavau studentams, negu tuomet kai mažinau biudžeto išlaidas. Nors daug maloniau yra veikti tau duotose dovanose, vis tik aš supratau, kad sėkmė verslo srityje žmonėms neateidavo natūraliai – to būdavo išmokstama.

Mano asistentė man sakė: „Džonai, tavo širdis plati kaip durys, o studentai galvoja, kad jie turi kažką svarbaus ir tik tu gali jiems padėti. Bet svarbiausia – biudžetas ir jei tu to nepadarysi, pastorius tikrai supyks. Taigi, studentus aš nukreipsiu pas kitus darbuotojus“. Kai aš tai supratau, įgavau išminties.

Tą dieną aš išmokau atskirti skubų nuo svarbaus
Yra laikas, kai mums reikia susitvarkyti su skubiu, supraskite mane teisingai, kartais tai, kas yra skubu, taip pat yra ir svarbu. Jeigu tu, su grandininiu pjūklu nusipjovei savo kojos pirštą, tai ir skubu IR svarbu.

Tačiau labai dažnai mes galime pasirinkti skubųjį susitvarkyti vėliau ir likti susitelkus į svarbųjį dalyką. Nes tai, kas nustatys mūsų kryptį kitiems metams ar toliau, yra svarbu. Studentai buvo tai, kas skubu, tačiau biudžetas buvo svarbu. Be biudžeto nebus studentų.

Skubusis yra tas, kuris klykia, kad atkreiptumėte dėmesį. Svarbusis apsprendžia jūsų ateitį, tyliai stūkso antrajame plane ir dažnai net nesmagu su juo tvarkytis. Jis reikalauja tikslingo dėmesio.

Yra svarbu tai, kas mus kaip žmones veda į brandą ir į Kristų. Skubusis yra troškimas klykti ir šaukti jus nuskriaudusiam asmeniui. Svarbu, kad jūs augat Kristuje ir elgėtės kaip Jis. Skubi yra kelio sąnario reflekso reakcija, o didesnės perspektyvos matymas – svarbus.

Visi šaukiantys balsai, kad bus paėmimas yra skubūs ir ne visi jais žavimės. Svarbu yra augti tose srityse, kuriose Kristus šiandien jūsų prašo. Svarbu – vidinis Ganytojo balsas.
Skubūs yra visi kiti dėl jūsų dėmesio besivaržantys balsai.

Svarbu tai, kas vyksta visoje žemėje
Apaštalų darbų 14:16 ir 17:30-31, Paulius pasakė: „Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais“, ir „...štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti, nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per Žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių“.


Jis vis dar leidžia tautoms vaikščioti savais keliais, dabar skirtumas tik toks, kad Jis „įsako visur visiems žmonėms atgailauti“. Tačiau čia – skirtumas tas, kad: individai ir tautos nenori atgailauti, sekti Dievu ir Jo keliais. Skubus yra savo keliais vaikščiojančių tautų sąmyšis ir veiklos, kurios nuolat priešinasi Kristui. Taip pat ir tikintieji, kurie bėgioja visur ieškodami naujausių Jo atėjimo ženklų, yra skuboti. Svarbu – Evangelijos plitimas, o tai ir yra TAS ženklas, kad amžiaus pabaiga yra arti.

Tuo metu, kai tautos vaikšto savais keliais, jų tarpe yra skelbiama Evangelija, kuri skatina žmones atgailauti ir eiti pas Dievą. Tokiu būdu, per tris šimtus metų krikščionybė pakeitė Romos Imperiją iki pat pašaknų – besirinkdami tai vienuose tai kituose namuose jie vis labiau įtakojo savo kultūrą – taigi taip visame žemės rutulyje ir juda Dievas – žmonėse, namuose ir šeimose, santykiais (o ne programa ar pastatu) pagrįstu tikėjimu.

Štai kodėl Mato 24:14 Jėzus pasakė, kad ši Evangelija bus paskelbta ir paliudyta visame pasaulyje ir TADA ateis galas. Kai visame pasaulyje pamokslaujama Evangelija, visi žmonės ir tautos turi apsispręsti – sekti Juo ar ne. Jis leidžia tautoms eiti savais keliais, tačiau skinasi kelią į milijonų žmonių širdis.

Prabudimas?
Jei tu lankai auditorinio tipo surinkimą – metų metais girdėjai apie į pasaulį ateinantį „prabudimą“. Auditorinių pastorių nuomone tai reiškia daugiau žmonių ateinančių į bažnyčią, didesnės salės ir augantis biudžetas.

Tačiau realybė tokia - „prabudimas“ jau vyksta, tik dauguma pastorių nemato, ką Dievas daro už jų keturių sienų. Jie tik neaiškiai tai suvokia, jeigu iš viso suvokia. Patikrink savuosius šaltinius, bet kai kurie jų teigia, kad Kinija ir Indija varžosi dėl didžiausio krikščionių kiekio jų tautose. Kinija iki 2025 metų, Indija iki 2030 metų išlaikys dabartinį augimo lygį. Girdėjau namų surinkimų lyderį Kinijoje sakant, kad kiekvieną mėnesį maždaug 1 milijonas kiniečių ateina pas Viešpatį (čia tik vienas praeitų metų pasaulietiškos spaudos straipsnis: http://www.huffingtonpost.com/2014/04/22/china-largest-christian-country_n_5191910.html ).

Einame toliau
Kultūrų susidūrimas neišvengiamas – tautose kylantys krikščionys ir konservatoriai siekia priimti Dieviškus dalykus, tuo tarpu Dievo valdymą atmetusi politinė sistema daro viską, kad tikinčiuose piliečiuose ir jų kultūroje užgniaužtų Dievo Dvasią.

Švelniausia teismo forma – tai leisti asmeniui ar tautai patirti jų sprendimų ir veiksmų pasekmes. Taip dykumoje įvyko Izraeliui – dešimt kartų tvirtinusiam, kad Dievas jų gyvenimą padarė apgailėtinu ir jiems jau geriau mirti. Jis galiausiai jiems leido patirti tai, ko jie norėjo.

Būtent TAI vyksta žemėje. Jei kas nors nepataikė nuspėti paėmimo, tai todėl, kad Dievas leido tautoms vaikščioti savais keliais. Jį jos atmetė kiekviename savo žingsnyje. Politinis, ekonominis, socialinis ir kultūrinis tautų priešinimasis Dievo keliams reiškia neišvengiamą jų žlugimą, dėl to, kad Dievo keliai veikia, o žmogiškieji, net leidus juos užbaigti iki galo – ne.

Ir vis tik, dar yra likutis tautose, kuris SEKA Dievu bei JO keliais ir su siaubu stebi kas vyksta aplink juos. Vaikščiojantiems su Juo visada yra malonė ir aprūpinimas, ir tikslas.

Pažiūrėkime į tai detaliau
Kas, jeigu jūsų kaimynystėje yra šeima, kuri aiškiai parodo, kad nenori jūsų Dievo. Jūs stebite, kaip jie vis labiau grimzta į tai, kas neteikia gyvenimo – nefunkcionalu. Galbūt tai piktnaudžiavimas svaigalais, vedybinės aferos, nevaldomi, problemiški vaikai, nesugebėjimas išbūti vienoje darbovietėje ir t.t. Visa tai yra skubūs jų gyvenimo poreikiai, tačiau jie neturi supratimo kas yra svarbu, kaip vystyti savo didįjį pašaukimą. Pastaroji šeima tai – didžiosios tautoje vykstančios disfunkcijos atspindys.

Jeigu taip vyktų su tauta, kai kurie krikščionys sakytų, kad Dievas juos teisia, o gal sakytų, kad juoda katė vakar perbėgo kelią priešais jų automobilį ir tai buvo ženklas, jog ateina žlugimas. Tačiau, jie tik savais keliais vaikščiojanti šeima ir kadangi jie nenori Dievo, Jis leidžia jiems patirti savo sprendimų pasekmes – tai ne Jis jiems kenkia, tai buvo jų pačių pasirinkimas. Techniškai Dievas jų neteisia, Jis tik leidžia jiems būti atsakingiems už savo veiksmus, o tai sąžininga ir teisinga.

Kažkada, savo keliuose, ši šeima prieis liepto galą ir vienas jų, tarkim žmona, ieškodama atsakymo, jums atsivers. Jūs pasidalinsite apie Viešpatį ir ji, ir jūs pradėsite melstis už šią šeimą. Po kurio laiko, jos vyras ateis pas Viešpatį, tada jų vaikai ir tuomet šeima bus pakeista.

TAI mūsų viltis dėl savųjų tautų. Nors atsakymai yra jų tarpe, žmonių vyriausybė eina savo keliu. Kaip ir manajame pavyzdyje apie šeimos ne funkcionalumą, kažkuriuo metu įvyks žlugimas – griūtis nuo savojo svorio. Ar galime mes nukreipti žvilgsnius nuo dangaus (skubus), kad sutelktume dėmesį į aplink mus žlungančius žmones? Keisdami šeimas mes pakeičiame tautą (svarbu). Bažnyčia turi pasidaryti maža – šeimos dydžio, kad taptų užtektinai didele ir galėtų pakeisti tautą.

Kitą savaitę nauja serija, pasakojimas apie sūrainį ir egoizmą. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.